- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- A2-4627-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- V. B., A. B., S. B., L. B., A. A., J. B.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B., L. B., A. A., V. B., A. B., J. B. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, jos teisų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (atsakovė) J. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B., L. B., A. A., V. B., A. B., J. B. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-707-178/2009, užbaigtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-30 nutartimi, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 2-6).
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovų S. B., L. B., A. A., V. B., A. B., J. B. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretysis asmuo VAVA, tenkino visiškai. Pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis VAVA 1999 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 41-6532 ir VAVA 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 41-13245 dalis, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos atsakovės J. K. vardu. Priteisė iš atsakovės J. K. 5.72 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kalikstiškių vs, Vilniaus r. sav., natūra: S. B., L. B., A. A. po 25/100 dalį šio sklypo, V. B., A. B., J. B. po 833/10000 dalį šio sklypo. Priteisė iš atsakovės J. K. ieškovams S. B., L. B., A. A. po 40 000 Lt, o V. B., A. B., J. B. po 13.333 Lt piniginę kompensaciją už parduotą žemės sklypą. Priteisė iš atsakovės J. K. bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas. Patikslinta sprendimo rezoliucinės dalies pirmojoje pastraipoje įrašyto teksto dalis, vietoje žodžių „Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 41-13245“ įrašant žodžius „Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 41-13245“. Papildyta sprendimo rezoliucinės dalies pirmoji pastraipa taip: „Nustatyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 41-6532 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 41-13245 nuosavybės teisės į 2,70 ha ir 5,72 ha žemės sklypus atkurtos K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 1994 m. birželio 19 d. (mirties akto įrašas Nr.2784)“. Panaikinta sprendimo dalis, kuria ieškovams S. B., L. B., A. A., V. B., A. B., J. B. priteistos iš atsakovės J. K. natūra 5,72 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės dalys. Šioje dalyje priimtas kitas sprendimas – ieškovų S. B., L. B., A. A., V. B., A. B., J. B. reikalavimas priteisti bendrosios nuosavybės teise 5,72 ha žemės sklypą atmestas. Likusi teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Priteista iš atsakovės J. K. bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja nurodo, jog tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-30 nutarties priėmimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Paaiškėjo, kad minėti teismų sprendimai yra priimti suklastotų, netikrų dokumentų pagrindu. Ieškovai klaidino teismą, tvirtindami, kad pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pateiktas 1991-10-29. Pažymi, jog savo asmeniniuose dokumentuose rado įrašą, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. B. žemę Ukmergės raj. Žemaitkiemio agrarinės reformos tarnybai pareiškėja pateikė 1997-10-29. Mano, jog jos prašymą, rašytą 1997-10-29, ieškovai, siekdami sau palankaus sprendimo, taisė ir trynė. Dokumento originalo taisymas ir klastojimas yra akivaizdus. Teismui pateiktame pareiškimo nuoraše yra Ukmergės raj. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. B. parašas, jog jis 2007-05-08 patvirtino pareiškėjos tariamai 1991-10-29 parašytą pareiškimą, nors pareiškėja tvirtina, kad 1991-10-29 jokio pareiškimo nebuvo rašiusi, pareiškimą ji pateikė 1997-10-29 po jos tėvo mirties. 1998-08-25 Ukmergės raj. žemėtvarkos skyriuje buvo parengta pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad dėl B.žemės grąžinimo kreipėsi šie asmenys: B. B., A. B. ir J. K.. Nagrinėjamoje civilinėje byloje B. B. ir A. B. prašymų nėra. Ieškovai pateikė tariamai 1991-10-29 rašytą D. B. prašymą ir tariamai 1991-10-29 rašytą N. B. prašymą. Mano, kad šie dokumentai parašyti atgaline data. D. B. ir N. B. prašymų teikimo metu buvo gyvi žemės savininkai – A. B. (mirė 1993-08-06) ir B. B. (mirė 1995 m.). Mano, jog Ukmergės raj. Žemaitkiemio agrarinės reformos tarnybos darbuotojai neturėjo teisės priimti prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš asmenų, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nes dar buvo gyvas savininkas. Pareiškimai prieštarauja įrašams, esantiems įrašams 1998-08-25 Ukmergės raj. žemėtvarkos skyriaus parengtoje pažymoje. Vadovaujasi LAT praktika (LAT 2009-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009; LAt 2008-01-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008). Nurodo, jog tik 2011-02-10 Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys (ieškovai) S. B., L. B. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė prašymą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad pareiškėja nenurodė, kodėl jai apie 1991-10-29 prašymo (kuris buvo pateiktas agrarinei tarnybai) suklastojimą tapo žinoma tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-30 nutarties priėmimo, nes ši aplinkybė buvo žinoma nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėjai yra žinoma, kad išnagrinėtoje byloje yra ir pirminio prašymo, kurio data 1991-10-29, ir prašymo su ištaisyta data kopijos. Aplinkybei, kada buvo ištaisyta data nustatyti, byloje buvo apklausta liudytoja, Ukmergės raj. Žemaitkiemio agrarinės reformos tarnybos darbuotoja, priėmusi J. K. prašymą. Teismas išreikalavo prašymo originalą ir vertino kitus byloje surinktus įrodymus dėl prašymo padavimo datos. Teismo sprendime nurodyta, kad datą galimai bandyta taisyti. Todėl šis prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas faktas negali būti nauju, turinčiu esminę reikšmę. Mano, jog pareiškėja padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidusi CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą, nes jos nurodyta aplinkybė, jog apie dokumentų suklastojimą sužinojo radusi savo asmeninius užrašus, nepatvirtinta įrodymais. Mano, kad pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino negali būti tenkinamas ir todėl, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro nei vieno CPK 366 str. 1 d. numatyto pagrindo. Faktas, kad dėl prašymo datos suklastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra nauja ir esminė aplinkybė, kuri gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismo sprendime nagrinėta datos taisymo aplinkybė.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnybą prie LR ŽŪM atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jo netenkinti(b.l. 28-29).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinari) proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005 I. Š. v. A. P. ir kt., 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006 Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Pramoninė santechnika“ ir kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 str. įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.
