- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-954-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Atsakovas
- J. Č.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- G. K.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-954-159/2009
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-782/2009 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui J. Č., trečiasis asmuo G. K., dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. S. 2007 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė ieškinį. Juo teismą prašė priteisti iš atsakovo J. Č. 5 050 Lt turtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2006 m. gruodžio 10 d. pagal Neatlygintino naudojimosi garažu panaudos sutartį naudojosi G. K. priklausančiu garažu Nr. 241, esančiu (duomenys neskelbtini). 2007 m. balandžio 11 d. gretimame garaže Nr. 242, priklausančiame atsakovui J. Č., kilo gaisras dėl jame buvusio automobilio. Gaisro metu ugnis išplito į ieškovo naudojamą garažą Nr. 241, kuriame jis laikė įvairius kilnojamuosius daiktus. Gaisro metu nudegė garažo Nr. 241 stogas ir remiantis 2007 m. balandžio 11 d. turto vertinimo ataskaita ieškovui R. S. buvo padaryta 5 050 Lt turtinė žala, nes negrįžtamai sugadintas jam priklausęs kilnojamasis turtas: 150 Lt vertės krovininio automobilio priekinis purvasaugis, 50 Lt vertės miegmaišis, 1 600 Lt vertės dvi krovininio automobilio padangos „Bridgestone“, 1 000 Lt vertės dvi krovininio automobilio padangos „Michelin“; dvi 1 000 Lt vertės krovininio automobilio padangos „Continental“; 100 Lt vertės buitinė patalpų šildymo elektrinė krosnelė; 150 Lt vertės krovininio automobilio priekinis žibintas; 200 Lt vertės lengvojo automobilio „Mercedes -Benz“ priekinis žibintas; 300 Lt vertės trys krovininio automobilio „Skania“ oro kreipikliai; 200 Lt vertės skysčio talpykla; 200 Lt vertės dvi garso kolonėlės; 100 Lt vertės du čiužiniai, iš viso ieškovui buvo padaryta 5 050 Lt turtinė žala.
Ieškovas R. S. ne kartą kreipėsi į atsakovą J. Č. dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti turtinę žalą. Atsakovas yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, nes jo veiksmuose yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti (žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys). Žala buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. jam pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), dėl to atsakovui priklausančiame garaže kilo gaisras. Žalą padariusio asmens kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Asmuo yra laikomas kaltu, jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamoms sąlygoms buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad atsakovas J. Č. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus ir neišvengė gaisro kilimo. Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta, kad gaisras kilo atsakovui J. Č. priklausiusiame garaže Nr. 242 ir kad gaisro metu sudegė ieškovui priklausę daiktai, buvę garaže Nr. 241. Akivaizdu, kad šioje situacijoje yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (b. l. 3–4).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Priteisė ieškovui R. S. iš atsakovo J. Č. 5 050 Lt žalai atlyginti, 151,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 54,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Remdamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 25 d. pažyma, 2007 m. balandžio 11 d. aktu dėl kilusio gaisro, 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojų G. A., J. M., L. Š. parodymais teismas sprendime padarė išvadą, kad 2007 m. balandžio 11 d., apie 12 val. 16 min., gaisras kilo atsakovui J. Č. priklausančiame garaže Nr. 242 nuo jame buvusiame automobilyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijoje įvykusio trumpo elektros jungimosi ir remdamasis ieškovo R. S. paaiškinimais, liudytojų G. A., J. M., T. J. M., L. Š. parodymais teismas nustatė, kad nuo kilusio gaisro ugnis išplito į kitus garažus, iš jų ir į garažą Nr. 241. Atsakovas J. Č. kaip automobilio savininkas turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti automobilį, rūpintis jo technine būkle, nes pagal nustatytą gaisro kilimo priežastį jo automobilis nebuvo tvarkingas, nes įvyko trumpas jungimasis elektros instaliacijoje, ir atsakovas nesiėmė laiku priemonių, kad automobilio elektros instaliacija būtų sutvarkyta. Atsakovas J. Č. nebuvo rūpestingas ir atidus, be priežiūros paliko techniškai netvarkingą automobilį, nuo kurio kilo gaisras ir ieškovui R. S. buvo padaryta žala. Atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, kadangi jis automobilį su netvarkinga elektros instaliacija laikė garaže, dėl ko ir kilo gaisras. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, todėl atsakovas byloje turėjo pareigą paneigti prezumpciją ir įrodyti, kad yra nekaltas. Atsakovas neįrodė, kad yra nekaltas dėl padarytos žalos, todėl yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.
Pateiktus 2007 m. gegužės 9 d. turto vertintojo Z. T., turinčio reikiamą turto vertintojo kvalifikaciją, turto apžiūros aktą ir kalkuliaciją pagal turto apžiūros aktą ir filmuotą medžiagą teismas pripažino ieškovo 5 050 Lt dydžio patirtą žalą pagrindžiančiais dokumentais. Rėmėsi liudytojo Z. T. parodymais, kad garaže apžiūrėti daiktai, jame matėsi gaisro pėdsakai ir nurodyti turto vertinimo akte daiktai buvo pažeisti ugnies ir prarado savo vertę ir paskirtį. Atsakovo J. Č. paaiškinimus, kad ieškovas galbūt po gaisro į garažą turto vertinimo akte nurodytus daiktus atvežė ir gaisro metu šių daiktų nebuvo, atsakovui nepateikus tokius paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, įvertino kaip prieštaringus paaiškinimus (b. l. 110–112).
Šalies argumentai
Atsakovas J. Č. 2009 m. gegužės 15 d. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. S. ieškinį atmesti. Teismo sprendimas naikintinas, nes sprendimo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą. Mano, kad gaisras kilo ne atsakovui priklausančiame garaže ir atsakovas įsitikinęs, kad gaisras kilo ieškovo nuomojamame garaže Nr. 241 dėl jo paliktos įjungtos elektrinės šildymo krosnelės ir po to ugnis persimetė į jo garažą Nr. 242 bei garažą Nr. 240, nes ieškovas prieš valandą iki gaisro kilimo buvo nuomojamajame garaže, atvykęs į gaisrą ieškovas teigė, jog buvo atvykęs į garažą džiovinti garaže turimų daiktų, jo garaže elektros energija nebuvo išjungta, ieškinyje nurodė, kad sudegė ir buitinė šildymo elektrinė krosnelė. Jeigu gaisras būtų kilęs atsakovo garaže, ugnis būtų persimetusi ir į šalia jo garažo esantį garažą Nr. 243, tačiau to neįvyko, nes logiškai sprendžiant taip turėjo būti, nes vėjas pūtė jo garažo link, bet ne priešingai. Kad gaisras kilo ieškovo garaže, įrodo ir tai, jog priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, atvykę į įvykio vietą, ieškovo garaže matė gaisro židinį, iš jo garažo virstančius dūmus. Apelianto manymu, ugnis persimetė į jo garažą iš ieškovo garažo ir kibirkštys uždegė jo automobilio saloną, nes automobilio langus paliko neuždarytus salono vėdinimui, išdegė tik mašinos salono vidus, bet ne variklis.
Nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovas J. Č. nebuvo rūpestingas ir atidus, paliko techniškai netvarkingą automobilį be priežiūros, nuo jo kilo gaisras ir ieškovui R. S. buvo padaryta žala, kad atsakovo J. Č. kaltė pasireiškė neatsargumu, nes jis automobilį laikė su netvarkinga instaliacija, dėl to ir kilo gaisras, nes teismo išvados yra visiškai neteisingos, prieštarauja bylos aplinkybėms bei susiklosčiusiai situacijai.
