- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-2549-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23248-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. (R. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr.2-30733-430/2015 pagal ieškovo R. J. ieškinį dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. J. 2015 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu atsiuntė teismui ieškinį, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą, 2015 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas išaiškino ieškovui, kad jo ieškinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 113-114 straipsnių reikalavimus, nurodė, kad į procesą įtrauktinas UAB „Tele2“, kadangi reiškiamas reikalavimas gali turėti įtakos jų procesinėms teisėms ir pareigoms. Teismas taip pat pažymėjo, jog procesiniai dokumentai teismui, pasirašyti elektroniniu parašu, turi būti pateikti per Elektroninių paslaugų portalą, ir nurodė, jog apie tai plačiau galima sužinoti www.teismai.lt.
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. 2015 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties, kuriame nurodė vienintelį sakinį – atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismo prašau panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumams. Teismas nustatė, kad ieškovas atskirajame skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, dėl kokios priežasties prašo panaikinti teismo nutartį, jo atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų. Teismas taip pat išaiškino ieškovui, kad procesiniai dokumentai teismui, pasirašyti elektroniniu parašu, turi būti pateikti per Elektroninių paslaugų portalą.
Ieškovas R. J. elektroniniu paštu pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti. Ieškovas skunde nurodė, kad jo atskirasis skundas buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir tai atitinka CPK reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2015 m. liepos 31 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi skundas nepasirašytas skundą pateikiančio asmens (CPK 111 str. 2 d. 7 p.). Teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto, kadangi dėl elektroninio parašo ir procesinių dokumentų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka buvo išaiškinta 2015 m. liepos 15 d. ir 2015 m. liepos 31 d. nutartyse.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu dėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ieškovas prašo ją panaikinti. Nurodo, kad atskirąjį skundą ieškovas pasirašė elektroniniu parašu ir jį ADOC formatu pateikė teismui elektroniniu paštu. Ieškovas nurodė, kad jis tinkamai pasirašė atskirąjį skundą, nes toks šio dokumento pasirašymas ir formatas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą dėl Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos. Teismas pažeidė elektroninio parašo formų nediskriminavimo reikalavimus ir nepagrįstai suvaržė apelianto teisę atskirąjį skundą teismui pateikti elektroniniu paštu ADOC formatu, pasirašytu elektroniniu parašu. Taip pat 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis nebuvo pasirašyta teisėjos, todėl ji turi būti panaikinta dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis CPK 320 straipsniu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kitų įstatymų. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Pagal CPK straipsnio antrosios dalies 7 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. CPK 175¹ straipsnio šeštojoje dalyje numatyta, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme numatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas būtų pasirašytas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnyje numatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (2015 m. liepos 7 d. redakcija) patvirtintos tvarkos Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis aprašo 3 punktas numato, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.
Taigi pirmiau paminėti Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai nustato tokią asmenų kreipimosi į teismą elektroninių ryšių priemonėmis tvarką, jog asmenų procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Šią tvarką nustatantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai yra galiojantys, nenuginčyti, todėl jos (tvarkos) privaloma laikytis ne tik asmenims, besikreipiantiems į teismą procesiniais dokumentais elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir teismui, šiomis priemonėmis gaunančiam asmenų procesinius dokumentus. Kadangi ieškovas nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą dėl 2015 m. liepos 31 d. nutarties teismui teikė ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį, o elektroniniu paštu, pasirašydamas jį elektroniniu parašu, kurio tikrumo ir tuo pačiu ieškovo asmenybės tapatumo teismas negalėjo patikrinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškovo atskirasis skundas yra nepasirašytas. Teismas pažymi, jog apelianto atskirajame skunde nurodyti, jo vertinimu, įvairių tarptautinių ir nacionalinių norminių dokumentų pažeidimai galėtų būti pagrindas jam ginčyti pačią asmenų kreipimosi į teismą elektroninių ryšių priemonėmis tvarką, bet ne teismo veiksmus, taikant galiojančios tvarkos normas.
Kadangi asmenų kreipimosi į teismą elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, jog asmenų procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, ieškovui buvo nuosekliai aiškinama ir 2015 m. liepos 15 d., ir 2015 m. liepos 31 d. nutartyse, kuriomis buvo konstatuoti ieškovo procesinių dokumentų trūkumai ir nustatyti terminai jiems pašalinti, teismas sprendžia, jog apeliantui ši tvarka neabejotinai buvo žinoma, šios aplinkybės iš esmės apeliantas neginčija ir atskirajame skunde. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2015 m. liepos 31 d. nutarties ir nenustatęs termino trūkumams pašalinti ir tokia nutartimi nebuvo pažeistos ieškovo procesinės kreipimosi į teismą teisės.
Bylos duomenys tvirtina, jog skundžiama 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis teisėjos yra pasirašyta (b.l. 23). Pažymėtina, jog nutarties originalas su teisėjos parašu yra vienas ir jis yra byloje, o ieškovui buvo išsiųstos šios nutarties patvirtintos kopijos, kaip tai yra numatyta CPK 292 straipsnyje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmu punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.