Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-154-209/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
AN2-154-209/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03195-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Kategorijos

Įžanginė dalis

NuorašasAdministracinė byla Nr. AN2-154-209/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03195-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal P. A. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas P. A. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo P. A. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu P. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį paskirta 30 eurų bauda, už tai, kad jis 2018 m. spalio 17 d. 20.35 val. A. M. gatvėje, Zujūnų sen., Vilniaus r., vairuodamas automobilį ,,VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo priešpriešiniam eismui skirta kelio puse, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė horizontalaus ženklinimo linija 1.1, ir susidūrė su į kelią įvažiuojančiu ir sukančiu į dešinę automobiliu ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl policijos nutarimo. Apylinkės teismas konstatavo, kad neginčytinai nustatyta, kad P. A., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, važiavo priešpriešiniam eismui skirta kelio puse, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė horizontalaus ženklinimo linija 1.1. Jei P. A. nebūtų padaręs minėto pažeidimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu P. A. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir policijos nutarimą bei pripažinti, kad dėl eismo įvykio kalti abu jo dalyviai. Skunde teigia, kad kito automobilio vairuotojas taip pat nesilaikė KET reikalavimų, nes iš šalutinio kelio išvažiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Apeliantas pripažįsta, kad pats pažeidė KET, tačiau, jo vertinimu, tai padarė ir kitas vairuotojas. Pažymi, jog KET nenumato išimties iš šalutinio kelio važiuojančioms transporto priemonėms dėl to, kad pagrindinis kelias pažymėtas ištisine eismo juosta. Kito automobilio vairuotojas netrukdomai galėjo pastebėti, kad įvažiuoti į pagrindinį kelią yra nesaugu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla iš esmės dėl to, ar tik P. A., ar ir kitas asmuo yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad dėl jo kaltas tik P. A. ir apygardos teismas su tokia išvada sutinka.

5. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pagal KET 3 priedo I skyriaus 1 straipsnio 1.1 punktą, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

6. Taigi, iš KET matyti, jog ištisinės linijos kirtimas atliekant lenkimą yra negalimas ir draudžiamas. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, tačiau jis teigia, kad iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis galėjo ir turėjo pamatyti, kad pagrindiniu keliu važiuoja apelianto vairuojamas automobilis ir sustabdyti savo manevrą. Su tokiu aiškinimu apygardos teismas nesutinka. Visų pirma, iš šalutinio kelio važiavęs automobilis suko į dešinę prieš tai įsitikinęs, kad iš kairės pusės jo kryptimi neatvažiuoja kita transporto priemonė. Išsukančio automobilio vairuotojas neturėjo pareigos besąlygiškai įsitikinti ir imtis papildomų veiksmų tam, kad pastebėtų iš dešinės pusės atvažiuojančias transporto priemones, nes žinojo ir matė, jog pagrindinis kelias pažymėtas ištisine linija, kurioje lenkimas yra negalimas. Kiekvienas eismo dalyvis, remiantis protingumo ir sąžiningumo principu, turi manyti ir vertinti situaciją taip, kaip ji reglamentuojama KET. Eismo dalyvis neprivalo numatyti, kad kiti eismo dalyviai galėtų daryti KET pažeidimus, jiems specialiai ruoštis ar juos preziumuoti.

7. Apelianto siekiama įrodyti pozicija ir įvykių aiškinimas sudarytų sąlygas ignoruoti Kelių eismo taisykles, nes P. A. besąlygiškai pažeidė KET reikalavimus, tačiau kaltę dėl to iš dalies bando perkelti ir nukentėjusio automobilio vairuotojui. Iš šalutinio kelio išvažiuojančio automobilio vairuotojas nepadarė jokio KET pažeidimo, taip pat savo veiksmais nesukėlė sąlygų tam, kad pažeidimą padarytų P. A.. Apeliantas savo valia ir rizika atliko lenkimo manevrą ten, kur jo atlikti neturėjo jokios teisės ir pats tai suprato. Dalies kaltės perkėlimas A. M. (kito automobilio vairuotojui) būtų ne tik neteisėtas, tačiau ir nelogiškas bei neproporcingas.

8. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog A. M. pagrįstai tikėjosi, jog iš dešinės pusės jo eismo juosta nevažiuos joks automobilis, nes to daryti tas kitas automobilis neturėtų teisės dėl esančio kelio žymėjimo. A. M. taip pat neturėjo objektyvių galimybių pamatyti, kad iš dešinės pusės atvažiuoja kita transporto priemonė, nes toje vietoje kelias daro vingį, dėl kurio matymo laukas yra apribotas (b. l. 16). P. A. skunde nurodė, kad važiavo ne didesniu nei 90 km/h greičiu. Taigi, apeliantas galėjo važiuoti sąlyginai dideliu greičiu kas, atsižvelgiant į kelio vingį bei kelio ženklinimą, tik dar labiau įrodo jo (ir tik jo) kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo.

9. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. P. A. yra vienareikšmiškai kaltas dėl kilusio eismo įvykio, nes tai jis nesilaikė KET reikalavimų, o eismo įvykio metu nukentėjusios automobilio vairuotojas, įsitikinęs, kad iš kairės pusės neartėja kita transporto priemonė, į pagrindinį kelią įvažiavo nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys LemežisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis