- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-117-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- UAB „Rimtoma“
- Atsakovas
- UAB „Arsamita“
- Trečiasis asmuo
- AS Uni Credit Bank, AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-117-115/2010
Teisėjas Gintaras Pašvenskas Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. vasario 10d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) UAB „Arsamita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2106-466/2009 pagal ieškovo UAB „Rimtoma“ ieškinį atsakovui UAB „Arsamita“ dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys AS Uni Credit Bank, AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Rimtoma“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti 15.844,06 Lt skolos už atliktus automobilio remonto darbus ir automobilių detales; 592,79 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (It., b.l.1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-12 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovo UAB „Arsamita“ priteista 16.436,85 Lt skolos su delspinigiais, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-01-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 946,56 Lt bylinėjimosi išlaidos (I t.,b.l. 22-23)
Atsakovas UAB „Arsamita“ dėl preliminaraus teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus (I t., b.l.47-48). Nurodė, jog UAB „Arsamita“ direktorė apgaule buvo priversta pasirašyti sutartį ir sąskaitą-faktūrą, nes ieškovas grasino neatiduoti automobilio. Ieškovas nederino su atsakovu darbų sąmatos, dėl to atsakovas iš anksto neturėjo galimybės sužinoti remonto darbų kainos. Kainą atsakovas sužinojo tik po remonto atlikimo, ieškovui pradėjus reikalauti apmokėti sąskaitą. Atsakovas reikalavo iš ieškovo pateikti naujo variklio bloko įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus ir sugadintą variklio bloką, tačiau ieškovas dėl neaiškių priežasčių jų nepateikė. Sužinojęs darbų kainą AB „Lietuvos draudimas“ tik po pakartotinio svarstymo nusprendė išmokėti draudimo išmoką, kuri buvo panaudota atsakovo paskolos ir palūkanų grąžinimui UniCredit Bank. Pažymėjo, jog ieškovas nesutiko atsakovui išdėstyti skolos terminą pusei metų. Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies– sutiko dėl remonto darbų, bet nesutiko su automobilio dalių kaina. Ieškinio patenkinimo atveju prašė išdėstyti skolos sumokėjimą vieneriems metams (I t., b.l. 207-211).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį prašė tenkinti ieškinio dalį, pagrįstą įrodymais (I t., b.l.97-104). Nurodė, kad atsakovo valdomo automobilio draudimo sutartis buvo sudaryta AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus naudai. Pagal CK 6.191 str. asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis, turi teisę pareikalauti jos vykdymo. AS „UniCredit Bank“ patvirtinimu AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką sumokėjo į AS „UniCredit Bank“ sąskaitą, nes UAB „Arsamita“ direktorė Ž.Pikčiūnienė 2008-11-06 rašte nurodė, kad išmoka turi būti sumokėta naudos gavėjui ir dėl to ginčų tuo metu nekilo. Todėl draudimo išmoka, atsižvelgiant į 400 Lt besąlyginę išskaitą, pagrįstai buvo išmokėta draudimo sutartyje numatytam naudos gavėjui. Mano, kad AB „Lietuvos draudimas“ įvykdžius prievolę pagal draudimo sutartį, trečiojo asmens prievolė pasibaigė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-12 preliminarų sprendimą iš esmės paliko nepakeistą; nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-12 preliminariu sprendimu iš UAB „Arsamita“ priteistos UAB „Rimtoma“ naudai 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16.436.85 Lt) turi būti skaičiuojamos nuo 2009 m. sausio 09 d.; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 142,42 Lt papildomų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 79 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (I t., b.l. 212-214).