Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-657-322/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
e1-657-322/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10032-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-657-322/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10032-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-10032-20, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, teistas paskutinį kartą 2016 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2020 m. kovo 4 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,43 promilių girtumas), tyčia tuščiu stikliniu buteliu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo broliui J. A. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė (b. l. 31-33), kad 2020 m. kovo 4 d. apie 14 val. 30 min. po darbo, kartu su savo broliu J. A. grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten sustojo prie parduotuvės, norėjo atsigerti alaus. Jie išgėrė po 1 litrą alaus. Į tą pačią parduotuvę atvažiavo jų draugas J. T., kuris jiems nupirko degtinės 0,5 litro talpos. Iš viso prie parduotuvės jie išgėrė 2 butelius degtinės 0,5 litro talpos. Jis su broliu (dviese) sėdėjo vienas priešais kitą parduotuvės patalpoje. Tada jo brolis pradėjo kalbėti, kad atims iš jo sugyventinės dviratį, kurį jai buvo paskolinęs. Tarp jų su broliu kilo konfliktas. Konfliktas staiga prasidėjęs, staiga ir pasibaigė, brolis atsikėlė ir iš parduotuvės patalpos išėjo. Jis išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad brolis eina į jo namo kiemą. Jis žino, kad brolis išgėręs būna konfliktiškas, todėl su savimi pasiėmė jų gertą tuščią degtinės butelį, savigynai. Radus brolį savo namo kieme, jie sukonfliktavo brolis pradėjo eiti link jo, atrodė agresyvus bei piktas ir jis nieko nelaukdamas sudavė broliui turėtu tuščiu degtinės buteliu per galvą. Konfliktas tarp jų su broliu baigėsi, brolis nuėjo į savo namus, o jis į savo. Vėliau pamatė, kaip po kurio laiko į jo kiemą atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. labai gailisi dėl savo broliui sukelto fizinio skausmo, jo atsiprašė, jie susitaikė, toliau bendrauja draugiškai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusysis J. A. parodė (b. l. 17-19), kad 2020 m. kovo 4 d. apie 14 val. 30 min. kartu su savo broliu R. A. pabaigė darbą, jie dirba vienoje darbovietėje, ir kartu su dviračiais iš (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, sustojo prie parduotuvės, norėjo atsigerti alaus. Nuo išgerto alkoholio kiekio jis jautėsi stipriai apsvaigęs. Pamena, kad parduotuvėje su broliu jie sukonfliktavo ir jis supykęs ant jo (brolio) išėjo iš parduotuvės. Pasiėmė prie parduotuvės buvusį dviratį ir ėjo, dviratį vesdamasis, per brolio namų kiemą, namo. Jis nusprendė iš R. A. sugyventinės pasiimti dviratį, kurį buvo jai paskolinęs. R. A. tuo pačiu metu taip pat sugrįžo į savo namus ir jam tuščiu degtinės buteliu sudavė tris kartus į galvą. Nuo brolio suduotų smūgių, jis jautė fizinį skausmą. Grįžus į namus, dukra pamatė, kad jis sumuštas ir paklausė, kas buvo, jis pasakė, kad jį sumušė R. A.. Jo dukra iškvietė medikus. Jis broliui dėl sumušimo jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė, šiuo metu bendrauja.

Kaltė įrodyta bylos medžiaga:

- 2020 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 8-11) matyti, kad R. A. apklausiamas įtariamuoju dėl parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose broliui J. A. suduotų smūgių, nurodė naujas aplinkybes, kad broliui jis tris kartus sudavė tuščiu buteliu į galvą savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini);

- iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti (b. l. 12-14) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. A., tyčia tuščiu stikliniu buteliu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo broliui į galvą, šiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 43-44, 45-48).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. R. A. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas (b. l. 35-38), baustas administracine tvarka (b. l. 39-42), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. A. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus: nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi R. A. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė