Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. R. ir D. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – O. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei A. R. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai (asmeniškai) (el. bylos priedas, b. l. 37), atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui D. R. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai (asmeniškai) (el. bylos priedas, b. l. 15), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiajam asmeniui O. B. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai (asmeniškai) (el. bylos priedas, b. l. 2), trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui D. R. teismo šaukimas įteiktas tinkamai (viešo paskelbimo būdu) (CPK 130 str.). Atsakovas D. R. į teismo posėdį neatvyko, telefonu atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui D. R. ieškinys ir jo priedai, taip pat teismo šaukimas buvo tinkamai įteikti, apie teisme nagrinėjamą bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, atsakovė A. R., trečiasis asmuo sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui D. R. nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui D. R. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad nepilnametis D. R. iš atsakovų buvo paimtas 4 kartus. Šiuo metu vaikas gyvena su močiute (laikinąja globėja) O. B.. Atsakovai nepareiškė noro susigrąžinti sūnaus, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, jokių duomenų, kad atsakovų požiūris į sūnų pasikeis, nėra.

Atsakovė A. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena. Pripažino, kad vartojo alkoholį, tačiau buvo pas gydytoją, gėrė vaistus, šiuo metu alkoholio nevartoja. Kitų priklausomybių neturi. Teigė nedirbanti, kadangi dirbti tingi. Tačiau ateityje dirbs „Iki“ parduotuvėje kasininke. Šiuo metu dirbti negali, nes reikia pereiti medicininę komisiją. Šiuo metu praeiti medicininės komisijos negali, kai mama duos pinigų, praeis. Vaiko išlaikyti nepadeda, tačiau su vaiku bendrauja, nuveda į darželį, mato jį du kartus per savaitę. Atsakovė gyvena Šeškinėje su nauju draugu. Dėl baustumo už vertimąsi prostitucija nurodė, kad kaltinimai nepagrįsti, nes, pasak atsakovės, ją ėjusią tik pro šalį sulaikė pareigūnai.

Trečiasis asmuo O. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad anūkas pas ją gyvena nuo 2016-01-19. Vaikas laimingas, viską turi, lanko vaikų darželį. Vaiką prižiūrėti nėra lengva, kadangi vaikas labai judrus, protingas. Ryšys su vaiku labai artimas. Taip pat vaiku rūpinasi jos sutuoktinis, kuris gyvena ir dirba Londone. Šiuo metu trečiasis asmuo nedirba, nes Darbo birža nieko negali pasiūlyti. Gauna 304 Eur globos išmoką. Atsakovas vaiku nesidomi, pas vaiką buvo prieš Kalėdas, neseniai buvo užvažiavęs, kai važiavo pro šalį.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai A. R. ir D. R. yra nepilnamečio D. R., gim. 2012-12-06, tėvai (el. b. I tomas, b. l. 7). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-04-11 šeimos aplankymo akto Nr. A715-2925-(2.13.2.16-AD15) matyti, kad Skyriuje buvo gauta informacija, jog 2013-04-10 atsakovė peiliu sužalojo atsakovą D. R., abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, buvo iškviesta policija ir vaikas D. R. nakties metu buvo išvežtas į VĮ Vilnius miesto klinikinę ligoninę (el. b. I tomas, b. l. 12-14). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2013-05-14 įsakymu Nr. A15-1034 atsakovų šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (el. b. I tomas, b. l. 15). Socialinės darbuotojos 2013-11-06, 2014-06-18, 2014-12-12 pranešimų Skyriui duomenimis, atsakovų namuose trūksta tvarkos bei švaros, ne kartą iš atsakovų kaimynų buvo gauti pranešimai apie alkoholio vartojimą atsakovų šeimoje bei netinkamą vaiko priežiūrą (el. b. I tomas, b. l. 16-21). Krizių centro Vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo akto duomenimis, 2014-12-14 buvo iškviesta policija adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai aptiko neblaivią atsakovę A. R., kuri negebėjo pasirūpinti mažamečiu sūnumi D. R.; vaikas buvo paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas Krizių centre (el. b. I tomas, b. l. 22-23). 