Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas R.Bužinskas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-05 nutarimo Nr. 59-240 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Kauno apygardos teismo 2012-11-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu R. Š. paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 4 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismų sprendimus paliko nepakeistus. Kauno apygardos teismo 2016-06-20 nutartimi R. Š. į bausmę įskaitytas suėmime pagal Europos arešto orderį Nyderlandų Karalystėje išbūtas laikas nuo 2015-07-08 iki 2016-01-19, t. y. 6 mėnesiai 12 dienų.

R. Š. bausmės vykdymo pradžia: 2016-01-20, bausmės pabaiga: 2019-06-14. Pusę (1/2 dalį) bausmės R. Š. atliks 2017-06-14. Neatliktos bausmės dalis 2016-09-29 dienai sudarė 2 metus 8 mėnesius 15 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), apsvarsčiusi nuteistojo R. Š. 2016-09-12 prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, susipažinusi su socialinio tyrimo išvada bei įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016-10-05 nutarimu Nr. 59-240 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š. bei nutarė teikti atitinkamas, nutarime detalizuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.

Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas pirmą kartą, jam sutinkant su intensyvia priežiūra. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. R. Š. nėra impulsyvus, prieš priimdamas sprendimus juos apmąsto, planuoja savo veiksmus, nėra linkęs rizikuoti, tačiau kartais pasirenka netinkamus problemos sprendimo kelius, kas priveda prie teisės pažeidimo, dėl ko vėliau gailisi. Nei gyvenimo stiliuje nei nusikaltimuose nėra pastovaus agresyvaus elgesio panaudojimo pavyzdžių. Puikiai geba tvarkytis su neigiamomis emocijomis, frustruojančiose situacijose nepraranda savitvardos, taiko socialiai priimtinus konfliktų sprendimo būdus. Gyvenime geba atpažinti problemas, šiek tiek silpnesni yra problemų sprendimo ir pasekmių suvokimo įgūdžiai. Gyvenime siekia tikslų, yra veiklus, žingeidus, besidomintis aplinka ir aplinkiniais. Artimiausi tikslai siejami su šeima, namais ir darbu. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neturi, nuostatos į priežiūrą/apribojimus teigiamos, diskriminacinių nuostatų kitų visuomenės grupių atžvilgiu neišsako, nori būti pilnaverčiu visuomenės piliečiu. Nuteistasis nuo 2016-02-10 bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo programose, skirtose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės limo vietų lygtinai“, taip pat dalyvavo nuteistųjų mokymuose – Krizių psichologija, „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ užsiėmimus. Šiuo metu lanko „Dailės terapijos“ psichologinio konsultavimo programą. R. Š. turi 9 klasių išsilavinimą. Specialybės neturi. Motyvuotas dirbti laisvėje. Gautas 2016-08-15 raštas, kad bus priimtas dirbti UAB „Viliurta“ darbininku. Įstaigoje nuteistasis nedirba, turi pakankamai lėšų kasdieniams poreikiams tenkinti. Gyveno iš savo ir žmonos atlyginimų, jokių finansinių įsipareigojimų ir finansinių sunkumų neturi. Įstaiga vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo nėra gavusi. Jo santykiai su artimaisiais puikūs. Bendrauja su tėvais, žmona, vaikais. Pasimatymų metu lankomas, skambina telefonu. Vienišu nesijaučia. Turi nepilnametį vaiką. Materialiai neremia. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas žmoną Tauragėje. 2016-08-09 gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2016-08-10 gautas raštas iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus dėl galimybės taikyti intensyvią priežiūrą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 31 balas. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir neturi nuobaudų, būtina atsižvelgti, kad nuteistasis neseniai yra atvykęs, yra atlikęs nedidelę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tik pradėjo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – pateikė prašymą mokytis vidurinėje mokykloje ir įgyti specialybę, taip pat nepripažįsta kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl, Komisijos vertinimu, nuteistasis R. Š. lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos nesilaikys įstatymų ir nusikals. Pakartotinio svarstymo dėl R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data - 2017 m. vasario mėn.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, R. Š. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 2 ir 3 dalimis, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra 8 mėnesių laikotarpiui bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą ir įpareigojimą įsidarbinti ir tęsti mokslus Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Nurodė, kad jis atitinka visas įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Komisija jo prašymo netenkino iš esmės tik dėl to, kad jis yra neseniai atvykęs į pataisos namus ir yra atlikęs nedidelę paskirtos bausmės dalį, tačiau Komisija neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo savo sprendimą grįsti šia aplinkybe. Pažymi, kad konkrečioje pataisos įstaigoje asmens išbūtas laikas įstatymo nėra priskiriamas prie tų duomenų, kurie pagal BVK 164 str. nuostatas privalomai turi būti įvertinti sprendžiant dėl konkretaus asmens lygtinio paleidimo (teisinę reikšmę turi tik bendras atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas). Todėl minėta aplinkybė negali nulemti Komisijos sprendimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kaip jo atžvilgiu buvo nepagrįstai ir neteisingai padaryta. Vertinant BVK nurodytus privalomus įvertinti duomenis, akivaizdžiai matyti, kad jų visuma neabejotinai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tiek socialinio tyrimo išvada, tiek jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, tiek nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai bei teigiama asmenybės charakteristika objektyviai leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų. Be to, jis pateikė prašymą mokytis vidurinėje mokykloje ir įgyti specialybę, kas parodo teigiamą jo socialinę orientaciją bei sustiprina tikimybę, kad lygtinai paleistas iš pataisos namų jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Dėl aplinkybės, kad nuteistasis sutinka, jog jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra 8 mėnesiams, apylinkės teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnį nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, šis terminas gali būti pratęstas dar trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai 2 metų 8 mėnesių 15 dienų bausmės daliai, nuteistasis likusius 1 metus 8 mėnesius ir 15 dienų būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Įvertinęs šias aplinkybėms, apylinkės teismas padarė išvadą, kad atsižvelgus į R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ankstesnius nusikaltimus, bandymą išvengti bausmės pasislepiant užsienio valstybėje, tai, kad R. Š. nėra pilnai padaręs teisingų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio bei visiškai suvokęs visuomenėje pripažintas normas ir taisykles, yra neatlikęs didelės bausmės dalies (jo neatliktos bausmės dalis 2016-09-29 sudaro 2 metus 8 mėnesius 15 dienų), tik sustiprina tikimybę, kad išėjęs į laisvę jis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals, todėl jo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui ir visuomenės interesui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti. R. Š. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs ir toliau tikslinga jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-05 nutarimas Nr. 59-240, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

