Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. D. , S. Š. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

G. D. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją), taikant BK 91 str. 3 d., laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. J. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

S. Š. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų G. D. , S. Š. ir A. J. solidariai priteista 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. J. ir 2687,31 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. , S. Š. ir A. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, dėl chuliganiškų paskatų, kankindami ir itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės N. L. , gimusį 1938 m. Nusikalstamą veiką jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

G. D. , S. Š. ir A. J. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2007 m. liepos 1 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), eidami pro (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, užkalbino šio namo pirmame aukšte savo bute buvusį N. L. . Po to S. D. ir A. J. be jokios priežasties, pasinaudodami menkaverte dingstimi, rodydami aiškų visuomenės ir asmens negerbimą bei nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, pagriebė dėl senyvo amžiaus negalėjusį pasipriešinti N. L. už rankų ir pro langą ištraukė jį į lauką. G. D. , S. Š. ir A. J. lauke N. L. sumušė: pargriovę N. L. ant žemės, po to G. D. , S. Š. ir A. J. nutempus jį iš pradžių prie vieno iš prie namo esančių sandėliukų, po to prie kito sandėliuko, o dar po to prie šiukšlių konteinerio. G. D. , S. Š. ir A. J. visose nurodytose vietose tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė N. L. ne mažiau kaip 40 smūgių į galvą, kaklą, krūtinę, nugarą ir galūnes, padarydami nukentėjusiajam plačias susiliejusias kraujosruvas veide (apie akis, kaktoje, skruostuose, žanduose ir lūpose), viršugalvio dešinės pusės, dešinės ausies, paausių, pažandžių ir kaklo minkštuosiuose audiniuose su muštinėmis dešiniojo antakio, viršutinės lūpos ir pasmakrės žaizdomis ir nosies kaulų, poliežuvio kaulo didžiųjų ragų ir gerklų kremzlių lūžiais bei su pakaušio ir smulkiais veido odos nubrozdinimais, daugybines poodines kraujosruvas krūtinėje, rankose bei pavienes kraujosruvas kojose su daugybiniais odos nubrozdinimais, ypač plačiais krūtinės, nugaros ir rankų alkūnių srityse, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu smegenų dešinio pusrutulio išoriniame ir apatiniame paviršiuje bei kairėje vidurinėje dauboje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smilkininių ir pakaušinių bei dešinės momeninės skilčių paviršiuose, kraujosruvas dešinės kaktinės ir kairės smilkininės smegenų skilčių žievėje, dešiniojo raktikaulio ir III, IV, V, VIII, IX dešinės pusės bei V, VI ir dvigubus VIII, IX, X kairės pusės šonkaulių lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, o po to sužalotą N. L. įmetė į šiukšlių konteinerį ir ten jį paliko. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo išsivysčius trauminiam šokui, nukentėjusysis tą pačią dieną ligoninėje mirė. Tokiu būdu G. D. , S. Š. ir A. J. dėl chuliganiškų paskatų, kankindami ir itin žiauriai bejėgiškos būklės V. L. nužudė.

Nuteistasis G. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam neteisingai paskirtos per griežtos bausmės. Visų apklausų metu jis prisipažino kaltu, parodė, kad girtavo su savo draugais S. Š. bei A. J. ir eidami pro namą paprašė N. L. cigaretės. Kai šis jiems atsakė necenzūriniais žodžiais, jie įsižeidė, jis su A. J. , pagriebę nukentėjusįjį už rankų, ištraukė jį per langą į lauką, numetė ant žolės, po to visi trise jį mušė, o jau sumuštą įmetė į šiukšlių konteinerį. Šį nusikaltimą jis padarė dar būdamas nepilnametis ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, pažada atlikęs bausmę daugiau nenusikalsti. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam neteisingai paskirtos per griežtos bausmės. Padaręs nusikaltimą jis net nemėgino slapstytis, prisipažino kaltu ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris mėgdavo dažnai išgerti. Tuo tarpu jis pats irgi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o būdamas jaunas ir neturėdamas gyvenimiškos patirties, net nepajuto, kaip žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Anksčiau jis nebuvo teistas, o dėl šio padaryto nusikaltimo ne tik prisipažino kaltu, bet ir nuoširdžiai gailisi. Dėl to, ką jie padarė, kenčia ir pergyvena ne tik nužudytojo, bet ir jo artimieji. Jo tėvai išsituokę. Nors jis pats oficialiai niekur nedirbo, tačiau kartais uždarbiaudavo pas privačius asmenis ir taip prisidėdavo prie šeimos gerovės, o dabar jo artimųjų materialinė padėtis taps dar sunkesnė. Jis prisiima atsakomybę už nusikaltimo pasekmes, tačiau nori pasikeisti, pabaigti mokslus, susirasti darbą ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų. Be to, jis bijo, kad ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose padarys jam blogą poveikį. Prašo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam neteisingai paskirtos per griežtos bausmės. Jis prisipažino kaltu ir prisiima atsakomybę dėl jo padarytu nusikaltimu kilusių pasekmių. Supranta, kad padarė labai didelę klaidą gyvenime, nužudęs žmogų sukėlė daug skausmo ir nužudytojo, ir savo paties artimiesiems. Tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir padarė nusikaltimą, kurio pasekmių jis tikrai nenorėjo. Tačiau to galėjo ir neįvykti, jeigu nukentėjusysis nebūtų taip šiurkščiai atsakęs į jo ir jo draugų klausimą ir taip išprovokavęs konfliktą, kuris peraugo į smurto panaudojimą. Būdamas suaugęs žmogus, nukentėjusysis galėjo jiems duoti protingą patarimą ir nusikaltimas nebūtų padarytas. Skirdamas bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau neteistas, prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti padarytą nusikalstamą veiką ir davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Jis gyvena su motina, patėviu, broliu, senele, prosenele ir tetomis. Patėvis ir tetos yra invalidai. Baigęs 10 mokyklos klasių buvo įsidarbinęs, bet iš darbo išėjo, nes reikėjo padėti dirbti namuose statybos darbuose. Šeimos materialinė padėtis yra bloga, o dabar, netekus jo paramos, ta padėtis dar labiau pablogės. Atlikęs bausmę jis nori tapti doru žmogumi ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Prašo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis S. Š. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, jo gynėja prašo nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistųjų G. D. ir A. J. gynėjos prašo nuteistųjų G. D. ir A. J. apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašo visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, todėl pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino G. D. , S. Š. ir A. J. kaltais. Jų kaltę padarius kvalifikuotą nužudymą patvirtina nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai. Teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o pripažinta įrodyta nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. Viso to neginčija, o paduotuose apeliaciniuose skunduose tai netgi patvirtina, ir patys nuteistieji, kurie nesutinka tik su jiems paskirtomis bausmėmis. Tačiau bausmių klausimą teismas, kolegijos nuomone, irgi išsprendė teisingai.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų kolegija daugiau ir nesvarsto, o šią bylą apeliacine tvarka patikrina tik tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, t.y. tik dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Iš nuosprendžio matyti, kad skiriant nuteistiesiems bausmes, teismas BK 54, 61 straipsnių ir kitų bausmės skyrimą reguliuojančių BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė, o skirdamas bausmes atskiriems nuteistiesiems jas individualizavo ir išdėstė išsamius jų skyrimo motyvus. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendyje jau paminėtos faktiškai visos nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės ir kad į visas tas aplinkybes skiriant nuteistiesiems bausmes jau buvo atsižvelgta.

Visi nuteistieji paduotuose skunduose nurodo, kad jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas jau nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Todėl apeliantų papildomi argumentai apie tai, kad jie labai gailisi ir apgailestauja, kad suprato padarę gyvenime didelę klaidą, prisiima atsakomybę už nusikaltimo pasekmes, nori pasikeisti, tapti dorais žmonėmis ir žada nenusikalsti, iš esmės yra tos pačios jau nurodytos aplinkybės, kurias teismas jau įvertino ir kurios tikrai jau turėjo reikšmės paskirtų bausmių dydžiui. Tai, kad visi trys nuteistieji davė nuoseklius parodymus, o S. Š. dar ir nesislapstė, ne tik prisipažino kaltu, bet ir nuoširdžiai gailisi, teismas irgi jau įvertino. Tačiau teismas pagrįstai nustatė ir visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo įvykio dieną nuo 12 val. iki vėlaus vakaro G. D. , S. Š. ir A. J. šventė A. J. gimtadienį, gėrė alų ir degtinę. Tą patvirtino ir visi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Apie tai jie nurodo netgi savo apeliaciniuose skunduose. Patys nuteistieji pripažino, kad buvo neblaivūs ir todėl padarė tokį sunkų nusikaltimą. Pati konflikto kilimo ir N. L. nužudymo priežastis buvo menkavertė ir galėjusi kilti dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nuteistieji S. Š. ir A. J. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad konfliktą išprovokavo pats mėgęs išgerti nukentėjusysis, šiurkščiai jiems atsakęs į klausimą. Suaugęs žmogus galėjo duoti jiems patarimą ir žodinis konfliktas nebūtų peraugęs į smurto naudojimą. Šie nuteistųjų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Byloje nustatyta, kad visi trys nuteistieji nusikaltimo įvykio dieną girtavo, o naktį grįždami namo (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte pamatę prie lango stovintį ir rūkantį N. L. , paprašė jo cigaretės. Šiam šiurkščiai jiems atsakius, nuteistieji jį sugriebė už rankų ir ištraukę iš savo buto per langą, jį žiauriai sumušė, tampė kieme nuo vieno sandėliuko prie kito, o galiausiai sunkiai sužalotą jį įmetė į šiukšlių konteinerį. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir žiauriai nužudytas dėl menkavertės dingsties ir nesant jokio nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. Be to, nukentėjusioji E. J. teisme parodė, kad N. L. buvo jos jau mirusios motinos sugyventinis, kuris ir po motinos mirties pasiliko gyventi jos bute, ji laikė jį savo tėvu, kartais pabardavo, kad šis geria, tačiau nekonfliktuodavo. Nors N. L. ir mėgo išgerti, buvo netvarkingas, tačiau buvo ramaus būdo, neturėjo nei priešų, nei draugų, ji nemano, kad jis galėtų pirmas pradėti konfliktą. Liudytoja E. Š. parodė, kad N. L. padėdavo E. J. prižiūrėti vaiką, paremdavo ją materialiai, buvo silpnas pagyvenęs žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusysis, vidurnaktį stovėdamas savo bute prie lango ir rūkydamas, o girtiems jaunuoliams nemandagiai atsisakęs duoti cigaretę, nesielgė nei rizikingai, nei provokuojančiai. Todėl teismas pagrįstai nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės – provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio, turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat ir kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apie vienintelę pagrįstai nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę šioje nutartyje jau buvo pasisakyta.

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, įvertinęs ne tik atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, tačiau taip pat įvertinęs ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, kad į šias aplinkybes taip pat buvo atsižvelgta.

Skiriant bausmes nuteistiesiems G. D. S. Š. ir A. J. , teismas atsižvelgė į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį. Nors ir buvo nustatyta, kad nuteistieji neturėjo išankstinio tikslo atimti N. L. gyvybę ir kad jie nužudymą padarė veikdami netiesiogine tyčia, tačiau nuteistieji atėmė gyvybę kitam žmogui, dėl to kilo itin sunkios ir jau neatstatomos pasekmės, o tuo pačiu ir padaryta ypatinga žala nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Nužudymas padarytas esant net trims kvalifikuojančioms aplinkybėms. Ta aplinkybė, jog jie sumušę žmogų ne tik nesiėmė jokių priemonių kaip nors išvengti sunkių padarinių, bet dar nukentėjusįjį ir įmetė į šiukšlių konteinerį, rodo ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bet ir atspindi nuteistųjų psichikos santykį su padaryta neteisėta veika. Taip pat buvo atsižvelgta ir į nuteistųjų asmenybes. S. Š. neteistas, tačiau 6 kartus yra baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą. Jis niekur nedirbo, gyveno tėvų išlaikomas, baigė tik 6 klases, o nesimokė dėl to, kad, kaip pats nurodė, tingėjo. Šios aplinkybės nuteistąjį S. Š. apibūdina neigiamai, o tai, jog jis pats buvo išlaikomas tėvų, paneigia jo apeliacinio skundo argumentą, kad be jo paramos šeimos materialinė padėtis dabar dar labiau pablogės. A. J. taip pat neteistas, tačiau irgi baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą ir nedidelį chuliganizmą, dėl viešosios tvarkos pažeidimo jam, vadovaujantis BK 38 str., buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, baigė 10 klasių ir toliau nesimokė, nes, pasak jo paties, padėjo namuose remontuojant namą. G. D. neteistas ir nebaustas administracine tvarka, gyveno abiejų tėvų šeimoje, kuri nebuvo įrašyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų apskaitą, tėvai jį charakterizuoja teigiamai. Tačiau vidurinėje mokykloje, kur jis mokėsi 11 suaugusiųjų klasėje, jis charakterizuojamas neigiamai, kaip nerodęs pastangų mokytis, nelankęs užsiėmimų, dėl ko buvo išbrauktas iš mokyklos sąrašų.

