- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2-6562-1094/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01883-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- G. A.
- Advokatai
- Drąsutis Tauras Narmontas
- Kategorijos
- 2.3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
dalyvaujant ieškovei D. G., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Drąsučiui Taurui Narmontui,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – G. A., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas M. G. nėra ieškovės D. G. nepilnametės dukters B. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas), biologinis tėvas; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nepilnametės B. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kad vaiko tėvas yra M. G.
2. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo M. G. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra oficialiai nutraukta. Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena kaip šeima jau nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., kai ieškovė išsikraustė iš šeimos namų. (duomenys neskelbtini) (daugiau nei po metų nuo išsikraustymo iš buvusių šeimos namų) ieškovė susilaukė dukters B. G. Atsakovas nėra ir negali būti ieškovės dukters B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nes kaip minėta, ieškovė ir atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. gyvena atskirai, nebegyveno santuokinio gyvenimo, ieškovė su atsakovu nuo 2019 m. lapkričio vidurio neturėjo lytinių santykių. Tai objektyviai paneigia atsakovo galimybę būti ieškovės dukters B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu. Civilinės metrikacijos įstaiga atsisako įregistruoti dukters B. G. tėvu trečiąjį asmenį G. A. Nuginčijus atsakovo tėvystės prezumpciją, trečiasis asmuo G. A. galėtų pripažinti ieškovės dukters B. G. tėvystę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. G. atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui. Nurodė, kad prieštarauti ieškovės reikalavimams neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl sutinka, jog ieškinys būtų patenkintas.
4. Trečiasis asmuo G. A. atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu. Nurodė, kad nuginčijus atsakovo tėvystę, jis su ieškove kreipsis į notarą, kad būtų patvirtintas jo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi CK 3.3. straipsnio 2 dalimi, 3.150 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, jo teisę žinoti savo kilmę, turėti su giminyste susijusias teises ir pareigas, prieštarauti ieškinio reikalavimui iš esmės neturi pagrindo.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. išsikraustė iš šeimos namų, apsigyveno pas savo mamą. Nuo išsikraustymo su sutuoktiniu (atsakovu) nebegyveno santuokinio gyvenimo. Maždaug po pusmečio sutiko trečiąjį asmenį G. A., artimai draugavo, ko pasėkoje pastojo ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra B. G. Su trečiuoju asmeniu kartu gyvena nuo 2020 m. spalio mėnesio.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo pripažįsta savo tėvystę. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šioje byloje nėra.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo pradžioje sutuoktinė (ieškovė) išsikraustė gyventi pas savo motiną. 2019 m. lapkričio mėnesį buvo atėjusi pasiimti savo daiktų, rūbų. Nuo to laiko visus metus sutuoktinės nematė. 2020 m. sausio pradžioje ieškovė pranešė, kad jai gimė dukra. Atsakovas nėra ieškovei gimusios dukters biologinis tėvas.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. A. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė yra jo pažįstama, atsitiktinai „Tinder“ programėlėje pamatė jos profilio anketą. 2020 m. vasario 20 d. susitiko, užsimezgė artima draugystė. Nuo 2020 m. spalio mėnesio pradėjo kartu gyventi, ieškovė pastojo – jiems gimė dukra B. G. Trečiasis asmuo dalyvavo gimdyme, patvirtino, kad ieškovei gimusios dukters biologinis tėvas yra jis, atlikti DNR ekspertizę neprašo.
10. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė sutiko su ieškiniu, palaikė teismui pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes. Tarnybos vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
11. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).
12. Atsakovui pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl tėvystės nuginčijimo
13. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
14. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. G. ir M. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nėra nutraukta. Nagrinėjamu atveju šalys nurodė, kad kartu nebegyvena ir netvarko bendro ūkio nuo 2019 m. rugsėjo pradžios. Ieškovei D. G. (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. G., kurios gimimas įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu įrašytas M. G. Taigi ieškovės dukra gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, nors katu ir negyvenant, tačiau vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini) B. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas atsakovas M. G. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. A. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gimęs moteriškos lyties kūdikis yra jo dukra.
16. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; ir kt.).
17. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko bei tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko bei tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes ir išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas M. G. nėra nepilnametės B. G. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo M. G. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės D. G., atsakovo M. G., trečiojo asmens G. A. ir Tarnybos išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad M. G. nėra biologinis B. G. tėvas, taigi teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, o atsakovas M. G. ir trečiasis asmuo G. A. sutiko, kad atsakovas nėra mergaitės B. G. tėvas, todėl ieškovės D. G. reikalavimas dėl jos vaiko B. G. tėvystės M. G. nuginčijimo tenkinamas, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
19. Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo ir prašymas dėl pavardės vaikui pakeitimo nebuvo reiškiami, taigi šis klausimas nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
22. Teisme patirta 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra B. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.