Paskutinį kartą apeliantas savo automobiliu važiavo ir jį garaže pastatė 2007 m. kovo 31 d., jokių gedimų nepastebėjo. Gaisras kilo 2007 m. balandžio 11 d. Mašinos signalizacija nebuvo įjungta, garaže esantis elektros tiekimas buvo išjungtas, todėl apeliantui nebuvo jokios galimybės net įtarti, jog mašinoje gali įvykti trumpas sujungimas. Kaip teisme aiškino ir pareigūnas G. A., to numatyti neįmanoma ir kaip jam aiškino autoelektrikai, jokia aparatūra tokio atvejo negali nustatyti. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nepaaiškino ir teismas sprendime nenurodė, kaip apeliantas turėjo rūpintis automobiliu, kad neįvyktų trumpas sujungimas, apeliantas protingai negalėjo nei kontroliuoti, nei numatyti, kad įvyks trumpas sujungimas, o kartu ir negalėjo užkirsti kelio gaisrui kilti bei pasekmėms atsirasti, todėl negalėjo būti nustatytas jo neatsargumas. Apeliantui civilinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes nėra jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių (CK 6.253 straipsnio 1–2 dalys, 6.212 straipsnis).
Ieškovas į turto vertintoją kreipėsi tik 2007 m. gegužės 9 d., t. y. daugiau nei po mėnesio. Apeliantas nebuvo pakviestas nei iš karto po gaisro, nei įvertinant sugadintą turtą. Iš filmuotos medžiagos aiškiai nesimato, kokie daiktai sudegė, todėl neaišku, kokiu pagrindu 2007 m. balandžio 25 d. išduota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma Nr. 214 apie sudegusį R. S. turtą.
Turto vertintojas „Žalos, susijusios su gaisru nustatymo išvadoje“ nenurodė sugadinto turto pagaminimo metų, nenustatė sugadinto turto nusidėvėjimo procento, nes padangų po tam tikro laiko išvis nebegalima naudoti, turto vertintojo išvadoje nenurodyta, kad minimi daiktai yra beverčiai. Turto vertintojas teismo metu pareiškė, kad savo išvadą gali argumentuoti tik už papildomą mokestį, todėl, apelianto manymu, remiantis turto vertintojo išvada, negalėjo būti nustatytas padarytos žalos dydis, turto vertintojo išvada galėjo būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų padarytos žalos vertinimui.
Teismas patenkinęs ieškovo ieškinį, visiškai neatsižvelgė į jo elgesį – ieškovas garažą pavertė naudotų daiktų sandėliu, o ne automobilio laikymo vieta ir neatsižvelgė, jog dėl gaisro apeliantas taip pat patyrė didelių nuostolių – sudegė automobilis, jį pardavė į metalo laužo supirktuvę bei remontavo garažą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais į šiuos faktus turėjo būti atsižvelgta (b. l. 118–120).
Atsiliepimas
Ieškovas R. S. 2009 m. birželio 9 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo J. Č. apeliacinį skundą. Juo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, jam priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vertino bylai reikšmingus įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, vadovavosi suformuota teismų praktika ir šio sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde atsakovas J. Č. pateikė savo asmeninę nuomonę dėl gaisro kilimo priežasties ir nurodė, kad 2007 m. balandžio 11 d. gaisras negalėjo kilti jo garaže, tačiau savo nuomonės nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais ir savo nurodytų aplinkybių neįrodė. Į bylą pateikta Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 25 d. pažyma dėl kilusio gaisro ir 2007 m. balandžio 11 d. d. aktas dėl kilusio gaisro. Šiuose dokumentuose kompetentinga institucija nurodė, kad gaisras kilo garaže Nr. 242, priklausančiame atsakovui J. Č. Gaisro priežastimi nurodytas trumpas jungimasis automobilio elektros instaliacijoje. Teismo posėdžio metu Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyriausiasis specialistas G. A., dalyvavęs įvykio vietos apžiūroje iš karto po gaisro, išsamiai paaiškino dėl gaisro židinio zonos, gaisro židinio ir gaisro plitimo nustatymo. G. A. parodė, kad židinio zona buvo nustatyta pagal garažo konstrukcijų medienos apanglėjimą, kadangi daugiausiai degusios konstrukcijos pasižymi didžiausiomis medienos rievėmis ir kad daugiausiai pradegusios ir labiausiai rievėtos konstrukcijos buvo atsakovo J. Č. garaže. Automobilį įvardijo kaip gaisro kilimo priežastį atsižvelgiant į metalo kaitros spalvą ir kad gaisras nuo centro, esančio atsakovui J. Č. priklausančiame garaže, plito stogu. Detaliai paaiškino kitas su gaisru susijusias aplinkybes ir logiškai pagrindė minėtame akte padarytą išvadą dėl gaisro kilimo vietos ir priežasties. Jokių kitų rašytinių dokumentų ar kitų specialistų paaiškinimų, paneigiančių ar verčiančiu abejoti 2007 m. balandžio 11 d. aktu dėl kilusio gaisro, byloje nebuvo pateikta.
Byloje dalyvavę ir davę parodymus liudytojai specialistų išvados nepaneigė, o tik pateikė savo nuomonę bei paaiškinimus dėl stebėtų įvykių. Visi liudytojai patvirtino, kad atsakovui priklausęs automobilis sudegė, o ieškovui priklausančių daiktų sudegė tik dalis, kuri buvo sukrauta naudojamo garažo viršutinėse lentynose. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad išvada dėl gaisro kilimo vietos ir priežasties J. Č. garaže esančiame automobilyje bei gaisro plitimo stogu į ieškovo naudojamą garažą buvo padaryta teisingai ir pagrįstai. Apelianto nuomonė, kad gaisras negalėjo kilti jo automobilyje ir kad į automobilį ugnis papuolė per atidarytus langus (teismo posėdžio metu teigė, kad ugnis nuo stogo krito į jo automobilį ir per langus pateko į automobilio saloną) yra visiškai nelogiška. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir iš esmės ištyrė aplinkybes, susijusias su gaisro kilimo vieta ir priežastimi, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad gaisras kilo atsakovui J. Č. priklausančiame garaže dėl trumpo elektros jungimo jam priklausančioje transporto priemonėje.
Patirtos žalos dydį įrodo turto vertinimo ataskaita Nr. 07-0080/T, ji vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika yra tinkama įrodinėjimo priemonė žalai nustatyti. Minėta turto vertinimo ataskaita yra paruošta asmens, turinčio teisę verstis turto vertinimo veikla. Turto vertinimo ataskaita yra paruošta vadovaujantis palyginamosios vertės metodu. Šio metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertės nustatymas palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Sugadintas turtas buvo įvertintas atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą ir iš atsakovo J. Č. nebuvo pareikalauta atlyginti naujų daiktų vertę ir nebuvo siekiama tokiu būdu nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai priteisė visą prašomą apskaičiuotos žalos sumą (b. l. 125–126).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš ieškinio turinio matyti, kad R. S. ieškinio reikalavimą dėl 5 050 Lt turtinės žalos iš atsakovo J. Č. priteisimo grindė 2007 m. gegužės 9 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 07-0080/T, patvirtinančia negrįžtamai 2007 m. balandžio 11 d. gaisro metu sugadintus jam priklausančius 5 050 Lt vertės nekilnojamuosius daiktus, tarp jų: 1 600 Lt vertės dvi krovininio automobilio padangos „Bridgestone“, 1 000 Lt vertės dvi krovininio automobilio padangos „Michelin“ ir dvi 1 000 Lt vertės krovininio automobilio padangos „Continental“ ir kt. (b. l. 3–4).
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad 2007 m. gegužės 9 d. turto vertintojo Z. T., turinčio reikiamą turto vertintojo kvalifikaciją, turto apžiūros aktas ir kalkuliacija pagal turto apžiūros aktą yra ieškovo 5 050 Lt dydžio patirtą žalą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 13–14), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu sprendime esančiu konstatavimu, nes pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir neįvertino nei 2007 m. gegužės 9 d. turto apžiūros akto Nr. 07-0080/T, nei 2007 m. liepos 23 d. kalkuliacijos pagal turto apžiūros aktą (b. l. 13–140). Iš 2007 m. gegužės 9 d. turto apžiūros akto Nr. 07-0080/T matyti, kad jame nurodyti duomenys apie turtą, t. y. tik išvardytas 12-kos pavadinimų nekilnojamasis turtas, o 2007 m. liepos 23 d. kalkuliacijoje pagal turto apžiūros aktą Nr. 07-0080/T yra tik nurodyta 12-kos pavadinimų nekilnojamojo turto vertė, tačiau minėtuose dokumentuose apskritai nenurodyta, kada konkretus nekilnojamasis turtas buvo įgytas, nenurodyti naudotų krovininio automobilio padangų: „Bridgestone“, „Michelin“ ir „Continental“ pagaminimo metai, nenurodyta, ar tikrai 3 600 Lt 8-ios naudotos krovininio automobilio padangos gaisro metu sudegė ar apdegė ir jos nebegali būti atnaujintos ir naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį, nes yra nurodyti krovininio automobilio padangų protektorių gyliai apie 10–12 mm. Nors liudytojas Z. T. parodė, kad kai kuriuos apžiūrėtus daiktus, juos paremontavus, dar galima naudoti pagal paskirtį, tačiau bylą nagrinėjęs teismas neišsiaiškino, apie kokius konkrečius daiktus kalbėjo liudytojas (b. l. 104). Iš liudytojo Z. T. parodymų išeitų, kad jis, kaip turto vertintojas, iki galo neišsiaiškino, kiek laiko nekilnojamieji daiktai buvo saugomi ieškovo R. S. nuomojamajame garaže, įvertinant ginčo nekilnojamąjį turtą turto vertintojui apskritai nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad turtas priklauso R. S. (b. l. 11), o pirmosios instancijos teismas nepaklausė ieškovo R. S. apie ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų įsigijimo laiką ir už kokią kainą šie daiktai buvo įgyti, kiek metų buvo naudojami ir galbūt ieškovo žinioje turimus minimų daiktų įsigijimo dokumentus. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad ginčo kilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta palyginamosios vertės metodu, t. y. palyginus tapačių turto objektų sandorių kainas, atsižvelgiant į vertinamojo objekto ir analogų skirtumus, tačiau turto vertintojas palyginimui apskritai nepateikė tapačių turto objektų sandorių kainų (b. l. 15).
Teisėjų kolegija mano, kad neišsiaiškinus, kada konkrečiai, už kokią pradinę kainą ieškovas R. S. įsigijo ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, nėra galimybės iki galo nustatyti ieškovui padarytos realios turtinės žalos dydžio, nes liudytojas Z. T. parodė, kad naujiems daiktams taikomas 10 proc. dydžio nusidėvėjimas.
Atsižvelgus į nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas iki galo neišsiaiškino ieškovui padarytos realios turtinės žalos dydžio, tinkamai neįvertino ieškovo R. S. į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 5 050 Lt padarytos turtinės žalos dydžio, neišsiaiškino kiek gaisro metu buvo sugadinta krovininio automobilio padangų „Continental“, neišsiaiškino, ar pagal krovininių automobilių „Bridgestone“, „Michelin“ ir „Continental“ pagaminimo metus apskritai yra leidžiama eksploatuoti tokias automobilių padangas, neįvertino, kad atsakovui J. Č. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apžiūrint turtą, nes iš filmuotos medžiagos iš tikrųjų nesimato konkretūs sudegę daiktai (b. l. 9–15, 56). Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus negali iš esmės išnagrinėti bylos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovas J. Č. kaip automobilio savininkas turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti automobilį, rūpintis jo technine būkle, kad jis nesiėmė laiku priemonių, kad automobilio elektros instaliacija būtų sutvarkyta, kad atsakovas J. Č. nebuvo rūpestingas ir atidus, paliko techniškai netvarkingą automobilį be priežiūros, nes įvyko trumpas jungimasis elektros instaliacijoje, nuo jo kilo gaisras ir ieškovui R. S. buvo padaryta žala, kad atsakovo J. Č. kaltė pasireiškė neatsargumu, kad atsakovas neįrodė, kad jis yra nekaltas dėl padarytos žalos ir kad visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti buvo įrodytos, nes CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto J. Č. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad, apelianto įsitikinimu, gaisras galėjo kilti ieškovo nuomojamajame garaže Nr. 241 dėl jo paliktos įjungtos elektrinės šildymo krosnelės, nes apeliantas 2007 m. balandžio 11 d. akte dėl kilusio gaisro pasirašytinai sutiko su nustatytomis gaisro kilimo priežastimis (b. l. 29–30).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.