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog 2008-05-27 užsakymą – sutartį Nr. 040594 dėl lengvojo automobilio Volkswagen Golf Nr. BBR 645 remonto atsakovo UAB „Arsamita“ direktorė Ž.Pikčiūnienė pasirašė ne savo valia ar įtakojama ieškovo. Teismas iš ieškovo pateiktų papildomų įrodymų nustatė, jog Volkswagen koncerno rekomenduojama tokio tipo variklio bloko kaina 9.872,65 Lt, o ieškovo išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje variklio bloko kaina – 8.366,73 Lt. Taip pat teismas konstatavo, jog nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Arsamita“ direktorė automobilio remonto kainas nurodė derinti su AB „Lietuvos draudimas“, kuris išmokėjo 15.844,06 Lt draudimo išmoką naudos gavėjui AS „UniCredit Bank“, kaip UAB „Arsamita“ draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad reiškė pretenzijas atsakovui iš karto po automobilio Volkswagen Golf Nr BBR 645 remonto, o prieštaravimų dėl darbų kokybės ieškovui apskritai nereiškė. Teismas pripažino, kad atsakovą ieškovo paslaugų kokybė tenkino, nes ieškovas remontavo ne vieną atsakovo automobilį, gi kreipdamasis į ieškovą dėl automobilio Volkswagen Golf Nr. BBR 645 remonto ir sudarydamas sutartį dėl eilės automobilių remonto, sutiko su ieškovo nurodytu aptarnavimo ir remonto įkainiu (sutarties 1p.) ir paslaugų teikimo sąlygomis. Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl priteistos sumos išdėstymo, nes sprendė, kad dėl atsakovo veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas, atsakovo prievolė sumokėti ieškovui už paslaugas atsirado beveik prieš metus, todėl išdėstant priteistos sumos mokėjimą būtų nepagrįstai pažeisti ieškovo interesai. Teismas sprendime nurodė, kad 2009-01-12 preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje 6 proc. dydžio metinių palūkanų iš atsakovo skaičiavimo data – 2008-01-12 – laikytina rašymo apsirikimu, nes byla buvo iškelta 2009-01-09 (CPK 276 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Arsamita“ pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l. 8-10), kuriuo prašo 2009-05-26 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo, pridedant papildomų įrodymų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad UAB „Arsamita“ ir UAB „Rimtoma“ sutartį dėl remonto darbų sudarė po jau atlikto automobilio remonto, atsiėmimo iš serviso dieną, taigi sutartis buvo pasirašyta atiduodant suremontuotą automobilį. Pažymėjo, jog ieškovo direktorius pagrasino suremontuotą automobilį laikyti tol, kol draudimas apmokės draudiminio įvykio žalą, o tai gali užtrukti mėnesį. Teigia, jog tai nebuvo numatyta pradėjus remonto darbus nei žodžiu nei raštu, atsakovo direktorė nebuvo perspėta apie apmokėjimo bei suremontuoto automobilio atsiėmimo sąlygas. Šis faktas įrodo ieškovo patirtį atliekant draudiminių įvykių automobilių remonto darbus, todėl ieškovo manymu, detalių ir atliktų darbų vertę ieškovas padidino savo naudai, nes nebuvo padaryta atliekamų darbų sąmata ir nebuvo suderinta su atsakovu. Pažymi, jog atsakovo direktorė nenurodė derinti remonto darbus su AB „Lietuvos draudimas“, bet pati pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį žalų skyriui, kurio darbuotojas apžiūrėjo automobilį, o servisas turėjo pateikti atliekamą darbų sąmatą. Be to draudimo atstovas nepatvirtino, kad su draudimu buvo suderinta atliekamų darbų kaina, bet neprieštaravo dėl sumos, nurodė, kad kilus ginčui dėl sumos, jei teismas pripažins, kad atlikti darbai bei detalių kaina padidinta dėl draudiminės išmokos, skirtumą reikės grąžinti AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ neturi raštu suderintų darbų atlikimo sąmatų, tai įrodo, kad ieškovas atliekamų automobilio remonto darbų nederino nei su atsakovu, nei su AB „Lietuvos draudimas“. Mano, kad bylos nagrinėjimą reikia atnaujinti, prijungti papildomus įrodymus ir atlikti atliktų darbų ekspertizę, bei atlikti tyrimą ar ieškovas nepadidino sąskaitos-faktūros sumos dėl draudiminio įvykio išmokos. Pažymėjo, jog teismas atsisakė priimti įrodymus, kad už tuos pačius darbus kituose servisuose atsakovo automobilis būtų suremontuotas pigiau. Nurodė, jog