- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-94-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03674-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8137-1136/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 6 952,37 Eur negrąžintą kreditą, 460,06 Eur palūkanas, 7,83 Eur vėlavimo palūkanas, 1 563,53 Eur administravimo mokestį, 15,76 Eur nuostolių atlyginimą, 17 procentų nuostolių atlyginimą, 635,61 Eur sutarties sudarymo mokestį, 27,17 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 294,00 Eur žyminį mokestį, 605,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės R. K. 6 952,37 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 476,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė, išduodama atsakovei kreditą, turėjo tinkamai įvertinti jos kreditingumą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 8 straipsnį, pagal kurį kredito gavėjo suminė mėnesinė visų turimų įsipareigojimų įmoka negali viršyti 40 procentų gaunamų mėnesio pajamų dydžio. Nustatė, kad atsakovės grynosios mėnesinės pajamos sudarė 505,74 Eur, paskola skirta refinansuoti jau turimas 5 vartojimo kredito paskolas, prašomo vartojimo kredito įmoka kreditingumo vertinimo metu sudarė 201,67 Eur, t. y. 39,88 procentus atsakovės pajamų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl atsakovės gebėjimo tinkamai ir laiku grąžinti vartojimo kreditą, nes atsakovei kiek daugiau nei per pusmetį buvo suteikti 5 vartojimo kreditai, jos pajamos buvo nedidelės ir gana nestabilios (keitėsi priklausomai nuo atitinkamų mėnesių, kai kuriais mėnesiais nesiekė 500,00 Eur), o kredito gavėjos suminė mėnesinė visų turimų įsipareigojimų įmoka tik formaliai neviršijo įstatymo numatyto 40 procentų reikalavimo, t. y. trūko dvylikos šimtųjų procento.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė netinkamai atliko atsakovės kreditingumo vertinimą, todėl rėmėsi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kur numatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, konstatavo, kad ieškovė neįgijo teisės nei į delspinigius, nei į palūkanas, skaičiuojamas po vartojimo kredito sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, ir priteisė iš atsakovės ieškovei tik 6 952,37 Eur skolą.
6. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas patenkino.
7. Atsižvelgęs į tai, jog teismas tenkino apie 53 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės sprendimu už akių priteisė 476,47 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovės 460,06 Eur palūkanas, 7,83 Eur vėlavimo palūkanas, 1 563,53 Eur administravimo mokestį, 15,76 Eur nuostolių atlyginimą, 17 procentų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, 635,61 Eur sutarties sudarymo mokestį, 27,17 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 294,00 Eur žyminį mokestį, 605,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei 138 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
8.1. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, siekdama tinkamai ir išsamiai įvertinti atsakovės gebėjimą ateityje laikytis sutartinių įsipareigojimų, prieš suteikiant vartojimo kreditą, vadovaudamasi įstatymų nuostatomis bei vidiniais patvirtintais paskolų gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais, atliko atsakovės kreditingumo vertinimą, kurio metu įvertino tiek atsakovės pateiktus duomenis, tiek prieinamų Lietuvos Respublikos oficialių bei komercinių registrų gautus duomenis (Creditinfo, Sodra – VSDF duomenų bazė, GRT, NASIS (informacinė sistema, kurioje nurodomas asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašas), Paskolų rizikos duomenų bazė).
8.2. Teigia, kad atsakovės kreditingumo vertinimas atliktas ir pajamos vertintos pagal Sodros duomenų bazės duomenis (duomenys tikrinti 2021 m. rugsėjo 9 d.). Kreditingumo vertinimo metu nustatyta, kad atsakovės nepertraukiamas darbo stažas vienoje darbovietėje buvo 13 mėn., darbo sutartis neterminuota. Vertinamu laikotarpiu atsakovė dirbo dar keliose darbovietėse. Visi atsakovės anksčiau turėti finansiniai įsipareigojimai buvo refinansuoti ieškovės paskolos išdavimo dieną. Įvertinus, kad atsakovės tvarios pajamos sudaro 505,74 Eur sumą ir palyginus prisiimamų įsipareigojimų įmoką 201,67 Eur, santykis sudarė 39,88 procentus gaunamų pajamų per mėnesį, taigi ieškovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
8.3. Mano, kad ieškovė, vadovaudamasi imperatyviomis įstatymų normomis bei savo vidinėmis paskolų gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklėmis, atliko išsamų ir visapusišką atsakovės kreditingumo vertinimą, individualiai atsižvelgė į vertinamo atvejo ypatumus, todėl pasirinko konservatyvų pajamų vertinimo būdą. Kaip matyti iš į bylą pateikto atsakovės kreditingumo vertinimo dokumento, per paskutinius keturis mėnesius atsakovė dirbo dar vienoje darbovietėje, tačiau šios pajamos nebuvo įtrauktos į paskutinių keturių mėnesių pajamų vidurkio skaičiavimą. Taip pat nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė įsidarbino kitoje darbovietėje, darbo sutartis nurodyta kaip neterminuota. Sistemiškai įvertinus istorinius duomenis apie atsakovės pajamas ir jų kitimo potencialą, matyti, kad atsakovės visos realiai gautos pajamos buvo didesnės, tačiau kaip tvarios vertintos tik iš vienos darbovietės, kurioje atsakovė dirbo ilgiau nei metus, darbo sutartis buvo neterminuota, paskutinius keturis mėnesius pajamos didėjo.
