- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-150-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-150-508/2012
Teisėjas: D. Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01001-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.
2012 m. balandžio 06 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Nerijaus Meilučio sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, išteisintojo V. K. gynėjai advokatei Laimai Razvickienei, nukentėjusiojo A. A. atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, nukentėjusiojo A. A. atstovui R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 07 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., požymių, nukentėjusiojo A. A. ieškinį palikus nenagrinėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d. tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2007-05-11 įsipareigodamas, bet neketindamas vykdyti, sudarė su A. A. Jungtinės veiklos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini) , pagal kurią, kaip verslo partneris A. A. į V. K. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, 2007-05-18 pervedė 4 000 000 litų, tačiau V. K. iš anksto žinodamas, kad projektas nebus vykdomas, pasirašė 2007-05-11 Jungtinės veiklos sutartį, taip apgaule įgijo didelės vertės turtą padarydamas A. A. didelės vertės – 4 000 000 litų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-07 nuosprendžiu V. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisino nenustatęs V. K. veikoje sukčiavimo objektyviosios pusės požymio – apgaulės. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad V. K., nuo 2007-03-08 nebūdamas susijęs su UAB „R.“ jokiais ryšiais, 2007 m. gegužės mėnesį dalį iš A. A. gautų piniginių lėšų grąžino fiziniams asmenims - buvusiems UAB „R.“ kreditoriams: A. M., A. Z., J. A., dalį lėšų panaudojo asmeninių paskolų grąžinimui liudytojams J. A., A. J., bei pinigines lėšas paskolino M. K. bei D. K. ir tokie V. K. veiksmai galėtų būti vertinami kaip jam patikėto ar esančio jo žinioje turto iššvaistymas ar pasisavinimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, padarė išvadą, kad iš sutarties 2.3 punkto seka, jog sukaupti finansiniai įnašai turėjo būti laikomi V. K. asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir jie perskolinami (ar kitokiu Šalims priimtinu būdu perduodami) UAB „(duomenys neskelbtini)" rangos sutartims sudaryti. Tačiau tai, jog dalis šių lėšų buvo pervesta į kitas V. K. sąskaitas ir panaudotos ne statybos reikmėms, leidžia daryti išvadą, jog V. K. netinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartį, galimai jo žinioje esančius pinigus iššvaistė. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise (LR BPK 256 str. 1 d.) kaltinime nurodytas bylos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kaltinimo pakeisti neprašė, o teismas bylą nagrinėja tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 str.).
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendį panaikinti, V. K. veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; kol įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo - nekeisti.
Prokuroras skunde nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančią BPK 256 straipsnio redakciją (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1236, įsigaliojęs 2007 m. rugsėjo 1 d.) teismas savo iniciatyva kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį tiek lengvesnę, tiek sunkesnę nusikalstamą veiką. Todėl apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, kad V. K. veika turėjo būti kvalifikuota kaip jam patikėto turto iššvaistymas, tačiau teismas, vadovaudamasis LR BPK 256 str. negalėjo šios veikos perkvalifikuoti, laikytinos nepagrįstomis, dėl ko priimtas išteisinamasis nuosprendis naikintinas. Taip pat skunde nurodyta, jog V. K. kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pakeistinos iš esmės skirtingomis nurodant, kad jis iššvaistė jo žinoję buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent : 2007-05-11 su nukentėjusiuoju A. A. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu 2007-05-18 gavęs iš A. A. 4 000 000 Lt, pagal minėtos sutarties 2.3 punktą privalėdamas šias pinigines lėšas laikyti asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir perskolinti (ar kitokiu Šalims priimtinu būdu perduoti) UAB „(duomenys neskelbtini)" rangos sutartims sudaryti, šį jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą (pinigines lėšas) iššvaistė - grąžino fiziniams asmenims -buvusiems UAB „R." kreditoriams: A. M., A. Z., J. A.; dalį lėšų panaudojo asmeninių paskolų grąžinimui liudytojams J. A., A. J., bei pinigines lėšas paskolino M. K. bei D. K., padarydamas nukentėjusiajam A. A. didelę 4 000 000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.
Išteisintasis V. K. atsikirtimu prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, palikti išteisinamąjį Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendį galioti. Nurodo, jog susiklostę civiliniai teisiniai santykiai negali būti kriminalizuojami, Verslo projektas vystytas jungtinės veiklos sutartimi, ginčas turėjo būti sprendžiamas komercinio arbitražo teisme. 2009-08-03 paskolos sutartis neginčijama, galiojanti. Jis neįvykdęs nei apgaulės, nei iššvaistymo. Prokurorui apskundus nuosprendį, trukdoma vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą bei būtina keisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir reikia atlikti tyrimo veiksmus, nukentėjusiojo atstovams pritariant, išteisintojo gynėjai prieštaraujant, sprendžia, jog prokuroro prašymas tenkintinas, vadovaujantis LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.
Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro prašymas pagrįstas inkriminuotinomis aplinkybėmis, jog V. K. veika galimai atitinka LR BK 184str.2d., tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas priimant nuosprendį, kad galima būtų įžvelgti LR BK 183str. (turto pasisavinimo) ar LR BK 184str. (turto iššvaistymo) nusikaltimų požymius. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos LR BK 182str.2d. ir 184str.2d. skiriasi esmingai.
Pagal BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose apibrėžtos nagrinėjimo teisme ribos, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta pirmosios instancijos teisme, atitinkamai aptarta nuosprendyje.
Kaltinimo pakeitimo tvarką, kai kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės keičiamos iš esmės skirtingoms, nustato BPK 256 straipsnio 1 dalis. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje galėjo tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ir apeliaciniame procese, tačiau būtina atsižvelgti į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, taip pat svarbu įvertinti nagrinėtinas aplinkybes.
V. K. buvo kaltinamas sukčiavimu pagal LR BK 182str.2d., jog apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, neketindamas vykdyti įsipareigojimus, sudarė Jungtinės veiklos sutartį, iš anksto žinodamas apie projekto nevykdymą, iš verslo partnerio A. A. apgaule įgijo 4000000 Lt bei padarė šiam tokio dydžio turtinę žalą.
Tačiau kaltinamajame akte nebuvo atskleisti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Jungtinės veiklos sutarties sudarymas, paskesnis Paskolos sutarties sudarymas nesuteikia pagrindo konstatuoti sukčiavimo požymius. Tiek Jungtinės veiklos, tiek Paskolos yra reguliuojamos civilinių teisinių santykių normomis. Kaltinamajame akte nenurodyti sukčiavimo požymiai, inkriminuojama apgaulė nesusieta su nusikalstamų padarinių atsiradimu. Iš kaltinamojo akto neaišku, kuo grindžiama aplinkybė, jog sudarant Jungtinės veiklos sutartį, V. K. iš anksto žinojo, kad veiklos projekto nevykdys, tokie duomenys kaltinamajame akte nenurodyti. Kaltinamasis aktas neatskleidžia apgaulės turinio, tai atitinkamai pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, keičiant iš esmės faktines aplinkybes, t.y. iš sukčiavimo perkvalifikuoti į turto iššvaistymą bei nubausti sankcijoje numatyta atitinkama bausme, bet, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje tai atlikti apeliacinėje instancijoje neįmanoma. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog didžia dalimi apsiribota kritikuojant skundžiamą nuosprendį bei itin lakoniškai nurodant inkriminuotinas turto iššvaistymo aplinkybes, tačiau taip ir nebuvo atskleistas šio nusikaltimo aprašymas ir nenurodyti duomenys, kurie pagrįstų turto iššvaistymo aplinkybes, kas apsunkina kaltinamojo bei advokato pozicijas apsiginti.
Pažymėtina ir tai, jog pirmojoje instancijoje byla išnagrinėta pagal sukčiavimo aplinkybes, kaltinamasis gynėsi būtent nuo inkriminuojamo sukčiavimo, o apeliacinėje instancijoje iškart išnagrinėjus turto iššvaistymo aplinkybes, kaltinamasis prarastų teisę į apeliacinį procesą dėl naujojo kaltinimo – turto iššvaistymo, nes beliktų galimybė ginčyti faktines aplinkybes tik kasacinei instancijai. Nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad kaltinamojo akto neatitikimą faktinėms aplinkybėms teisminio nagrinėjimo metu privalėjo pašalinti pirmosios instancijos teismas. Turto iššvaistymo faktinių aplinkybių konstatavimas bei preziumuojamas nuteisimas, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte, reikštų nagrinėjimo teisme ribų peržengimą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog LR BPK 256str. numato teismui pareigą ar galimybę reikšti iniciatyvą ir kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal lengvesnį ar sunkesnį nusikaltimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėtinas ginčytinas aplinkybes, tai suponuotų išvadą dėl teismo šališkumo, būtų pažeistas LR BPK 7str., jog bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.
Pastebėtina, jog pirmojoje instancijoje baudžiamoji byla nagrinėta pareikšto kaltinimo ribose dėmesingai, išsamiai, tačiau tik išėjus priimti nuosprendžio buvo nustatyta ir konstatuota, jog V. K. veikoje nėra sukčiavimo požymių, todėl šis išteisintas. Tai nelaikytina pažeidimu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kaip įvardinamas apeliacinis skundas. Teismo ir prokuroro statusas nėra tapatus. LR BPK 42str. nustato, jog valstybinis kaltinimas yra prokuroro veikla, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažintina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Realizuojant baudžiamojo proceso paskirtį, siekiant greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką, objektyviai ištirti ar buvo padaryta ir kokia būtent nusikalstama veika, prokuroro prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.,
nutaria:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 07 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.