pateikia Volkswagen oficialių atstovų Kaune UAB „Autojusta“ ir Vilniuje UAB „Moller Auto“ tu pačių detalių ir atliktų darbų sąmatas, kurių ieškovas nepateikė prieš atlikdama darbus, nors galėjo informuoti klientą apie detalių ir darbų kainas. Mano, kad teisme nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Rimtoma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l. 40-44) prašė atsisakyti tirti atsakovo apeliaciniame skunde ir jo prieduose pateikiamus teiginius, kaip neatitinkančius CPK reikalavimų bei palikti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą nepakeistą; atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog CPK 306 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti LR CPK 314 str., ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, jeigu apeliantas jų turi (CPK 306 str. 3 d.). Pažymi, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde pateikiamų teiginių ir juos neva pagrindžiančių dokumentų (apeliacinio skundo priedų) nebuvo pateikęs, nors turėjo galimybę. Teismo posėdžiai buvo ne kartą atidėti atsakovo prašymu. Mano, kad rungimasis yra šalių lygiateisiškumo, teisėjo nešališkumo, kitų civilinio proceso principų garantija. CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, t.y., kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymi, jog atsakovo atstovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo prašė tik išreikalauti atitinkamus dokumentus iš ieškovo, bet pati nepateikė jokių paskaičiavimų, kurių pagrįstumą, nevilkinant teisminio proceso, pirmosios instancijos teismas galėtų teisiškai vertinti, palyginti su ieškovo pateiktaisiais. Ieškovas pažymi, jog 2009-07-16 apeliantas šalino apeliacinio skundo trūkumus, kaip priedus pateikė du skirtingus Vilniaus VVV centro preliminarius paskaičiavimus bei vieną Kauno VW centro preliminarų paskaičiavimą vokiečių kalba. Tuo tarpu, kai 2009-08-03 pateikė priedų vertimą į valstybinę kalbą, vieno iš Vilniaus VW centro preliminarių paskaičiavimų tarp išverstų apeliacinio skundo priedų jau neliko, t.y., vokiečių kalba atsakovas pateikė du skirtingus Vilniaus VW centro preliminarius paskaičiavimus, o valstybine lietuvių kalba - tik vieną. Mano, kad atsakovas tai darė sąmoningai, siekdamas suklaidinti teismą, kadangi į valstybinę kalbą išvertė tik tą Vilniaus VW centro preliminarų paskaičiavimą, kurio kaina buvo mažesnė. Ieškovo manymu, tai vertintina kaip atsakovo nesąžiningumas. Išanalizavęs apelianto pateiktus apeliacinio skundo priedus, ieškovas mano, kad tiek Vilniaus VW centras, tiek ir Kauno VW centras, pateikdami atsakovui paskaičiavimus, negalėjo pilnai įvertinti atsakovo automobilio faktinės būklės po autoįvykio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nustatyta, kad atsakovas UAB „Arsamita“ apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimu, kuriuo iš esmės yra paliktas nepakeistas 2009-01-12 tesimo preliminarus sprendimas dėl 16436,85Lt skolos su delspinigiais priteisimo UAB“Rimtoma“ naudai už automobilio remontą, o taip pat priteista nuo šios sumos 6 proc. metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovas UAB“Arsamita“ 2008-05-27 pateikė ieškovui UAB“Rimtoma“ remontuoti VW Golf automobilį ( b.l. 90), kuris faktiškai buvo patyręs avariją, pasirenkant šį servisą iš UAB“Lietuvos draudimas“ nurodytų, kadangi automobilis šioje bendrovėje buvo apdraustas. Automobilio remontas faktiškai kainavo 15844,06Lt ir su šia suma sutiko „UAB“Lietuvos draudimas, kuris tokio dydžio draudiminio įvykio išmoką pervedė atsakovui suteikto kredito įsiskolinimui padengti, t.y. trečiajam asmeniui AS Ini Credit Bank, kadangi bankas yra nurodytas draudimo sutarties naudos gavėju. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l.28-37, 97-, t.1) ir dėl jų ginčo nėra. Tai rodo, kad esamoje situacijoje atsakovui pačiam atsirado pareiga atlyginti ieškovui UAB“Rimtoma“ automobilio VW Golf, priklausančio UAB“Arsamita“, remonto išlaidas, kadangi šiam tikslui skirta draudimo išmoka atiteko trečiajam asmeniui(bankui).
Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nesutinka tik su autoavarijoje apgadinto automobilio pakeisto variklio bloko kaina, nurodant, jog jam prieš remonto darbų pradžią nebuvo pateikta darbų sąmata ir nežinoma kaina. Atsakovas taip pat abejoja viso bloko keitimo poreikiu ir mano, kad kituose servisuose automobilis galėjo būti suremontuotas keliais tūkstančiais pigiau, ką patvirtina papildomai pateikti įrodymai. Tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad autoįvykio metu apgadintas automobilis buvo remontuojamas atsakovo pasirinktame servise iš draudimo bendrovės nurodytų, o reikalingi atlikti darbai ir jų kaina buvo derinta su trečiuoju asmeniu, kuris turėjo apmokėti automobilio remonto išlaidas ir faktiškai 15844,0Lt remonto darbų kainą pripažino kaip pagrįstą, nes šią draudimo išmoką pervedė UAB“Arsamita‘ kreditoriui (kredito įsiskolinimo dengimui). Be to, priduodant automobilį remontui, 2008-05-27 buvo pasirašyta Užsakymas-sutartis, kurioje be kitų darbų yra nurodytas ir bloko keitimas, o taip pat reikalingi atlikti kiti darbai ir šią sutartį pasirašė atsakovo vadovė-Živilė Pikčiūnienė (b.l. 90,t.). Ta pati įmonės vadovė po automobilio remonto 2008-06-19 pasirašė ir atsakovui skirtą darbų apmokėjimui PVM sąskaitą -faktūrą, kurioje nurodyta keistų detalių ir darbų kaina bendrai 15844,06Lt sumai (b.l. 10, t.1). Variklio bloko kaina nurodytoje sąskaitoje be PVM sudaro 8366,70Lt. Atsiimant automobilį, ieškovas ir atsakovas pasirašė sutartį dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo, numatant 15 dienų terminą atsiskaitymo dokumentui apmokėti (b.l.4-5, t.1). Tai rodo, kad ši sutartis neturi nieko bendra su automobilio remonto darbų kaina, nes pagal ją atsakovui atsirado tik pareiga per 15 dienų apmokėti pasirašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kadangi jis sutiko su sąskaitoje nurodyta darbų kaina ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Dėl darbų kokybės pretenzijų atsakovas nereiškia ir dabar.
Kolegija pažymi, kad ieškovas yra oficialus ir įgaliotas Volkswagen serviso partneris ir turi teisę aptarnauti, remontuoti šios markės automobilius. Ši aplinkybė yra nurodyta ieškovo ir atsakovo pasirašytoje sutartyje (b.l. 4-5, t.1). Nuimta variklio bloko galvutė keitimui yra išvežta ir gauta bei pastatyta kita, ką faktiškai patvirtina ieškovo pateikti dokumentai pirmos instancijos teisme (b.l. 165-179, t.1). Todėl tikėti atsakovu, kad variklio bloko galvutė galėjo būti nekeičiama, o remontuojama pagrindo nėra, nes tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178str.).
Faktiškai ieškovas už variklio bloką sumokėjo 1473,88eurų (b.l. 171, t.1) arba 5084,88Lt(1473,88Eu x 3,45L), kas su 18proc. PVM(915,28Lt) sudaro 6000,16Lt, neskaitant galimų transportavimo ir kitų išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas pasirinko servisą, kuris yra oficialus ir įgaliotas Volkswagen serviso partneris, o tai rodo, kad ieškovas turi laikytis tam tikrų įsipareigojimų dėl atliekamų darbų kokybės ir vadovautis rekomendacijomis gautoms detalėms. Tuo tarpu iš byloje esančios Volkswagen atstovybės Lietuvoje pažymos matyti, kad atsakovo automobiliui reikalingo variklio bloko rekomenduojama kaina 2008 metų gegužės mėnesį buvo 9872,65Lt, o nepridavus seno - 15553,53Lt (b.l. 182, t.1). Tokia variklio bloko kaina, t.y. 9872,65Lt su PVM (8366,73Lt x 18proc. + 8366,73Lt) yra nurodyta ir atsakovui apmokėjimui skirtoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Kadangi ieškovas vykdo ūkinę veiklą, iš kurios turi gauti pajamas darbuotojų išlaikymui, kitiems mokesčiams ir išlaidoms apmokėti, nėra pagrindo teikti, kad atstovybės rekomenduojama variklio bloko kaina yra aiškiai neprotinga.
