Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai L. D., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Kaleckui (nuotoliniu būdu, per Zoom),

išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Astai Fallin,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl B. Ž. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuotas asmuo B. Ž. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), V. S., išvadą teikianti institucija Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuoto asmens (asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu) B. Ž. dukra V. S. neprieštarauja, jog jos sesuo pareiškėja L. D. būtų paskirta jų motinos globėja ir turto administratore, o priešingai – tokiai pozicijai visiškai pritaria. Dėl turimų sveikatos problemų ir auginamo nepilnamečio sūnaus, V. S. būtų sunkiau vykdyti globėjo ir turto administratoriaus pareigas. Pažymėtina, jog B. Ž. sutuoktinis Petras A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra miręs. Pareiškėja L. D. nuolat rūpinasi savo motina ir teikia jai visokeriopą pagalbą, tarp motinos ir dukros yra susiformavęs glaudus, pasitikėjimu pagrįstas ryšys, todėl mano, jog pareiškėjos prašymas paskirti ją savo motinos B. Ž. globėja ir turto administratore yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėja nurodo, kad viešajame nekilnojamojo turto registre B. Ž. vardu yra įregistruotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Be to, B. Ž. kiekvieną mėnesį gauna senatvės pensiją (apie 330 Eur) bei tikslinę slaugos išmoką (apie 120 Eur). Todėl B. Ž. turtui administruoti prašo skirti turto administratorių, kuriuo prašo skirti pareiškėją L. D..

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. D. palaikė pareiškimą, prašė pripažinti jos motiną B. Ž. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pripažinus jos motiną B. Ž. neveiksnia, paskirti motinai globą, o ją skirti mamos globėja ir turto administratore. Nurodė, kad ji ir jos sesuo rūpinasi motina, ją prižiūri ir tenkina visus jos poreikius.

9. Išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateiktą išvadą. Papildomai pažymėjo, kad vadovaujantis mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių ir individualizavimo ir pagrįstumo principais, mano, kad B. Ž. veiksnumas galėtų būti ribojamas tik jai aktualiose srityse. Todėl tokiose srityse kaip: dalyvavimas ūkinėje – komercinėje veikloje, šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), darbo teisinių santykių sritis, veiksnumas neturėtų būti ribojamas, nes jos B. Ž. galimai nėra aktualios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad B. Ž. yra pensinio amžiaus, iš medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad B. Ž. nustatytos tokios diagnozės: (duomenys neskelbtini) 2023-01-24 VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus Nr. 1 nurodyta, kad įvertinus B. Ž. būklę, nurodyta, kad moteris negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose tirtose turtinių santykių srityse. Įvertinus moters būklę, Išvadoje nurodyta, kad B. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose tirtose asmeninių neturtinių santykių srityse.

12. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistės Andrioniškio seniūnijoje V. B. pateiktoje informacijoje apie B. Ž. nurodyta, kad B. Ž. yra paskirta senatvės pensija, našlių pensija. 2022-08-24 yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl įtakojančios diagnozės (duomenys neskelbtini). Moteriai yra paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. B. Ž. nuo 2022-10-30 teikiama Pagalbos namuose paslauga. Socialinių paslaugų centro darbuotoja B. Ž. lanko du kartus per savaitę. B. Ž. nuosavybės teise turi 6,00 ha žemės ir 0,5 ha miško (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Žemė yra nuomojama.

13. B. Ž. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-03-15 nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2023-07-13 gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 26 – liepos 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados ir atsakymai į teismo užduotus klausimus. Išvadoje nurodyta, jog B. Ž. konstatuojama kita kraujagyslinė demencija. Atsakymuose į teismo pateiktus klausimus ekspertizės akte nurodyta, jog B. Ž. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Atsižvelgiant į B. Ž. sveikatos būklę, nerekomenduojama jai dalyvauti teismo posėdžiuose, nes dėl turimo susirgimo – demencijos, ji nesupras teismo proceso ir jo prasmės, negalės būti pilnaverte posėdžio dalyve.

14. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

15. EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

16. Taigi, pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

17. CK civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Civilinis veiksnumas priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

18. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu. Asmens veiksnumo ribojimo mastą nulemia asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Taigi, jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.

19. Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o visus tokio asmens klausimus sprendžia teismo paskirtas jo globėjas.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog B. Ž. serga psichikos liga – jai konstatuojama (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), teismo psichiatrijos akte nurodyta, jog B. Ž. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

21. Pareiškėjos L. D. ir jos atstovo advokato padėjėjo M. K., suinteresuoto asmens B. Ž. atstovo advokato Dariaus Karvelio bei išvadą teikiančios institucijos atstovės nurodytų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu pareiškėjos L. D. pareiškimas tenkintinas visiškai ir siekiant apsaugoti pačios B. Ž. turtinius ir neturtinius interesus, B. Ž. pripažintina neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį, atitinkančią jo poreikius ir galimybes); teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam) (CK 2.10 straipsnis, CPK 468 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

23. Išaiškintina, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje (CK 2.10 straipsnio 5 dalis).

24. Pripažinus B. Ž. neveiksnia aukščiau nurodytose srityse tuo pačiu teismo sprendimu išspręstinas globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimai (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 505 - 506 straipsniai).

25. Pareiškėja L. D., kuri prašo ją skirti jos motinos B. Ž. globėja ir turto administratore, remiantis gydytojų išvadomis yra tinkamos sveikatos ir gali globoti mamą. Kitų asmenų norinčių ir galinčių globoti B. Ž. nėra. L. D. neteista, nebausta administracine tvarka.

26. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą išvadą, pareiškėjos L. D. asmenines savybes bei byloje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad L. D. pagal savo moralines ir asmenines savybes yra tinkama būti neveiksnios B. Ž. globėja ir turto administratore, todėl ji skirtina B. Ž. globėja ir turto administratore (CK 3.242 straipsnis, 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnis).

27. L. D. išaiškintina, kad neveiksnaus asmens globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius, taip pat globėjas privalo: 1) atstovauti globotinį kaip atstovas pagal įstatymą ir ginti neveiksnaus asmens teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jeigu išnyksta aplinkybės dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; 3) neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; 4) gauti išankstinį teismo leidimą sandoriams, kurių vertė didesnė negu 1500 EUR, sudaryti; 5) gauti išankstinį teismo leidimą visais atvejais, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas turi teises ir pareigas, nustatytas CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniuose.

28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-01763 B. Ž. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 3 punktu, bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 468 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto, todėl B. Ž. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atlygintinos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus ir kt.);

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį, atitinkančią jo poreikius ir galimybes);

- teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam).

Nustatyti nuolatinę globą pripažintai atitinkamose srityse neveiksnia B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jos globėja bei turto administratore paskirti L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.