2014-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje organizuoto pasitarimo metu atsakovams rekomenduota gydytis Priklausomybės ligų centre, lankyti psichologų konsultacijas ir tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus, lankyti sūnų Krizių centre (el. b. I tomas, b. l. 24). VšĮ Centro poliklinikos 2014-12-23 Medicininių dokumentų išrašo duomenimis, D. R. diagnozuotas funkcinis širdies ūžesys, berniuką gydytojų apžiūroms tėvai ne visuomet atveždavo laiku, kartais neatvykdavo, kartą stebėtas visos sėdmenų odos iššutimas (el. b. I tomas, b. l. 25). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-01-06 Susitikimo protokolo Nr. A17-4/15(3.1.16-AD15) duomenimis, Skyriuje vyko pasitarimas, dalyvaujant atsakovams A. R. ir D. R., kurio metu A. R. teigė, kad 2014-12-30 ji užsiregistravo į Priklausomybių ligų centrą psichologo konsultacijoms, į pirmąją konsultaciją nuvyko, užrašyta į „Tėvystės įgūdžių grupes“, pirmuose mokymuose dalyvavo. Socialinė darbuotoja informavo, kad D. R. taip pat užrašė lankyti vakarinius tėvystės įgūdžių ugdymo grupes Psichologinėje – pedagoginėje tarnyboje. Be to, 2015-01-06 socialinei darbuotojai lankantis R. šeimoje, namuose buvo švaru, todėl priimtas sprendimas grąžinti D. R. į šeimą (el. b. I tomas, b. l. 29). Iš 2015-02-12, 2015-03-27 Socialinės darbuotojos pranešimų Skyriui nustatyta, kad atsakovai nevengia bendravimo su socialine darbuotoja, tačiau įsipareigojimus vykdo nereguliariai ir vangiai, A. R. įsispareigojimus dalyvauti Vilniaus miesto socialinės paramos centro organizuojamuose tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose bei lankyti Vilniaus priklausomybės ligų centro (toliau – VPLC) psichologės konsultacijas vykdo nereguliariai (el. b. I tomas, b. l. 33-34); vaikas nelanko vaikų lopšelio – darželio, kadangi yra susidariusios skolos už darželį (el. b. I tomas, b. l. 35, 37). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-03-16 įsakymu Nr. A30-859 atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. I tomas, b. l. 36). Krizių centro pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-04-11 7:30 val. policijos pareigūnai atvežė mažametį D. R. į Krizių centrą. Pareigūnai nurodė, kad mažametis buvo rastas lauke su neblaivia mama (nustatytas 1,29 prom. girtumas), vaikas buvo be striukės, batų (el. b. I tomas, b. l. 39-40). 2015-04-20 Skyriuje vykusio pasitarimo metu buvo priimtas sprendimas nustatyti D. laikinąją globą (el. b. I tomas, b. l. 41). Iš Vilniaus apskrities VPK 3 PK 2015-04-28 pranešimo matyti, kad 2015-04-11 buvo iškviesti policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), nes mažamečio akivaizdoje D. R. sužalojo D. R., trenkdama jam buteliu per galvą (el. b. I tomas, b. l. 46). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-05 Susitikimo protokolo Nr. A17-524/15 duomenimis, atsakovė A. R. apsigyveno pas savo motiną O. B. ir, įsipareigojus pas ją ir toliau gyventi kartu su vaiku, pasitarimo metu buvo priimtas sprendimas laikinosios globos D. nustatymo klausimą laikinai atidėti, berniuką grąžinti motinai (el. b. I tomas, b. l. 47-49). 2015-08-10 Socialinės darbuotojos pranešimu „Dėl informacijos pateikimo apie A. ir D. R. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ Nr. A121-17430/15(2.1.19-SR2) duomenimis nustatyta, atsakovė su sūnumi pas motiną O. B. nebegyvena, o kartu su mažamečiu grįžo gyventi pas atsakovą; A. R. tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimų nelanko, psichologo konsultacijas VPLC lanko nereguliariai. D. R. pripažino, kad psichologo konsultacijų VPLC nelanko (el. b. I tomas, b. l. 53). Iš Vilniaus apskrities VPK 3 PK 2015-08-12 pranešimo turinio matyti, kad pagal D. R. pranešimą buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), A. R. mažamečio akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, dėl šio įvykio A. R. surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 str. 2 d. (el. b. I tomas, b. l. 55). Socialinės darbuotojos 2015-09-11, 2015-10-29 pranešimų „Dėl informacijos pateikimo apie Aleksandros ir D. R. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ duomenimis, atsakovai įsipareigojimų nebevykdo, nebebendradarbiauja su socialine darbuotoja (el. b. I tomas, b. l. 56, 60-61). A. R. 2015-09-23 paaiškinime Skyriui nurodė, kad tėvystės įgūdžių tobulinimo kursų nelankė, nes tingėjo eiti, tačiau pasižada keisti sitiuaciją, bendradarbiauti su socialine darbuotoja (el. b. I tomas, b. l. 58). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjo 2015-11-02 informacijos duomenimis, 2015-10-18 atsakovai vaiko akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus (atsakovui nustatytas 1,62 prom., o atsakovei – 1,24 prom. girtumas), o 2015-10-28 nuo 23.00 val. iki 2015-10-29 10.00 val. mažametis namuose buvo paliktas vienas. 2015-10-29 policijos pareigūnams ir Skyriaus specialistėms apsilankius atsakovų gyvenamojoje vietoje, mažametis Denis rastas neblaivios atsakovės priežiūroje (nustatytas 1,10 prom. girtumas). Namuose buvo netvarkinga, ant žemės mėtėsi tušti buteliai, namų apyvokos daiktai, nuorūkos, sauskelnės, nešvarios servetėlės. Mažametis buvo purvinas, neprižiūrėtas. Tą dieną vaikas ketvirtą kartą buvo paimtas iš šeimos ir nuvežtas į ligoninę (el. b. I tomas, b. l. 62-63). 2015-11-02 Epikrizės duomenimis, D. R. nustatyta klinikinė diagnozė: nepriežiūra ir palikimas, niežai (el. b. I tomas, b. l. 67). 2015-11-03 Vaikas laikinam apgyvendinimui nuvežtas į Krizių centrą (el. b. I tomas, b. l. 62-65). 2015-11-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Susitikimo protokolo duomenimis, atsakovai nevykdo įsipareigojimų, nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, nesprendžia priklausomybės problemų, neužtikrina sūnui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl priimtas sprendimas nustatyti mažamečiui laikinąją globą (el. b. I tomas, b. l. 69). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-21 įsakymu Nr. 30-3949 D. R. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras (toliau – Globos namai) (el. b. I tomas, b. l. 75). 2015-12-28 Skyrius gavo D. R. senelės O. B. prašymą skirti ją D. R. laikina globėja (el. b. I tomas, b. l. 77-78). 2016-01-13 Vaiko globos peržiūros akto Nr. A725-18/16(2.13.2.32-AD15) duomenimis nustatyta, kad pokyčiai atsakovų šeimoje nevyksta, įsipareigojimai nevykdomi, nuo priklausomybės alkoholiui atsakovai nesigydo; šeima nėra motyvuota vykdyti susitarimus bei įsipareigojimus, nerodo iniciatyvos bendradarbiauti su socialine darbuotoja; atsakovai nei karto sūnaus Globos namuose neaplankė, išlaikymo neteikia. Globos peržiūros metu buvo pasiūlyta keisti vaikui globėją, globėja skiriant senelę O. B. (el. b. I tomas, b. l. 80-81). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-15 įsakymu Nr. 30-69 D. R. laikinąja globėja paskirta O. B. (el. b. I tomas, b. l. 82). 2016-01-28, 2016-03-18 pranešimų apie Aleksandos ir D. R. šeimą duomenimis, atsakovai pareigos rūpintis sūnumi D. R. nevykdo, gyvena skyrium nuo jo, nesirūpina berniuko kasdiene priežiūra, buitimi, auklėjimu, ugdymu, sveikata, išlaikymo neteikia, sutuoktiniai vengia bendrauti su socialine darbuotoja, vaiko beveik nelanko (el. b. I tomas, b. l. 84-85).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. R. teista vieną kartą, 7 kartus bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) (el. b. I tomas, b. l. 103-105). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) duomenimis, atsakovė šiuo metu niekur nedirba (el. bylos priedas, b. l. 11). Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016-01-26 pažymos Nr. 475 matyti, kad 2015-04-22 atsakovė konsultuota/gydyta Vilniaus priklausomybės ligų centre (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; žalingas vartojimas) (el. b. I tomas, b. l. 89). Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016-01-26 pažymos Nr. 476 matyti, kad atsakovas D. R. 2015-04-22 konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; žalingas vartojimas) (el. b. I tomas, b. l. 90). Atsakovas D. R. teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas 4 kartus pagal ATPK 181 straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) (el. b. I tomas, b. l. 95-96, 101-102).

Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovai yra nusišalinę nuo rūpinimosi savo vaiku D. R. ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. ir D. R. netinkamai įgyvendina tėvų valdžią vaiko D. atžvilgiu, vaiku rūpinasi netinkamai, šiuo metu yra nusišalinę nuo vaiko auginimo, piktnaudžiauja alkoholiu, priklausomybės problemos nesprendžia, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Nors iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai ne kartą buvo raginti lankyti tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, psichologo konsultacijas, spręsti priklausomybės alkoholiui problemą ir žadėjo įsipareigojimų laikytis, nes teigė vaiką auginti norintys, tačiau priklausomybės alkoholiui problemos atsakovai iš esmės nesprendžia; taip pat atsakovai vaiko auginime ir priežiūroje dalyvauja epizodiškai, nesugeba užtikrinti vaikui normalių buities, gyvenimo sąlygų (namai netvarkingi, apleisti, nesirūpinama vaiko sveikata, jo higiena, vaiko akivaizdoje girtaujama, smurtaujama, vaikas ne kartą paliktas be priežiūros arba prižiūrimas neblaivios motinos A. R.). Socialinė darbuotoja daug kartų informavo Skyrių, kad situacija atsakovų šeimoje išlieka be pokyčių, atsakovai nesudaro galimybių apsilankyti jų namuose ir patikrinti buitines sąlygas; sutuoktiniai nenuosekliai vykdo įsipareigojimus, nededa pakankamai pastangų turimai priklausomybei gydyti, nelanko tėvystės įgūdžių tobulinimo kursų, psichologo konsultacijų, t. y. nesiima veiksmų situacijai gerinti, nesudaro galimybės vaikui grįžti į šeimą.

Pagal minėtus įrodymus nustatyta, kad atsakovai nesinaudojo jiems teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jiems geriau suprasti savo, kaip tėvų, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes jį tinkamai atlikti, o atsakovas D. R. nuo vaiko atsiribojo, gyvena atskirai, siekė nuginčyti vaikui tėvystę, šiuo metu visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku bei nesiekia atkurti prarasto ryšio su vaiku. Toks atsakovų elgesys – nesirūpinimas jo kasdiene buitimi, sveikata, higiena, netinkamas tėvų elgesys vaiko akivaizdoje, o vėliau vaiko palikimas auginti senelei O. B., atsakovų priklausomybės nuo alkoholio problemos nesprendimas, atsakovo D. R. visiškas nusišalinimas nuo tėviškų pareigų vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovai gyvena tenkindami tik savo poreikius ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė A. R. stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, susitvarkyti buitį, o atsakovas D. R. – atkurti ryšį su vaiku, bendrauti su juo, pasirūpinti jo kasdiene buitimi, išlaikyti vaiką, todėl šiai dienai abu atsakovai nėra pajėgūs tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovų kaip tėvų pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas – atsisakymas su vaiku bendrauti, domėjimosi jo kasdiene buitimi, sveikata stoka, daroma žala vaikui, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, atsakovui D. R. įteiktas tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, taip pat atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų, telefonu prašė bylą nagrinėti be jo. Vadinasi, atsakovui D. R. nėra svarbu, ar jam bus išsaugota tėvo valdžia vaikui. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko tėvai visiškai nesirūpina vaiku ir yra nusišalinę nuo jo auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja A. R. ir D. R. tėvų valdžią sūnaus D. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Ieškovas prašė nustatyti nuolatinę globą D. R. ir jo nuolatine globėja paskirti močiutę O. B.. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad D. R. yra visiškai netekęs tėvų globos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-01-15 įsakymu Nr. 30-69 D. R. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta O. B. (el. b. I tomas, b. l. 82). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-12-28 buvo gautas O. B. prašymas skirti ją anūko D. R. laikina globėja (el. b. I tomas, b. l. 77-78). Bylos duomenimis nustatyta, kad O. B. yra ištekėjusi, neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba, išlaikoma sutuoktinio E. B., kuris dirba Anglijoje, kartu su globotiniu gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais, vaikui D. bute skirtas atskiras kambarys su visais reikiamais baldais, butas suremontuotas, tvarkingas, šviesus, šiltas, vaikui sudarytos geros sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams; sutuoktinis E. B. sutiko, kad sutuoktinė O. B. nuolatos globotų D. R. ir vaikas gyventų bute, adresu (duomenys neskelbtini); O. B. sveikatos būklė leidžia būti vaiko globėja (el. b. I tomas, b. l. 107-117). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsugos skyriaus 2016-04-01 Globojamo vaiko aplankymo akto Nr. A715-1293/16(2.13.2.31-AD15) matyti, kad globotinis yra aprūpintas, sveikas, lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, darželyje jaučiasi labai gerai, globėjos ir vaiko santykiai šilti, draugiški (el. b. I tomas, b. l. 86-87). Kitų fizinių asmenų prašymų būti nuolatiniu nepilnamečio D. globėju Skyriuje negauta, todėl D. R. nuolatine globėja skirtina močiutė O. B.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjos O. B. gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Nepilnametis D. R. turto, kuriam turėtų būti paskirtas administratorius, neturi (el. b. I tomas, b. l. 10), todėl turto administravimas nenustatomas.

Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Nepilnamečiui D. R. nustačius nuolatinę globą, vaiko laikinoji globa pasibaigė, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir panaikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-15 įsakymas Nr. 30-69 dėl vaiko laikinosios globos nustatymo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 380 Eur per mėnesį) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovė A. R. yra jauna, darbinga, turi vieną išlaikytinį, niekur nedirba; atsakovas D. R. taip pat yra jaunas, darbingas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis apie 95 Eur (el. bylos II tomas, 37-38). VĮ Registrų centras duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi (el. bylos II tomas, b. l. 64-65).

Pažymėtina, kad pagal CPK 376 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė A. R. turi vieną išlaikytinį, o atsakovas D. R. – tris išlaikytinius, prašo priteisti iš A. R. 175 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui, o iš D. R. – 100 Eur mėnesinį išlaikymą. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. R. nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką D.. Atsakovė niekur nedirba, nors yra jauna ir darbinga. Duomenų apie atsakovės neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias atsakovei dirbti ir gauti pajamų, byloje nėra. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė turi visas galimybes ieškoti pajamų šaltinio, kad turėtų pakankamai lėšų tinkamai prisidėti prie augančio vaiko D. poreikių tenkinimo. Todėl iš atsakovės sūnaus D. R. naudai priteistinas 175 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas D. R. turi tris išlaikytinius, o atsakovė A. R. – vieną, nėra svarbiausias kriterijus priteisti iš atsakovo mažesnį, t. y. po 100 Eur dydžio išlaikymą vaikui Deniui, juolab kad vaikas dažnai serga ūminėmis kvėpavimo ligomis (el. b. I tomas, b. l. 108). Be to, vaikas auga, jam reikalingi didesnio dydžio drabužėliai, ugdymo priemonės, taip pat 4 metų amžiaus vaikui reikalingi žaislai, pramogos. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo po 100 Eur dydžio išlaikymas vaikui neužtikrins nepilnamečio vaiko D. būtinųjų poreikių. Be to, nustatyta, kad atsakovas dirba ir turi pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad iš atsakovo D. R. nepilnamečiui sūnui D. R. priteistinas po 130 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-05) iki vaiko pilnametystės (CK 1.5 str., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Nepilnamečio vaiko D. R. išlaikymo lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise vaiko globėjai O. B. (CK 3.275 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės A. R. į valstybės biudžetą priteistina 30,75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią ir su tuo susijusius reikalavimus ir 47,25 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą; iš atsakovo D. R. priteistina 30,75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir su tuo susijusius reikalavimus ir 35,10 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 16,88 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, t. y. po 8,44 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso iš atsakovės A. R. į valstybės biudžetą priteistina 86,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo D. R. – 74,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jo nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-05 iki D. R. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-05 iki D. R. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-15 įsakymą Nr. 30-69.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 86,44 Eur (aštuoniasdešimt šešis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 74,29 Eur (septyniasdešimt keturis Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.