Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 620 Lt žalos atlyginimo, 412,18 Lt palūkanų, 10450 Lt negautų pajamų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu sudarė nekilnojamojo turto - buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo visus įsipareigotus sumokėti pinigus, o atsakovas perdavė butą nurodydamas kad jis yra be paslėptų trūkumų. Tačiau po liūties paaiškėjo, kad pro stiklines duris prasiveržė vanduo ir užliejo jau įrengtą butą, dėl ko ieškovė patyrė 15620 Lt žalą, ji neatlyginta iki šiol. Palūkanas prašo priteisti 412,18 Lt nuo tada, kai atsakovas buvo informuotas apie prievolę sumokėti žalą. Taip pat nurodė, jog buvo susitarta, jog pardavėjo UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ samdomas rangovas UAB „Daliktos statyba“ pašalins darbų trūkumus, kurie sąlygojo užliejimą. 2008-12-03 buvo sudarytas susitarimas dėl darbų apmokėjimo, kurį pasirašė UAB „Daliktos statyba“ ir ieškovė. Šiuo susitarimu UAB „Daliktos statyba“ įsipareigojo apmokėti už susitarime nurodytas medžiagas bei darbą 15 620 Lt. UAB „Daliktos statyba“ šio susitarimo neįvykdė. Paaiškino, jog ieškovė gyvena užsienyje todėl ji negali skubiai, juolab negaudama žalos atlyginimo, remontuoti buto. Iki buto užliejimo ieškovė ketino jį nuomoti, tačiau po užliejimo nebenuomojo, kadangi butas tam buvo netinkamas, todėl negavo pajamų – nuomos mokesčio numatyto sutartyje po 950 Lt per mėnesį, viso 10450 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ prašo 2010-10-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog namas buvo nekokybiškas. Teigia, jog ieškinyje nurodyti buto ir/ar pastato trūkumai (tarpas tarp lango ir trinkelių, trinkelių nelygumas, matoma apšiltinimo vata) nėra ir negali būti pripažįstami paslėptais. Juos po objektų apžiūros užfiksavo antstolis (o ne atitinkamos srities specialistas), tai reiškia, jog ir ieškovė buto pirkimo-pardavimo metu turėjo realią galimybę matyti tuos pačius buto ir/ar pastato trūkumus ir, įvertinus juos, mokėti arba ne pardavėjo prašomą kainą. Tarpai tarp lango ir sienos, trinkelių padėtis ir kt. po buto perdavimo negalėjo pasikeisti, todėl pastato (buto) kokybė yra tokia pati kaip ir buto perdavimo metu (neskaitant užliejimo pasekmių ir natūralaus nusidėvėjimo). Pagal sutarties 6.1. p., pirkėja dėl turto būklės bei kokybės neturi pardavėjui jokių pretenzijų, tai yra patvirtina, kad turto būklė bei kokybė, atitinka jos, kaip pirkėjos, keliamus reikalavimus bei atitinka pardavimo kainą, kurią moka už turtą. Įsigydama butą bei pareikšdama aukščiau nurodytą, ieškovė prisiėmė visą dėl to ateityje galinčią kilti neigiamą riziką. Todėl ieškovės reikalavimai dėl paslėptų buto trūkumų ir jai padarytos žalos, turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad butas neatitinka teisės aktų reikalavimų keliamų tokiems statiniams, arba, kad jis buvo perduotas nekokybiškas, Vien ta aplinkybė, kad butas buvo užlietas, nereiškia atsakovo neteisėtų veiksmų (nekokybiško turto perdavimo) egzistavimo. Tokių aplinkybių konstatavimas negali būti grindžiamas vien antstolio apžiūros metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, jog ieškinyje nurodyta, jog butas iki šiol nėra suremontuotas, t.y. ieškovė nėra patyrusi realios žalos (nuostolių). Atkreipia dėmesį, jog liudytoja A. J. patvirtino faktą, jog butas yra suremontuotas ir tam prireikė apytiksliai 15 000 Lt. Taigi, ieškovė pateikė ir teismas vadovavosi prieštaringomis aplinkybėmis (įrodymais), kadangi nėra aišku ar butas suremontuotas ar ne. Jeigu butas yra suremontuotas, ieškovė turėjo pareigą pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius remonto išlaidų dydį, kadangi tik tokiu atveju būtų galima spręsti apie patirtos žalos dydį ir tuo pagrindu prašyti juos priteisti. Tačiau byloje nėra nei vieno tokio įrodymo. Ieškovės pateikti kvitai yra laikotarpio, buvusio iki užliejimo ir jie neįrodo dėl užliejimo patirtų remonto išlaidų dydžio. Teismas, spręsdamas patirtos žalos fakto bei dydžio klausimus, vadovavosi vieninteliu įrodymu – 2008-12-03 ieškovės susitarimu su trečiuoju asmeniu „UAB „Daliktos statyba“. Ieškovo nuomone, ši įrodymas nėra tinkamas ir pakankamas, kad nustatyti faktiškai patirtą 15 620 Lt dydžio žalą. Šis susitarimas sudarytas praėjus 6 mėnesiams po tariamo apliejimo dienos (2008-07-10). Per šį laikotarpį nebuvo šalinamos jokios užliejimo pasekmės – džiovinamas butas, šalinamas susikaupęs vanduo ir pan. Taigi, ieškovė nerūpestingai paliko užlietą butą neprotingai ilgam laikotarpiui, o tai neabejotinai sudarė sąlygas bute susidariusiai drėgmei paveikti sienas, lubas, grindis ir pan. Po pusės metų, susitarime su trečiuoju asmeniu, užfiksuotas žalos mastas (15 620 Lt) reiškia, kad buto apliejimo metu ieškovė patyrė žymiai mažesnę žalą nei prašoma priteisti, kadangi į 15 620 Lt sumą taip pat įeina ir nuostoliai, atsiradę dėl ilgalaikio drėgmės poveikio butui. Ieškovė pažeidė pareigą nedelsiant pašalinti užliejimo pasekmes, o tai yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba jos netaikyti. Kokio dydžio žala buvo patirta būtent dėl užliejimo, o ne dėl užliejimo pasekmių nepašalinimo ieškovė neįrodė, o tai reiškia, kad nėra nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 str.). Apelianto nuomone, taip pat neįrodyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodymų, jog vanduo į butą pateko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (buto trūkumų). Atsakovo buto perdavimas yra pernelyg nutolęs ir atitrūkęs veiksmas nuo šiuo metu esančios situacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad bute ieškovės pasirinktas tretysis asmuo atliko vidaus įrengimo darbus, nuo tariamos liūties iki pasekmių konstatavimo yra praėję 6 mėn. Priežastinio ryšio egzistavimą turėjo įrodyti ieškovė. Palikus galioti teismo sprendimą būtų sudaromos sąlygos butų savininkams piktnaudžiauti savo, kaip pirkėjų teisėmis, kadangi neapdairaus jų elgesio (pvz. atviro lango palikimas esant liūčiai) padarinius būtų įpareigoti pašalinti buto pardavėjai. Teismas netyrė ir nevertino, kas nulėmė vandens patekimą į butą, o a priori konstatavo, jog tai atsitiko dėk nekokybiško buto ir pardavėjo kaltės. Taip pat pažymi, kad teismas prie bylos prijungė ir vadovavosi teismo posėdžio metu pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių nėra aišku, koks butas užfiksuotas jose, kada ir kur jos padarytos.