Taip pat pažymėtina, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose(b.l. 13-16,30-35, 49-50, 52-53) variklio bloko ar darbų kainos kituose servisuose yra nurodytos 2009 metais, t.y. praėjus metams laiko ir prasidėjus krizei, todėl šie įrodymai faktiškai negali atspindėti realios jų kainos 2008 metais. Be to, ieškovas nurodė, kad dalis kitų servisų pasiūlymų yra skirta tuštiems variklio blokams (be alkūninio veleno ir stūmoklių ( b.l. 43, t.2). Tai rodo, kad jų kainos faktiškai negalima lyginti su pastatyto pilno bloko kaina. Kolegija taip pat mano, kad esant laisvai rinkai ir kiekvienos įmonės teisei pačiai nusistatyti teikiamų paslaugų įkainius, o užsakovui ar paslaugų gavėjui turint teisę šias paslaugas rinktis, nėra pagrindo reikalauti, jog ieškovas teiktų paslaugas kitų įmonių kainomis. Tuo labiau, kad atsakovas pripažino, jog ieškovą pasirinko dėl greito ir kokybiško darbo, nes pas jį remontavo ir kitus automobilius.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme žodžiu paprašė skirti ekspertizę apgadinto automobilio variklio bloko ir remonto darbų kainai nustatyti. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, tai apgadintas variklio blokas yra išvežtas daugiau nei prieš metus iš Lietuvos keitimui į suremontuotą, todėl skirti ekspertizę jo apgadinimui ir remonto išlaidoms nustatyti pagrindo nėra, nes faktiškai neliko galimybės jį apžiūrėti bei nustatyti buvusią bloko būklę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas savo prašymu skirti ekspertizę ir atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą dėl kitų aplinkybių (kreipimosi į VMI, ar vartotojų teisių apsaugos tarnybą) faktiškai vilkina bylos nagrinėjimą ir atsiskaitymą su kreditoriumi, nes ekspertizę skirti pirmos instancijos teisme neprašė, neteikė laiku įrodymų, nesinaudojo kitomis procesinėmis teisėmis ir nesumokėjo ieškovui automobilio remonto darbų kainos dalies, kurios neginčija. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes apdraustą automobilį suremontavo brangiau nei kituose servisuose, tačiau faktiškai pats nori praturtėti UAB“Lietuvos draudimas“ sąskaita, nes priskaičiuota už automobilio remontą visa draudimo išmoka buvo panaudota atsakovo gauto kredito padengimui, o dabar siekiama ieškovui sumokėti mažiau nei sumokėjo draudėjas, vykdydamas draudimo sutartį ir tuo gauti tam tikrą naudą.
Kolegija taip pat pažymi, kad CPK 306str.2d. neleidžia apeliacinį skundą grįsti tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, o apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai(CPK 312str.). Tuo tarpu atsakovas apeliacinės instancijos teisme prašo sumažinti ir delspinigius, nors jų mokėjimas yra numatytas sutartyje, o delspinigių dydis apskritai ginčijamas nebuvo ir faktiškai nėra apeliacinio skundo objektas. Tai rodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, paliekant nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo jame nurodytu pagrindu pagrįstai nustatyta prievolė atsakovui UAB“Arsamita“ sumokėti ieškovui UAB“Rimtoma“ skolą, o taip pat netesybas už atliktus darbus ir atsiskaitymo sąlygų pažeidimą(CK 6.37str., 6.38str, 6.200str., 6.210str.2d., 6.305str.1d., 6.665str.1d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.3p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str. iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai(b.l. 45, 62, t.2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2106-466/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB“Arsamita‘ 800,0Lt ieškovui UAB“Rimtoma‘ advokato pagalbos ir 12,65Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.