Pažymėtina, jog pareiškėja J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 36str.1d.2p., t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tuo tarpu nors pareiškėja ir teigia, kad jos prašyme žemėtvarkos skyriuje nurodyta padavimo data yra taisyta, apie ką ji sužinojo tik išnagrinėjus bylą apeliaciniame teisme, tačiau šią aplinkybę paneigia bylos duomenys. T.y. byloje yra pateiktas atsakovės prašymo originalas, kuriame nurodyta jo padavimo data (1991-10-29) ir prašymų kopijos (b.l.12-17, 200, 202). Byloje liudytoja apklausta ir Ukmergės raj. Žemaitkiemio agrarinės reformos tarnybos darbuotoja, priėmusi J. K. prašymą. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjos prašyme datą galimai bandyta taisyti. Tačiau faktiškai ši aplinkybė nėra įrodyta ir priimdamas sprendimą teismas jos nelaikė svarbia. Iš pareiškimo originalo taip pat matyti, kad 1997-12-04 pareiškėja žemėtvarkos skyriuje savo parašu patvirtino galutinį apsisprendimą dėl žemės sugrąžinimo natūra(b.l.200, t.2.). Tai rodo, kad pats pareiškimas faktiškai 1997-10-29 ir negalėjo būti paduoti paduotas, o pareiškėja klysta dėl lankymosi žemėtvarkos skyriuje 1997m. laiko ir tikslo, nes nuosavybės atkūrimo procesas yra gana ilgas ir ji žemėtvarkos skyriuje galėjo lankytis daugelį kartų. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 1994 metais oficialiai pareiškėjai išduotas įgaliojimas gauti susigrąžintą žemę (b.l. 8, t.1). Todėl teismas mano, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas faktas negali būti laikomas nauju, turinčiu esminę reikšmę, apie kurį pareiškėja negalėjo žinoti ir kuriuo ji negalėjo remtis skųsdama sprendimą apeliacine tvarka.
Pažymėtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nepatvirtina dokumentų taisymo ar klastojimo fakto, dėl ko yra numatytas vienas iš proceso atnaujino pagrindų, nes klastojimas turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu(CPK 366str.1d.3p.).
Pažymėtina ir tai, kad prašymas dėl proceso atnaujino gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi tiek pareiškimo(prašymo) originalas, tiek jo kopijos buvo byloje, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji apie galimą datos taisymą sužinojo tik po apeliacinio teismo sprendimo(nutarties) priėmimo, iš tariamai rasto, tačiau teismui nepateikto užrašo apie lankymosi žemėtvarkos skyriuje laiką. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra praleistas CPK 368str.1d. nustatytas 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes pareiškimas teismui yra paduotas 2011-02-21, o sprendimas byloje įsiteisėjo 2010-08-30, priėmus Lietuvos apeliaciniam teismui nutartį dėl skundžiamo Vilniaus apygardos teismo sprendimo. Tuo tarpu kaip jau buvo minėta anksčiau, tai pareiškėja apie datos taisymą jos pareiškime(prašyme) galėjo sužinoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o taip pat iš 2009-05-11 priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriame ši aplinkybė paminėta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, nes yra praleistas CPK 368str.1d. numatytas jo padavimo terminas ir nėra nustatyta CPK 366str. numatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 370str.3d.).
Vadovaujantis CPK 93, 98str., iš pareiškėjos priteistina kitų asmenų patirtos advokato išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o jų dydis negali būti pripažintas neprotingai didelis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290 ir 291 str., str., 370 str. 3 d., teismas
nutarė:
netenkinti pareiškėjos (atsakovės) J. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B., L. B., A. A., V. B., A. B., J. B. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM).
Priteisti iš atsakovės J. K. 1250,0Lt ieškovui S. B. advokato išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.