Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, vertėjaujant vertėjai Boženai Seniut, dalyvaujant prokurorei Egidijai Belevičienei, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Onai Žukauskienei, gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, kaltinamajai R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB“S (duomenys pakeisi)“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 3 kartus:

2008-04-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;2010-04-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. išteisintas, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.;

Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nuosprendžiu panaikintas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-29 nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos, paskirta 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlikti 30 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

2011-02-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laivės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi 2012-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011-02-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, išdirbti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, iki 2013-01-20 atlyginti M. B. priteistą 1670,41 Lt turtinę žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo 2012-01-20.

teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 7 p. ir 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. sunkiai sutrikdė sveikatą R. R. iš chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2012 m. liepos mėn. 20 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.00 val., žalioje vejoje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini) namą, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, konflikto su R. R. metu iš chuliganiškų paskatų, tuo metu kai nenustatyti asmenys sudavę ne mažiau 11-likos smūgių rankomis ir kojomis R. R. į įvairias kūno vietas, pastarąjį pargriovė ant žemės, padarydami muštinę žaizdą bei nubrozdinimą viršugalvio srityje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimą kairio peties srityje, nugaroje, juosmenyje kairėje pusėje, kraujosruvą pilvo sienos dešinėje pusėje, paviršines žaizdas pilvo kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydami nukentėjusiajam sveikatą, jis tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu, tyčia šovė gulinčiam R. R. į pilvą, padarydamas pilvo sienos pakrūtinio srities šautinę žaizdą su klubinės žarnos ir pasaito pažeidimais, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2012-07-25 Daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „Lukoil Baltija“ atstovas tyrimui pateikė kompaktinį diską su 2012-07-20 įvykio degalinėje įrašu (t. 1, b.l. 22).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo kameros CH 6, filmavusios vaizdą degalinėje, įrašas, darytas nuo 19.00 val. iki 19.09 val. Įraše matoma, kad 19.00 val. į degalinę atvažiuoja ir prie degalų kolonėlės sustoja automobilis Mazda 323, iš kurios išlipęs vairuotojas pila degalus į automobilio kuro baką. Pripylęs kuro, vairuotojas įsėda į automobilį, tačiau netrukus vėl iš jo išlipa. Po to iš automobilio išlipa dar vienas vaikinas. Vairuotojas atidaro automobilio bagažinės dangtį ir kažką daro bagažinėje. 19.03 val. prie automobilio atidarytos bagažinės prieina keli vaikinai, tarp jų ir R. P., kuris vilki šviesiais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir sportinėmis kelnėmis su juostomis ant šono, bei liudytojas byloje R. B.. Priėję asmenys žvelgia į bagažinės vidų, kalbasi tarpusavyje. Vėliau vaikinai, tame skaičiuje ir R. P., nuo automobilio nueina ir vaizdo kamera jų nebefiksuoja. 19.09 val. prie automobilio atbėga jo vairuotojas, greitai įsėda į automobilį, taip pat atbėga ir kartu su juo atvažiavęs jaunuolis, kuris neatsisėda į automobilį, o nubėga į šalį. Juos vijęsi keli asmenys (tarp jų R. P. nėra) apstoja automobilį Mazda 323, tačiau šis greitai pajuda ir dideliu greičiu išvažiuoja iš degalinės.

Dėl įrodymų vertinimo

Ištyręs ir įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. P. inkriminuoti kaltinimai pasitvirtino iš dalies. Kaltinamasis R. P. savo kaltę neigė bei teigė, jog jis muštynėse nedalyvavo ir nešaudė, o iš degalinės grįžęs namo jis miegojo. Teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai ir atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams. Liudytoja A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 90-91), tiek teisme tvirtino, jog į mušamą vyriškį konflikto metu kelis kartus šovė būtent R. P.. Liudytoja kategoriškai tvirtino šią aplinkybę, nurodė, jog kaltinamąjį jį pažįsta, nes jis gyvena kaimynystėje. Liudytoja A. A. kaltinamąjį atpažino ir parodymo atpažinti iš nuotraukos metu (t.1, b.l. 92-94), be to, ji savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t.1, b.l. 100-104). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojos parodymais, nes jie iš esmės visą laiką buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytoja K. J.-G. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog matė asmenį, kuris konflikto metu į kažką šovė, taip pat patvirtino, jog tą asmenį ji ikiteisminio tyrimo metu atpažino. Nustatyta, jog ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį R. P. (t.1, b.l. 112-113). Byloje apklaustas tuoj po konflikto į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas – liudytojas S. S. patvirtino, jog įvykio vietoje buvę žmonės nurodė šaudžiusio asmens požymius ir jo gyvenamąją vietą, kur vėliau liudytojas buvo nuvykęs, tačiau buto durų niekas neatidarė. Liudytojo duoti parodymai ir jo tarnybiniame pranešime (t.1, b.l. 20) nurodytos aplinkybės yra tapačios. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų - K. J.-G. ir S. S. - parodymais, kurie neprieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms. Liudytojos S. U. ir I. K. teisme patvirtino, kad matė muštynes bei girdėjo garsus panašius į šūvius, tačiau kas šaudė nurodyti negalėjo.

Liudytojas R. R., kuris atsisakė būti pripažintas nukentėjusiuoju, teisme patvirtino, kad į jį buvo šaudoma iš ginklo guminėmis kulkomis, tačiau teigė, jog šaudė ne kaltinamasis, o kitas asmuo. Teismas pastarąjį liudytojo teiginį vertina kritiškai, nes jis prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams. Be to pastebėtina, kad liudytojas tiek ikiteiminio tyrimo metu, tiek teisme iki galo nebuvo atviras, iš dalies vengė duoti paaiškinimus apie konfliktą bei asmenis, sužalojusius jį, bei davė prieštaringus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu tuoj po įvykio apklaustas liudytoju R. R. negalėjo nurodyti į jį šovusio asmens požymių bei teigė, kad jo atpažinti negalės (t.1, b.l. 40). Vėliau jis apklausiamas liudytoju atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, nors tokios teisės kaip liudytojas jis neturėjo (t.1, b.l. 41-42). Apklausiamas teisme jis nurodė, kad asmuo, kuris šovė į jį, buvo jaunas, neaukštas, jis matė jo veidą, bet tai ne kaltinamasis. Teismas netiki šio liudytojo parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o liudytojo byloje užimta pozicija ir elgesys leidžia teismui manyti jį turint tam tikrą suinteresuotumą kaltinamojo atžvilgiu.

Vertindamas liudytojo R. B. parodymus teismas pastebi, jog liudytojas pripažino, jog jis konflikto (duomenys neskelbtini) namo kieme nematė, nes tuo metu jau buvo išvykęs pas draugą į sodybą. Nors liudytojas tvirtino, kad jis kaltinamąjį R. P. iš degalinės palydėjo namo, tačiau tokie parodymai nepatvirtina, kad pastarasis vėliau visą laiką buvo bute. Be to, iš liudytojo parodymų teisme seka, jog jis su kaltinamuoju išsiskyrė namo laiptinėje. Tai, kad, pasak liudytojo, R. P. tą vakarą buvo toks girtas, jog po išsiskyrimo su juo dėl savo stovio turėjo miegoti, yra tik niekuo neparemta liudytojo subjektyvi nuomonė. Šiuo atveju liudytojo parodymais negalima patvirtinti kaltinamojo teiginių, jog jis tuo metu kai buvo sužalotas R. R. miegojo namie. Be to, teisme peržiūrėtame vaizdo įraše iš degalinės „Lukoil“ matyti, kad 2012-07-20 apie 19.00 val., tai yra likus mažiau kaip valandai iki konflikto (duomenys neskelbtini) namo kieme, R. P. kartu su R. B. pakankamai tvirtai stovėdami ant kojų vaikščiojo po degalinės teritoriją ir bendravo su aplinkiniais, kas paneigia kaltinamojo ir liudytojo teiginius apie jų sunkų girtumą.

Liudytojų A. R., M. J., D. B. parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi, nes šie liudytojai įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta liudytojo R. R. sveikata, nematė, o parodymus davė apie tą pačią dieną vykusį konfliktą kitoje vietoje ir kitu laiku.

Atskirai pasisakytina apie asmens, šaudžiusio konflikto metu, išvaizdą. Kaltinamasis teigė, jog jis tą dieną vilkėjo baltos spalvos marškinėliais ir tamsiomis sportinėmis kelnėmis su šviesiomis juostomis ant šonų. Tuo tarpu liudytoja A. A. nurodė, kad šaudęs asmuo buvo apsivilkęs maskuojančios spalvos drabužias bei dėvėjo kepuraitę su snapeliu. Taip vilkintį aukštą vyrą įvykio vietoje nurodė mačiusi ir liudytoja E. E. K.. Teisme peržiūrėtame iš degalinės „Lukoil“vaizdo įraše matyti, kad apie 19.00 val. degalinės teritorijoje vaizdo kamerų užfiksuotas R. P. vilki balos spalvos marškinėlias ir tamsiomis kelnėmis su šviesiomis juostomis ant šonų. Tačiau pastebėtina, jog vaizdo kameros kaltinamąjį fiksavo taip vilkinti iki konflikto (duomenys neskelbtini) namo kieme likus maždaug 40-45 minutėms. Be to, vaizdo įraše matyti, kad tuo metu lija lietus. Iš aukščiau aptartų parodymų seka, kad iš degalinės R. P. grįžo namo. Pastebėtina, kad liudytoja K. J.-G. nurodė ir tokią aplinkybę, jog šaudęs vyras vienoje rankoje laikė ginklą, o kitoje už pavadžio šunį. Kaltinamasis pripažino, jog jis augina vilkšunį. Taigi, visumoje vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju aptartas vaizdo įrašas nepaneigia liudytojų parodymų apie kaltinamojo aprangą šaudymo metu.

