Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2S-417-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2S-417-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10847-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „FF lizingas“
Atsakovas
AB DnB NORD bankas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-417-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10847-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2013 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl laidavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovo kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

ieškovas UAB „FF lizingas“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2007-12-10 su atsakovu sudarytą laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr.326-07L/1 nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog 2007-12-10 atsakovas ir ieškovas sudarė laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį , kuria ieškovas laidavo už trečiojo asmens (UAB „Prie vingio“) įsipareigojimus atsakovui pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą 2005-11-25 Kreditavimo sutartį su sąlyga, kad už trečiojo asmens įsipareigojimų atsakovui pagal kreditavimo sutartį įvykdymą atsakovas ieškovui perleis reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį kartu su šio reikalavimu užtikrinimu – įkaito turėtojo teise. Laidavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu šalių sutartas laidavimas už trečiąjį asmenį prarado prasmę ir turinį, kadangi atsakovas pažeidė šalių sutartas sąlygas, trečiajam asmeniui paskolą suteikė ne pagal Kreditavimo sutartį, o pagal ieškovui ir trečiojo asmens vadovui nežinomą sandorį, už kurio įvykdymą ieškovas atsakovui nelaidavo. Todėl ieškovo teigimu, atsakovas negalės įvykdyti laidavimo ir perleidimo sutartimi sutartų šalių sąlygų.

Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr.0008/11/03378 ir sustabdyti šalių sudarytą laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Teismas nurodė, jog turtas (3,52 ha ploto žemės sklypas), kurį ieškovas įkeitė Kreditavimo sutarties Nr.5424-05IL įvykdymo užtikrinimui, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties pagrindu 2012 m. rugpjūčio 28 d. parduotas varžytinėse UAB „KG Constructions“. Tokiu būdu, turtas, kurio įkeitimu buvo siekiama užtikrinti minėtos kreditavimo sutarties įvykdymą jau yra perleistas trečiajam asmeniui, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas šio turto atžvilgiu gali pažeisti kitų, neįtrauktų į šią bylą asmenų teises bei teisėtus interesus. Teismas nurodė, jog ieškovo prašomi atlikti veiksmai - šalių sudarytos Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr.326-07L/1 sustabdymas, nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašą. Todėl nesant teisinio pagrindo, teismas nevertino šio prašymo pagrįstumo ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Ieškovas UAB „FF lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog vykdomoji byla Nr. dėl priverstinio UAB „Prie vingio“ kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio D. R. k., Vilniaus r. sav., pardavimo dėl išieškojimo atsakovo naudai nėra baigta, o šio savininkas nėra pasikeitęs t.y. žemės sklypo savininku tebėra UAB „Prie vingio“, o ne varžytynių protokole nurodyta UAB „KG Constructions“. Prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - stabdyti šios bylos ieškiniu prašomos nutraukti sutarties vykdymą atitinka CPK 145 str. 1 d. 6 p. , 12 p. Taip pat pažymėjo, jog LR CPK 145 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad teismas turi teisę taikyti ir kitas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimas šioje byloje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovo teigimu atsakovas siekia patenkinti savo reikalavimus trečiajam asmeniui ieškovo sąskaita, todėl sutarties, kuri yra šios bylos ginčo dalykas, vykdymo sustabdymas atitinka LR CPK 145 str. 1 d. 6p., 12 p. ir 13 p.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti 2007-12-10 su atsakovu sudarytą laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr.326-07L/1 nutraukta dėl atsakovo kaltės bei prašo ieškinio reikalavimui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomąją bylą Nr. ir sustabdyti šalių sudarytą laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Minėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK144 str. 1 d.). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Be to prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokį prašymą ieškovas turi pagrįsti (CPK 178 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė bei neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, taip pat neįrodinėjo ir neįrodo, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės padėtų užtikrinti nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo, įvykdymą. Todėl, darytina išvada, kad ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas iš esmės tiesiogiai neapsunkins galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pažymėtina ir tai, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas. Kaip matyti iš ieškovo pateikto antstolio I. G. rašto, ieškovas prašo sustabdyti vykdomąją bylą Nr., kurios jis nėra vykdymo proceso šalis, be to nėra ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas, todėl vykdomosios bylos sustabdymas, prieštarautų teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principui (CPK18 str.), o taip pat ir bendriems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK1.5 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, spręsdamas, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Pažymėtina ir tai, kad ši nutartis ieškovui neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė