Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Hoja elektronics“, uždarajai akcinei bendrovei „MTD“, uždarajai akcinei bendrovei „Ronier Development“, R. N., L. G., V. N., valstybinei įmonei „Registrų centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. V., notarė S. L.; atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei R. P., atsakovams G. V., uždarajai akcinei bendrovei „Hoja Electronics“ dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. N., L. G., uždaroji akcinė bendrovė „Ronier development“, uždaroji akcinė bendrovė „MTD“, VĮ „Registrų centras“ bei pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Besserlita“, Kauno miesto 18 - ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo.

Ieškovė R. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Hoja elektronics“, UAB „MTD“, UAB „Ronier Development“, R. N., L. G., V. N., VĮ „Registrų centras“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b. l. 2-6).

Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo V. N. priešieškinis ieškovei R. P., atsakovams G. V., UAB „Hoja Electronics“ dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. UAB „Hoja Electronics“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo (t. 3, b. l. 22-28).

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi sujungė Kauno apygardos teismo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“, Kauno miesto 18 ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais su civiline byla, kurioje nagrinėjamas ieškovės R. P. ieškinys dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo V. N. priešieškinis dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. UAB „Hoja Electronics“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo (t. 5, b.l. 119-120).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo UAB „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“, Kauno miesto 18 ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais paliko nenagrinėtu (t. 6, b.l. 52-53). Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Hoja Electronics“ sudarė atstovavimo sutartį su advokate G. M., tačiau įgaliojimą pasirašė ne UAB „Hoja Electronics“ vadovas, o UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriaus įgaliotas asmuo. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „Hoja Electronics“ administratoriumi paskyrus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotą asmenį, jam buvo suteikta teisė administruoti UAB „Hoja Electronics“ turtą, tačiau dėl šių pareigų suteikimo jis netapo nei įmonės vadovu, nei valdymo organu. Teismas konstatavo, kad advokatė padavė ieškinį UAB „Hoja Electronics“ vardu kaip neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo duoti termino trūkumams šalinti, kadangi ieškovės valdymo organas ir vadovas yra R. N., kuris šioje byloje yra atsakovas. Dėl to būtų netikslinga ir neracionalu taikyti trūkumų šalinimo institutą žinant, kad trūkumai vis tiek nebus pašalinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi priėmė papildomą nutartį. Priteisė iš ieškovo UAB „Hoja elektronics“ atsakovui Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“ 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 6, b.l. 140-141). Konstatavus, kad ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo, teismas sprendė, jog ieškovo elgesys procesine prasme netinkamas, todėl 2700 Lt bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo atsakovo Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų ir juos argumentai

Ieškovė R. P. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (t. 6, b.l. 114-116) bei atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuriuo prašo išspręsti šia nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (t. 6, b.l. 175-176). Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Teismas, suteikdamas turto administratoriui teisę rūpintis bendrovės turto išsaugojimu, negali atsisakyti nagrinėti turto administratoriaus ieškinio dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nes šis reikalavimas reiškiamas bendrovės vadovui, sudariusiam sandorį, kuris sukelia neigiamas turtines pasekmes bendrovei. Apeliantės teigimu, turto administratorius šiuo atveju pareiškė ne bet kokį ieškininį reikalavimą, o būtent susijusį su bendrovės turtu.

2. Ginčytinas sandoris įmonei yra nenaudingas, mažina jos turtą ir veda prie bankroto. Tačiau įmonės vadovas R. N., kuris veikia prieš pačią įmonę, tokio ieškinio nereikš, o turto administratoriui nesuteikiant galimybės tokį ieškinį pareikšti, įmonė patiria turtinę 1 000 000 Lt žalą.

3. Atsižvelgiant į tai, kad yra apskųsta teismo nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, todėl patenkinus skundą atitinkamai turėtų būti išspręstas ir 2013 m. vasario 12 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Atsakovas UAB „MTD“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra, nes atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su UAB „Hoja elektronics“ ieškiniu, pasirašytu UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. (t. 6, b.l. 138-13). Esant pagrindui teigti, kad UAB „Hoja elektronics“ ir UAB „Besserlita“ sutartis bei vekselis pasirašyti pažeidžiant UAB „Hoja elektronics“ teises ir interesus, yra bendrovei nenaudingi, gali sukelti jos nemokumą, net bankrotą, už bendrovės turto išsaugojimą atsakingas asmuo turto administratorius gali pareikšti teismui ieškinį dėl žinomai bendrovei nenaudingo sandorio panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu.

Atsakovas Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ atsiliepimu prašo atskirąjį skindą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b.l. 154-156). Nurodo, kad apeliantė nebuvo civilinės bylos pagal UAB „Hoja elektronics“ ieškinį šalimi, tačiau skundžia būtent šioje sujungtoje byloje pareikšto reikalavimo palikimą nenagrinėtu. Apeliantė neprašė įtraukti jos nei bendraieškove, nei trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, nenurodė, kaip jos asmenines teises ir pareigas pakeis tokio teismo procesinio sprendimo priėmimas. Todėl teisė apskųsti nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu sietina su apeliantės teise kreiptis dėl tokio pobūdžio ieškinio pateikimo. Atsakovo teigimu, apeliantė negali perimti kito ieškovo teisių, tarp jų ir apskųsti nutartį dėl vekselio ir vykdomojo įrašo nuginčijimo, pagal reikalavimus, kurių pati nepareiškė ir neturi net teisės pareikšti. Teismas nutartimi palikti ieškinį nenagrinėtu privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis iš esmės priimta atsakovo naudai, ieškinys neišnagrinėtas dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovai R. N. ir UAB „Ronier development“ atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 6, b.l. 159-162). Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtasis UAB „Hoja Electronics“ turto administratorius teisės vesti bylas įmonės vardu šios nutartis pagrindu neįgijo/neturi. Teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė apeliantės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – UAB „Hoja Electronics“ valdymo organo – direktoriaus nušalinimo bei 2012 m. liepos 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – visiško turto administravimo nustatymo. Apeliantų teigimu, ieškovo vienasmenio valdymo organo/direktoriaus R. N. teisė vesti bylas teisme nėra apribota ir jis vienintelis turi teisę vesti civilines bylas UAB „Hoja Electronics“ vardu. Todėl atstovavimo sutartis sudaryta tarp turto administratoriaus ir advokatės G. M. yra niekinė, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 2.133 str. 6 d., 2.136 str. 1 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atskirieji skundai paduoti dėl dviejų pirmosios instancijos teismo nutarčių, t.y. dėl 2013 m. sausio 11 d. nutarties, kuria ieškinys pagal ieškovo UAB „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“, Kauno miesto 18 ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais paliktas nenagrinėtu, ir 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria iš ieškovo UAB „Hoja elektronics“ atsakovui Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“ priteista 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamos teismo nutartys yra tarpusavyje susijusios, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisako dėl jų abiejų (CPK 320 str., 338 str.).

Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi sujungė Kauno apygardos teismo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“, Kauno miesto 18 - ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais su Klaipėdos apygardos teismo civiline byla, kurioje nagrinėjamas ieškovės R. P. ieškinys dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo V. N. priešieškinis dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. UAB „Hoja Electronics“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo (t. 5, b.l. 119-120).

Taigi, apeliantė nebuvo civilinės bylos pagal UAB „Hoja electronics“ ieškinį, kuris paliktas nenagrinėtu, dalyvaujančiu asmeniu iki bylų sujungimo. Lietuvos apeliacinis teismas civilines bylas pagal skirtingų ieškovų apeliantės ir UAB „Hoja electronics“ skirtingus ieškininius reikalavimus sujungė į vieną civilinę bylą konstatavęs, kad jos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus bus greičiau, ekonomiškiau ir teisingai šios bylos išnagrinėtos (t. 5, b.l.119-120), t.y. dėl tik proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Tačiau tik dėl to, kad bylos sujungtos į vieną civilinę bylą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė tapo byloje dalyvaujančiu asmeniu ne tik savo inicijuoto ginčo apimtyje, bet ir sujungtos bylos dalyje pagal reiškiamus atsakovams reikalavimus, kurioje ji nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Akivaizdu, kad bylos gali būti sujungiamos, gali būti nesujungiamos ar sujungtos išskiriamos (CPK 136 str.), jei bylos nebūtų sujungtos arba vėl išskirtos, apeliantė ginče pagal UAB „Hoja electronics“ ieškinį neturėtų jokių procesinių teisių. Taigi, ji jų negali įgyti daugiau negu turi vien dėl bylų sujungimo fakto. Apeliantės skundo patenkinimas iš esmės reikštų, kad ginče nedalyvavęs asmuo turi teisę priversti ginče dalyvavusius asmenis vis tiek spręsti jų ginčą teismine tvarka net jei jie, juo labiau, to ginčo iniciatorius – ieškovas, kurio vardu apeliantė teisių veikti neturi, ginčo sprendimo nepageidauja (to ginčo dalyviai - nei ieškovas ar jo administratorius, nei kiti asmenys teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, neskundžia). CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Taigi, jei apeliantei yra aktualūs ir klausimai, kurie buvo keliami ginče pagal UAB „Hoja electronics“ ieškinį, ji turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka įstoti į pradėtą procesą pagal UAB „Hoja electronics“ ieškinį, pavyzdžiui, reikšdama savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.). Skundžiama nutartis taip pat neužkerta jai teisės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu (CPK 5 str. 4 d.).

Tiek apeliacinį, tiek atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str., 338 str.). CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodomas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties ir 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria išspręstas išvestinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėjo atsisakyti priimti kaip asmens neturinčio teisės juos paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės R. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. ir 2013 m. vasario 12 d. nutarčių, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal ieškovės R. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties ir 2013 m. vasario 12 d. nutarties nutraukti.