8.4. Ieškovė pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos banko rekomendacijomis, gerąja verslo praktika bei atsakingojo skolinimo principu, ieškovė kompleksiškai vertino, kad vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudarytų ne daugiau kaip 40 procentų mėnesio pajamų ir kartu atsakovei liktų ne mažiau kaip 260 Eur per mėnesį suma būtiniausioms namų ūkio išlaikymo išlaidoms padengti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
10. Apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis atmesti reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 44338487 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 8 000,00 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti kitus mokėjimus, numatytus Sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2027 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą paskolos sutartį apie tai pranešdama atsakovei.
12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo šalių sutartiniai santykiai kyla iš vartojimo kredito sutarčių, todėl yra neatsiejami nuo vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs ieškovės veiksmus prieš suteikiant atsakovei vartojimo kreditą, sprendė, kad pareigą įvertinti kredito gavėjos kreditingumą ir realias galimybes grąžinti kreditą ieškovė įvertino netinkamai, dėl ko taikė VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytą sankciją – teisės gauti palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus netekimą.
14. Apeliantė su skundžiamu teismo sprendimu už akių (jo dalimi) nesutinka, teigdama, kad atliko visus veiksmus, numatytus vartojimo kreditų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl mano, kad jos ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai, t. y. priteisiant ir tas sumas, kurios susijusios su vėlavimu grąžinti kreditą – delspinigius, palūkanas, taip pat sutarties sudarymo bei administravimo mokesčius.
Dėl kredito gavėjos kreditingumo vertinimo
15. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalis kredito suteikimo metu numatė, jog prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
16. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punkte nustatyta, jog sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus Nuostatų 9¹ punkte nurodytą išimtį. Kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš likusios kredito trukmės. Pagal Nuostatų 9¹ punktą didesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.
17. Laikoma, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino pakankamos informacijos ir įrodymų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito davėjui ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, nesilaikantiems Nuostatuose nustatytų reikalavimų, gali būti taikoma atsakomybė VKĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 22, 23 punktai).
18. Aiškinant atsakingo skolinimo principą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad priimant sprendimą skolinti nebūtų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas, pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tokia banko atsakomybė gali atsirasti kliento (skolininko) arba trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės grynosios mėnesinės pajamos vertinimo metu sudarė 505,74 Eur. Nustatyta, kad paskola buvo skiriama refinansuoti jau turimas 5 vartojimo kredito paskolas, vartojimo kredito įmoka kreditingumo vertinimo metu sudarė 201,67 Eur, t. y., kaip nustatyta skundžiamame sprendime ir apeliantė to neginčija – 39,88 procentai atsakovės pajamų.
20. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų taip pat matyti, kad iki 2022 m. balandžio 18 d. atsakovė įmokas ieškovei mokėjo laiku, t. y. 7 mėnesius po refinansavimo kredito suteikimo. Iš ieškovės pateikto kreditingumo vertinimo lentelės taip pat matyti, kad ieškovė prieš suteikdama kreditą vertino tik pastovias atsakovės pajamas, kurios, kaip matyti, buvo didėjančios, be to, atsakovė gavo pajamų ir iš kitų subjektų, kurių į gaunamas ir vertintinas pajamas ieškovė neįtraukė (pvz. darbo užmokestis už 2021 m. birželio 1 d. – birželio 4 d. laikotarpį – 226,75 Eur, 2021 m. gegužės 1 d. – gegužės 31 d. laikotarpį – 663,75 Eur, 2021 m. balandžio 12 d. – balandžio 30 d. laikotarpį – 564,15 Eur). Šie duomenys rodo, kad atsakovė vienerių metų laikotarpyje iki ginčo kredito suteikimo gavo ne tik stabilias pajamas vienoje darbovietėje, bet ir papildomą darbo užmokestį kitoje.
21. Pagal Nuostatų 7.3 punktą, kredito davėjas, prieš sutekamas kreditą ir tikrindamas kredito gavėjo kreditingumą turi atsižvelgti į tokius svarbius veiksnius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. Ieškovės pateikta Creditinfo standartinė vienerių metų ataskaita rodė, kad atsakovė nors ir turi 5 paskolų sutartis, pradelstų įmokų nebuvo fiksuota, o ginčo kreditas buvo skirtas refinansuoti turimas atsakovės skolas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys rodo, kad tvarių pajamų ir pajamų potencialo vertinimas buvo atliktas tinkamai, t. y. pagal ieškovės tirtus duomenis buvo matyti, kad atsakovė gauna tvarias pajamas, buvo matyti jos pajamų augimo potencialas, taip pat nebuvo gauta neigiamos informacijos apie ankstesnius kreditus.
22. Aplinkybė, kad vartojimo kredito įmoka kreditingumo vertinimo metu sudarė 39,88 procentus atsakovės pajamų negali būti laikoma kaip pagrindu spręsti apie ieškovės neatsakingą skolinimą, kadangi ši procentinė suma neviršijo teisės aktais reglamentuotos maksimalios įmokų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas byloje su atsakovės kreditingumu kredito suteikimo metu nustatytas faktines aplinkybes, galima spręsti, kad atsakovės pradelstas įmokas bei kredito sutarties nutraukimą, tikėtina, lėmė ne ieškovės veiksmai vertinant atsakovės kreditingumą ir prisiimant per didelę skolinimo riziką, tačiau pačios atsakovės neveikimas, vengimas grąžinti skolą ar kitos byloje nenustatytos aplinkybės, ypač įvertinus ir tai, kad pati atsakovė byloje buvo pasyvi, jokių atsikirtimų ir prieštaravimų ieškovės pozicijai nereiškė.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, šiuo konkrečiu atveju, kredito davėja tinkamai įvertino kredito gavėjos kreditingumą, todėl ieškovei netaikytinos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos teisinės pasekmės ir spręstina dėl likusių ieškinio reikalavimų dėl delspinigių, vėlavimo palūkanų bei mokėjimo palūkanų, administravimo bei sutarties sudarymo mokesčių priteisimo pagrįstumo.
Dėl mokėjimo palūkanų
24. Ieškovė prašo priteisti 460,06 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. už 123 dienas.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).
26. Įvertinus tai, kad kredito refinansavimo sutartimi šalys sutarė dėl 17 procentų metinių palūkanų, o ieškovės prašomos 460,06 Eur palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 19 d.), byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų šias palūkanas sumokėjusi, šis ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
27. Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą 635,61 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties (paskolos) sudarymo mokestis –paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis (704 Eur), Paskolos gavėjo mokamas Organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo Skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos (8,8 procentų). Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose.
28. Pažymėtina, kad pagal mokėjimų grafiką sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis, atsakovė 7 mėnesius mokėjo ieškovei po 9,77 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl nesumokėto 635,61 Eur sutarties sudarymo mokesčio laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
Dėl administravimo mokesčio
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1563,53 Eur sutarties administravimo mokestį. Nurodo, kad atsakovė buvo informuota ir pasirašydama Sutartį sutiko mokėti administravimo mokestį (kuris yra išskaidytas visam paskolos terminui) kiekvieną mėnesį už paskolos administravimą pagal Specialiosiose sąlygose nurodytą dydį iki paskolos termino pabaigos. Teigia, kad Sutartyje buvo numatyta, jog tais atvejais, jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti Paskolos įmokas ir dėl to nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto (Naudojimo sutarties 2.1, 10.4 punktai, Bendrųjų sąlygų 1.2, 8.11 punktai, Specialiųjų sąlygų 2.4 punktas). Todėl sutartį nutraukus anksčiau termino ir atsakovei turint pareigą sumokėti visas pagal šią sutartį mokėtinas sumas, pasak ieškovės, kartu su kitais mokėjimais turi būti priteisiamas ir administravimo mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas tik iš dalies.