Taigi, teismas daro išvadą, jog yra įrodyta, kad R. P. tyčia šovė gulinčiam R. R. į pilvą, padarydamas pilvo sienos pakrūtinio srities šautinę žaizdą su klubinės žarnos ir pasaito pažeidimais, tokiu būdu sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada (t.1, b.l. 48-50).

Kaltinamasis R. P. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką – sunkų sveikatos sutrikdymą – esant dviem kvalifikuojantiems požymiams – kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų. Kvalifikuojantis požymis „kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu“ baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik siekiamo sunkiai sužaloti žmogaus gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimą, sprogdinimą, geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimą chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus šaltinių panaudojimą, šaudymą ir kt. Byloje faktiniai duomenys patvirtina, kad R. R. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl pilvo kiauryminės šautinės žaizdos, kuri padaryta kaltinamajam R. P. šaunant į sužalotąjį iš nenustatyto šaunamojo ginklo. Liudytoja A. A. konkrečiai nurodė, jog kaltinamasis į ant žemės gulintį R. R. kelis kartus šovė nukreipęs ginklą žemyn. Liudytojas R. R. irgi nurodė, kad į jį buvo šauta iš arti. Nors buvo šaudoma viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, šviesiu paros metu, tačiau nė vienas iš teisme apklaustų tiesioginių įvykio liudytojų nenurodė, kad kaltinamajam šaudant į R. R. šalia būtų buvę kiti pašaliniai asmenys, taip pat liudytojai nenurodė, jog R. P. šaudė į įvairias puses ar iš didelio atstumo į stovintį ar bėgantį asmenį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kokį ginklą panaudojo kaltinamasis, įvykio vietoje šovinių gilzių ir kulkų nerasta. Šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad negalima laikyti, jog kaltinamasis įvykio vietoje veikė kitų žmonių sveikatai pavojingu būdu dėl ko kilo reali grėsmė pašaliniams asmenims, todėl kvalifikuojantis požymis „kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu“ iš kaltinimo šalinamas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas yra padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškoms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys Nr. 2K-523/2009, 2K-156/2010, 2K-446/2011 ir kt). Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas R. R. grupės jaunuolių buvo mušamas lazdomis, spardomas kojomis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko nustatyti konflikto priežasties, galima tik manyti, jog tai buvo anksčiau kilusio konflikto degalinėje „Lukoil“ tęsinys. Bet kokiu atveju, nei liudytojas R. R., nei kaltinamasis nenurodė esant tarp jų kokių nors nesutarimų ar konfliktų. Todėl vertinant kaltinamojo veiksmai - viešoje vietoje, gyvenamojo namo kieme, šviesiu paros metu –vakare, stebint namo gyventojams, nesant priežasties šaudyti iš arti į jau sumuštą ir gulintį ant žemės R. R., laikytini visiškai neadekvačiais liudytojo atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai metė atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei demonstruodamas niekinantį požiūrį į juos, kas rodo, jog jis nusikalto veikdamas iš chuliganiškų paskatų.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., kadangi yra įrodyta, jog jis sunkiai sutrikdė sveikatą R. R. iš chuliganiškų paskatų.

Dėl bausmės

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis R. P. padarė baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Jis teisiamas ketvirtą kartą (t 2, b.l. 7-9), baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios (t 2, b.l. 1-2), dirba UAB“S“ darbininku, išsiskyręs, psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso ir stacionare negydytas (t. 1, b.l. 178-180). Kaltinamasis labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas už kvalifikuotą nesunkų žmogų sveikatos sutrikdymą bei neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jo antivisuomenines nuostatas, polinkį nusikalsti bei tai, kad ankstesni teistumai, atidedant bausmių vykdymą, teigiamos įtakos kaltinamojo elgesio neturėjo bausmių vykdymo Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. nuostatas ir daro išvadą, kad baudžiamojo įstatymo nustatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam R. P. paskiriant laisvės atėmimo bausmę mažesnę už bausmės vidurkį. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrintina su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi nustatyta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 9231,46 litų žalos atlyginimo už R. R. gydymą. Kaltinamasis R. P. civilinio ieškinio nepripažino. Nustatyta, jog už R. R. gydymą Valstybinė ligonių kasa asmens sveikatos priežiūros įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 9231,46 litų (t.1, b.l. 69). LR CK 6.283 str. 1 d. numato, jog žalą padarytą asmeniui, jeigu jis buvom suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustato jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Byloje įrodyta, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakingas kaltinamasis R. P., kuris ir turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl R. R. sužalojimo, todėl civilinis ieškinys yra tenkinamas.

Kaltinamajam R. P. taikomos kardomosios priemonės paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir skirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, nustatytos Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi subendrinus Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Palikti R. P. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje– iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš R. P. Valstybinei ligonių kasai 9231,46 Lt (devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną litą 46 centus) žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.