Nuteistieji S. Š. ir A. J. paduotuose apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jie suprato padarę didelę klaidą, labai dėl to gailisi ir nori tapti dorais žmonėmis, o S. Š. dar ir bijo, kad laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose gali padaryti jam neigiamą poveikį, todėl nori, kad būtų sušvelninta jiems paskirta bausmė. Ir šiuos skundų argumentus kolegija atmeta. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi nuteistieji augo nors ir nelabai pasiturinčiose šeimose, tačiau jos nebuvo įtrauktos į Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų apskaitą, savo vaikams suteikė normalias gyvenimo sąlygas, juos prižiūrėjo ir išlaikė. Visa tai reiškia, kad dorais žmonėmis nuteistiesiems niekas netrukdė būti ir anksčiau. Be bausmės paskirties paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, BK 41 str. 2 dalyje nurodomos ir kitos bausmės paskirtys – nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, atėmimas ar apribojimas nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teismo skiriamos bausmės rūšis ir dydis turi atitikti bausmės paskirtį ir negali jai prieštarauti. Tuo tarpu aiškiai ir nepamatuotai švelnios bausmės, juo labiau už nužudymą, paskyrimas neabejotinai prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai, pirmiausia teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 30 p. išaiškinta, kad skirdami bausmes kaltinamiesiems pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje, arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. G. D. , S. Š. ir A. J. kaip tik ir yra nuteisti net pagal tris BK 129 str. 2 d. punktus. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 str. 2 d. sankcija numatė laisvės atėmimo nuo 5 iki 20 metų bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šioje sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis buvo 12 metų ir 6 mėnesiai. Tuo tarpu nuteistiesiems S. Š. ir A. J. paskirtos bausmės už sankcijos vidurkį yra mažesnės. Todėl laikyti jas per griežtomis ir dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Skirdamas bausmę nepilnamečiui G. D. , teismas ne tik atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes, tačiau vadovavosi ir BK XI skyriaus normomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 90 str. 5 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. BK 91 str. 2-3 dalyse nurodyta, kad skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Iš nuosprendžio matyti, kad į visas šias aplinkybes teismas atsižvelgė. Pagal jau aptartas BK 90 ir 91 straipsnių nuostatas, teismas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. galėjo paskirti G. D. laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų ir 6 mėn. iki 10 metų. Todėl jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra netgi mažesnė už įstatymo sankcijos vidurkį, o įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, negali būti laikoma per griežta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismas jokių bausmės skyrimo taisykles nustatančių įstatymų reikalavimų nepažeidė, o skiriant G. D. , S. Š. ir A. J. bausmes jau atsižvelgė į visas, taip pat ir pačių apeliantų nurodomas aplinkybes bei paskyrė jiems pakankamai švelnias, tačiau teisingumo ir protingumo kriterijams neprieštaraujančias, už BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkį mažesnes laisvės atėmimo bausmes, kurios negali būti laikomos per griežtomis. Nuosprendį keisti ir šias bausmes dar labiau švelninti, kolegijos nuomone, jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. D. , S. Š. ir A. J. apeliacinius skundus atmesti.