30. Ginčo šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nurodoma, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam Paskolos terminui), kurį Paskolos gavėjas moka Organizatoriui kas mėnesį už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos. Jei a) Paskolos gavėjas vėluoja mokėti Paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) Paskola grąžinama anksčiau laiko, c) Paskola refinansuojama – tokiais atvejais Paskolos gavėjas privalo sumokėti Administravimo mokestį už visą likusį Paskolos terminą iš karto. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,58 procento per mėnesį, iš paskolos įmokų grafiko matyti, kad visas sutarties administravimo mokestis – 1 854,76 Eur.
31. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Tačiau administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Ieškovė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti atsakovės mokamų įmokų, kadangi išnyko administravimo objektas, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
32. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 563,53 Eur sutarties administravimo mokestį, kai visas iki sutarties galiojimo pabaigos mokėtinas administravimo mokestis turėjo būti 1 854,76 Eur, t. y. ieškovė neneigė, kad atsakovė jai sumokėjo 291,23 Eur administravimo mokesčio. Kadangi nuo Sutarties pasirašymo iki Sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 19 d.) atsakovė turėjo sumokėti iš viso 449,38 Eur, neapmokėta administravimo mokesčio dalis sudaro 158,15 Eur. Todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 158,15 Eur nesumokėtą administravimo mokesčio sumą, o likusią reikalavimo dalį dėl administravimo mokesčio, skaičiuotino nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 19 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.) atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl delspinigių ir vėlavimo palūkanų
33. Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 7,83 Eur dydžio vėlavimo palūkanas bei 27,17 Eur delspinigių. Pasak ieškovės, pagal Bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, ir kitus mokėjimus, Specialiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma. Reikšdama šį reikalavimą ieškovė teigia, kad piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis ir tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Taip pat nurodo, kad pagal Bendrųjų sąlygų 7.5 punktą pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai. Prie ieškinio ieškovė pridėjo Delspinigių apskaičiavimo pažymą.
34. Kasacinio teismo išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
35. Nors ieškovė nurodo, jog vėlavimo palūkanos, šiuo konkrečiu atveju, yra kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, teisėjų kolegija su tokiu palūkanų vertinimu nesutinka. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos vėlavimo palūkanos yra skaičiuojamos tik esant sutarties pažeidimui. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, todėl spręstina, kad šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, ir todėl jos pripažintinos kompensuojamosiomis palūkanomis (CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą; analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
38. Kadangi ir vėlavimo palūkanos, ir delspinigiai savo esme atitinka netesybų sąvoką, todėl abi kartu už tą patį laikotarpį negali būti priteisiamos, taigi ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos įskaitytinos į prašomus priteisti didesnius delspinigius. Iš ieškovės skaičiavimų matyti, kad paskaičiuoti 27,17 Eur delspinigiai neviršija įstatymo numatytų maksimalių dydžių, jie paskaičiuoti už 180 dienų, todėl yra pagrįsti ir priteistini iš atsakovės, į juos įskaičiuojant ieškovės prašomas priteisti vėlavimo palūkanas.
Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo
39. Ieškovė prašo priteisti 17,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą, kurios sudaro 15,76 Eur, bei tokio paties procentinio dydžio negautas pajamas nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
40. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad Sutarties įvykdymo terminas – 2027 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovei tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė sutartį nutraukė 2022 m. rugpjūčio 19 d.
41. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ieškovė ją nutraukė, taip ieškovė patyrė nuostolius, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė tinkamai būtų vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju atsakovės kaltė preziumuojama, nes jai, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovė nagrinėjamoje byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.) galėjo tikėtis gauti 17,00 procentų negautas pajamas, tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
43. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 15,76 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 20 d.) iki kreipimosi į teismą (2022 m. rugpjūčio 23 d.) bei 17 procentų negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 416,19 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 899 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies (viso apie 89 procentai ieškiniu reikštų reikalavimų), apeliantei iš atsakovės priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
45. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo tas sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo, vėlavimo palūkanų, delspinigių bei kitų mokesčių ir nuostolių priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (viso apie 77 procentus), ieškovei iš atsakovės priteistinos 106 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 952,37 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 37 ct) skolą, 460,06 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų 6 ct) mokėjimo palūkanas, 635,61 Eur (šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 61 ct) sutarties sudarymo mokestį, 158,15 Eur (šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 15 ct) administravimo mokesčio, 27,17 Eur (dvidešimt septynis eurus 17 ct) delspinigių, 15,76 Eur (penkiolikos eurų 76 ct) nuostolius, 17 (septyniolikos) procentų negautas pajamas, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 416,19 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų šešiolikos eurų 19 ct) sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 106 Eur (šimto šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.