2016-11-16 Vilniaus apygardos teisme, gautas nuteistojo R. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 apylinkės teismo nutartį bei Komisijos 2016-10-05 nutarimą ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, taikyti jam intensyvią priežiūrą maksimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui bei baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, įpareigojimą per vieną mėnesį įsidarbinti UAB „Viliurta“ ir tęsti mokslus Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų. Minėtas straipsnis suponuoja teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra būtina vertinti ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo R. Š. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, reintegruotis į visuomenę remtinas, tačiau įvertinus aplinkybių visetą: jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį; tai, kad R. Š. praeityje buvo padaręs ne vieną sunkų nusikaltimą, buvo nusikalstamos veikos organizatorius, su kitais asmenimis subūrė organizuotą grupę kontrabandai daryti. R. Š. savo kaltės nepripažino, skundė teismo nuosprendį aukštesnės instancijos teismams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-30 nuosprendis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-09-30 nutartis). Po Kauno apygardos teismo 2012-11-19 nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. išvyko iš Lietuvos ir tik 2015-07-08 buvo sulaikytas užsienio valstybėje pagal jam 2014-11-04 išduotą Europos arešto orderį, kas rodo, kad jis bandė pasislėpti nuo bausmės vykdymo, nuteistasis R. Š. bausmės atlikimo metu nėra skatintas, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, neatliktos bausmės dalis nutarties priėmimo metu yra 2 metai 6 mėnesiai ir 7 dienos, darytina išvada, jog nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad R. Š. pasitaisė, ateityje nedarys nusikaltimų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nutartis, kuria netenkintas nuteistojo R. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-05 nutarimo Nr. 59-240 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Š., yra teisėta ir pagrįsta, skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.