- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-392-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“
- Ieškovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Daliktos statyba“
- Advokatai
- Linas Meškys, Eglė Keidošienė
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Eglei Keidošienei, atsakovo atstovui advokatui Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“, trečiajam asmeniui UAB „Daliktos statyba“ dėl žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 620 Lt žalos atlyginimo, 412,18 Lt palūkanų, 10450 Lt negautų pajamų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu sudarė nekilnojamojo turto - buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo visus įsipareigotus sumokėti pinigus, o atsakovas perdavė butą nurodydamas kad jis yra be paslėptų trūkumų. Tačiau po liūties paaiškėjo, kad pro stiklines duris prasiveržė vanduo ir užliejo jau įrengtą butą, dėl ko ieškovė patyrė 15620 Lt žalą, ji neatlyginta iki šiol. Palūkanas prašo priteisti 412,18 Lt nuo tada, kai atsakovas buvo informuotas apie prievolę sumokėti žalą. Taip pat nurodė, jog buvo susitarta, jog pardavėjo UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ samdomas rangovas UAB „Daliktos statyba“ pašalins darbų trūkumus, kurie sąlygojo užliejimą. 2008-12-03 buvo sudarytas susitarimas dėl darbų apmokėjimo, kurį pasirašė UAB „Daliktos statyba“ ir ieškovė. Šiuo susitarimu UAB „Daliktos statyba“ įsipareigojo apmokėti už susitarime nurodytas medžiagas bei darbą 15 620 Lt. UAB „Daliktos statyba“ šio susitarimo neįvykdė. Paaiškino, jog ieškovė gyvena užsienyje todėl ji negali skubiai, juolab negaudama žalos atlyginimo, remontuoti buto. Iki buto užliejimo ieškovė ketino jį nuomoti, tačiau po užliejimo nebenuomojo, kadangi butas tam buvo netinkamas, todėl negavo pajamų – nuomos mokesčio numatyto sutartyje po 950 Lt per mėnesį, viso 10450 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 15 620 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 468 Lt žyminio mokesčio bei 2126, 55 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, sprendė, jog ieškovės butas buvo aplietas po liūties, dėl darbų trūkumų. Konstatavo, jog trečiasis asmuo (rangovas), kai buvo informuotas apie apliejimą, šią aplinkybę pripažino bei sutiko ieškovei atlyginti žalą. Teismo nuomone, ieškovė reikalavimą atlyginti žalą pagrįstai pareiškė atsakovui, kadangi ji su trečiuoju asmeniu nebuvo sudariusi jokių sutarčių, sudarant sutartį dėl buto statybos dalyvavo tik 2 asmenys – ieškovė ir atsakovas. Ieškovas savo rizika galėjo sudaryti rangos sutartį su bet kuria įmone ir reikalauti iš jos atsakomybės už statinio statybos kokybę. Nurodė, jog pareiga atlyginti žalą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2008-05-29, pagrindu tenka atsakovui, kadangi tik su juo ieškovė sudarė sutartį dėl buto statybos bei pirkimo, jokie tretieji asmenys sutartyse su ieškove nefigūravo, o atsakovas sutarties 4.6 punkte nurodė, kad nėra paslėptų parduodamų nekilnojamųjų daiktų trūkumų, dėl kurių šių nekilnojamųjų daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Teismas sprendė, kad žalos dydis priklausė nuo paties atsakovo neveikimo, kadangi žalos atlyginimo jis ieškovei nesumokėjo, pats darbų trūkumų nešalino, ir šiai dienas jis šių veiksmų neatliko, nors buvo įsipareigojęs tą daryti. Pažymėjo, jog žalos dydis buvo paskaičiuotas 2008-12-03. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo 2008-12-30, 412,18 Lt sumoje atmetė kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovė atsakovui pareiškė reikalavimą atlyginti žalą. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą dėl negautų pajamų (nuomos mokesčio) atmetė, kadangi nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ prašo 2010-10-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog namas buvo nekokybiškas. Teigia, jog ieškinyje nurodyti buto ir/ar pastato trūkumai (tarpas tarp lango ir trinkelių, trinkelių nelygumas, matoma apšiltinimo vata) nėra ir negali būti pripažįstami paslėptais. Juos po objektų apžiūros užfiksavo antstolis (o ne atitinkamos srities specialistas), tai reiškia, jog ir ieškovė buto pirkimo-pardavimo metu turėjo realią galimybę matyti tuos pačius buto ir/ar pastato trūkumus ir, įvertinus juos, mokėti arba ne pardavėjo prašomą kainą. Tarpai tarp lango ir sienos, trinkelių padėtis ir kt. po buto perdavimo negalėjo pasikeisti, todėl pastato (buto) kokybė yra tokia pati kaip ir buto perdavimo metu (neskaitant užliejimo pasekmių ir natūralaus nusidėvėjimo). Pagal sutarties 6.1. p., pirkėja dėl turto būklės bei kokybės neturi pardavėjui jokių pretenzijų, tai yra patvirtina, kad turto būklė bei kokybė, atitinka jos, kaip pirkėjos, keliamus reikalavimus bei atitinka pardavimo kainą, kurią moka už turtą. Įsigydama butą bei pareikšdama aukščiau nurodytą, ieškovė prisiėmė visą dėl to ateityje galinčią kilti neigiamą riziką. Todėl ieškovės reikalavimai dėl paslėptų buto trūkumų ir jai padarytos žalos, turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad butas neatitinka teisės aktų reikalavimų keliamų tokiems statiniams, arba, kad jis buvo perduotas nekokybiškas, Vien ta aplinkybė, kad butas buvo užlietas, nereiškia atsakovo neteisėtų veiksmų (nekokybiško turto perdavimo) egzistavimo. Tokių aplinkybių konstatavimas negali būti grindžiamas vien antstolio apžiūros metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, jog ieškinyje nurodyta, jog butas iki šiol nėra suremontuotas, t.y. ieškovė nėra patyrusi realios žalos (nuostolių). Atkreipia dėmesį, jog liudytoja A. J. patvirtino faktą, jog butas yra suremontuotas ir tam prireikė apytiksliai 15 000 Lt. Taigi, ieškovė pateikė ir teismas vadovavosi prieštaringomis aplinkybėmis (įrodymais), kadangi nėra aišku ar butas suremontuotas ar ne. Jeigu butas yra suremontuotas, ieškovė turėjo pareigą pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius remonto išlaidų dydį, kadangi tik tokiu atveju būtų galima spręsti apie patirtos žalos dydį ir tuo pagrindu prašyti juos priteisti. Tačiau byloje nėra nei vieno tokio įrodymo. Ieškovės pateikti kvitai yra laikotarpio, buvusio iki užliejimo ir jie neįrodo dėl užliejimo patirtų remonto išlaidų dydžio. Teismas, spręsdamas patirtos žalos fakto bei dydžio klausimus, vadovavosi vieninteliu įrodymu – 2008-12-03 ieškovės susitarimu su trečiuoju asmeniu „UAB „Daliktos statyba“. Ieškovo nuomone, ši įrodymas nėra tinkamas ir pakankamas, kad nustatyti faktiškai patirtą 15 620 Lt dydžio žalą. Šis susitarimas sudarytas praėjus 6 mėnesiams po tariamo apliejimo dienos (2008-07-10). Per šį laikotarpį nebuvo šalinamos jokios užliejimo pasekmės – džiovinamas butas, šalinamas susikaupęs vanduo ir pan. Taigi, ieškovė nerūpestingai paliko užlietą butą neprotingai ilgam laikotarpiui, o tai neabejotinai sudarė sąlygas bute susidariusiai drėgmei paveikti sienas, lubas, grindis ir pan. Po pusės metų, susitarime su trečiuoju asmeniu, užfiksuotas žalos mastas (15 620 Lt) reiškia, kad buto apliejimo metu ieškovė patyrė žymiai mažesnę žalą nei prašoma priteisti, kadangi į 15 620 Lt sumą taip pat įeina ir nuostoliai, atsiradę dėl ilgalaikio drėgmės poveikio butui. Ieškovė pažeidė pareigą nedelsiant pašalinti užliejimo pasekmes, o tai yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba jos netaikyti. Kokio dydžio žala buvo patirta būtent dėl užliejimo, o ne dėl užliejimo pasekmių nepašalinimo ieškovė neįrodė, o tai reiškia, kad nėra nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 str.). Apelianto nuomone, taip pat neįrodyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodymų, jog vanduo į butą pateko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (buto trūkumų). Atsakovo buto perdavimas yra pernelyg nutolęs ir atitrūkęs veiksmas nuo šiuo metu esančios situacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad bute ieškovės pasirinktas tretysis asmuo atliko vidaus įrengimo darbus, nuo tariamos liūties iki pasekmių konstatavimo yra praėję 6 mėn. Priežastinio ryšio egzistavimą turėjo įrodyti ieškovė. Palikus galioti teismo sprendimą būtų sudaromos sąlygos butų savininkams piktnaudžiauti savo, kaip pirkėjų teisėmis, kadangi neapdairaus jų elgesio (pvz. atviro lango palikimas esant liūčiai) padarinius būtų įpareigoti pašalinti buto pardavėjai. Teismas netyrė ir nevertino, kas nulėmė vandens patekimą į butą, o a priori konstatavo, jog tai atsitiko dėk nekokybiško buto ir pardavėjo kaltės. Taip pat pažymi, kad teismas prie bylos prijungė ir vadovavosi teismo posėdžio metu pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių nėra aišku, koks butas užfiksuotas jose, kada ir kur jos padarytos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus bei atitinkamai juos įvertino, tinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Pažymi, jog nors atsakovas ir nesutiko su ieškovės nurodytomis žalos atsiradimo priežastimis, tačiau šiai savo pozicijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, ekspertizės nustatyti žalos atsiradimo priežastims ir žalos dydžiui paskirti neprašė, nors tokią galimybę turėjo – ieškovė laukė bei neremontavo buto, kad prasidėjus teisminiam procesui, esant reikalui, būtų buvę galima atlikti tokią ekspertizę, tačiau iš atsakovo pozicijos supratusi, jog atsakovas nepageidaus atlikti ekspertizę, ieškovė 2010 m. vasaros pabaigoje ūkio būdu butą suremontavo, tam išleisdama virš 15 000 Lt. Ieškovės nuomone, būtent atsakovas elgiasi nesąžiningai, nurodydamas, jog ieškovei buvo žinoma buto kokybė pirkimo momentu, t.y. trūkumai, kurie buvo nustatyti po žalos atsiradimo momento, nes jie matėsi ir anksčiau. Sutarties pasirašymo metu ieškovė negalėjo žinoti, kad aplink namą nebuvo padarytas tinkamas drenažas, o lauko trinkelės, esančios šalia pastato, yra aukštesniame lygyje nei buto grindys, todėl po liūties vanduo pateks į butą per nekokybiškus sienų ir grindų sujungimus bei apšiltinimą. Tik po to, kai ieškovės iniciatyva, dalyvaujant atsakovo atstovams (o vėliau ir paties atsakovo iniciatyva) iš rangovo buvo pareikalauta spręsti klausimą dėl vandens patekimo į pirmojo aukšto butus, buvo nuimtos aplink namą suklotos trinkelės, tvarkomas drenažas, sandarinami namo dalių sujungimai bei namo apšiltinimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl darė neteisingą išvadą, jog ginčo namas buvo nekokybiškas. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai taip pat susiję su byloje esančių įrodymų patikimumo ir įvertinimo problema, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.
Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008m. gegužės 29d. ieškovė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( t. 1 b.l. 9-17). Ieškovės atstovė A. J. ginčo butą iš atsakovo priėmė 2008m. gegužės 29d. perdavimo-priėmimo aktu ir pretenzijų dėl buto kokybės nebuvo pareiškusi. Tačiau bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad ieškovės butas po 2008 m. liepos 10 d. įvykusios liūties buvo aplietas. 2009 m. sausio 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei fotonuotraukos, o taip pat apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų E. V., A. J. paaiškinimai patvirtina, kad po atlikto buto remonto, butas buvo aplietas, vanduo veržėsi iš lauko pro stiklines duris-langą. Bylos medžiaga rodo, kad buto statybos darbus atliko rangovas trečiasis asmuo UAB „Daliktos statyba“, tačiau ieškovės su šiuo asmeniu nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiga atlyginti ieškovei atsiradusius nuostolius pagal šalių sudarytas statybos ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra atsakovui UAB „ NT ir investicijų valdymo grupė“. Byloje trečiasis asmuo UAB „Daliktos statyba“ 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimu buvo įsipareigojusi apmokėti ieškovei už medžiagas ir darbą 15620 Lt. Ieškovė tokiu rašytiniu įrodymu įrodinėjo atlygintinos žalos dydį. Atsakovas kitokių įrodymų paneigiančių atlygintinos žalos dydį nepateikė, visos bylos nagrinėjimo metu techninės ekspertizės nustatyti žalos atsiradimo priežastims ir patvirtinti žalos dydį neprašė. Taigi, pripažintina, kad kaltės prezumpcijos atsakovas nepaneigė (CK 6. 248 straipsnis). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė žalos atsiradimo priežastis, atsakingą asmenį, kuris turi atlyginti ieškovei susidariusią žalą bei atlygintinos žalos dydį (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). CK 6. 698 straipsnyje įtvirtinti garantiniai terminai paslėptiems defektams nustatyti nėra praleisti. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė įstatyminių įrodinėjimo taisyklių (CPK 185 straipsnis) ir išnagrinėjęs bylą priėmė teisingą sprendimą.
Remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. spalio 6d. sprendimą palikti nepakeistą.