Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-25 · Civilinė byla Nr. 2S-829-56/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-25
Bylos Nr.
2S-829-56/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-829-56/2008

Teisėjas G. Seikalis Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;

122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio.,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai T. V., H. V. , S. V. , A. V. , A. V. kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu ir prašė pripažinti, kad atsakovai pažeidžia nuosavybės teises bei įpareigoti juos nugriauti savavališkai pastatytas tvoras, panaikinti pravestas per ieškovų žemę komunikacijas, kanalizacijos šulinius ir atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovų privačią žemę; išreikalauti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos visą medžiagą, susijusią su savavališku mūsų žemės užėmimu; priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 12 d, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu įpareigoti atsakovus atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovams nuosavybės teise priklausančią žemę (apie 13 a.) esančią ( duomenys neskelbtini)., Vilniaus m. sav. (kadastrinis numeris duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas E. K. , vyr. specialistas P. B. ir vyr specialistė V. I. 2007 01 15d. nuvyko prie atsakovams priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini). , Vilniuje ( kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini).. Nr. (duomenys neskelbtini)., nr. (duomenys neskelbtini)., Nr. (duomenys neskelbtini).. Nr. (duomenys neskelbtini)., Nr. (duomenys neskelbtini). ir ištyrusi aukščiau minėtame prašyme nurodytus faktus nustatė, kad atsakovai savavališkai užėmė ieškovams priklausančią privačią žemę (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Aptvėrė ją tvora, išklodami trinkelėmis, pravesdami komunikacijas ir įsirengdami kanalizacijos nuotekų šulinius. Savavališkai užimtos žemės plotas šiai dienai sudaro apie 1300 kv.m. (Šiame rašte minimi M. ir A. D. , geranoriškai sutiko nupirkti iš ieškovų savavališkai užimtą žemę, todėl pretenzijų jiems neturi.) Atsakovai buvo įpareigoti iki 2007-03-01d. atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovų privačią žemę. Taip pat jie buvo įspėti, kad pagal ATPK 45str. 2d., už savavališką privačios žemės užėmimą baudžiama administracine bauda. Atsakovai iki šiol ignoruoja 2007-01-16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimą Nr. (duomenys neskelbtini). ir atsisako atlaisvinti apie 1300 kv.m. neteisėtai užimtos ieškovų privačios žemės, tuo pačiu pažeisdami ir nuosavybės teises. Dėl atsakovų vykdomų ieškovų nuosavybės teisės pažeidimų jie negali įvykdyti sudarytos preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų(numatančių baudas), bei parduoti priklausančio žemės sklypo, dėl ko patiria nuostolius.

Atsakovas A. M. 2008-02-04 pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nurodė, kad 2007-05-07 teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovai nepranešė teismui apie atliktą sandorį taip pasielgdami nesąžiningai teismo ir proceso dalyvių atžvilgiu. Ieškovai nepatikslino, kad F. K. yra naujasis žemės bendraturtis, o ir pats F. K. teismo posėdyje net nedalyvavo. Ieškovai ir toliau gali perleisti tretiesiems asmenims savo žemės dalis bei atlikti sandorius, paruošti kaip kaip ir patys grasinosi 2008-02-08, naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių, taip pat įregistruojant šią tvarką Nekilnojamojo turto registre, paimant ginčijamą žemės dalį naujam įgyjėjui. Todėl prašė teismo taikyti laikinąsiais apsaugos priemonę-turto,žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus mieste prikausančio ieškovams, areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės turto-žemės sklypo unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini). , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus mieste areštas.

Teismas, nustatęs, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). , 2008-04-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, padarant viešame registre įrašą apie draudimą ieškovams perleisti nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypą, sprendė, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės neapima draudimo ieškovams nustatyti naudojimosi tvarką ginčijamu žemės sklypu, jį išnuomoti ar kitaip disponuoti žemės sklypu (išskyrus jo perleidimą tretiesiems asmenims).

Teismas vadovaudamasis atsakovo A. M. parodymais, jog 2008-05-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijoje susitikimo metu F. K. pareiškė, kad per kelias dienas ketina paruošti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, pasiimdamas ginčijamą žemės sklypo dalį, o pagal LR CK 4.81 str. 2 d. įregistruota viešame registre ši tvarka taps privaloma ir kitiems asmenims (tarp jų žemės sklypo dalies įgijėjams) ir atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus sprendė, kad neareštavus ginčijamo turto teismo sprendimo vykdmas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti.

Nurodė, kad teismas areštuodamas ieškovams nuosavybės teise priklausančiam sklypui, savo nutartį motyvavo tuo, kad atsakovas A. M. nurodė, jog susitikimo su ieškovais metu, 2008-05- 08 dieną,Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, F. K. (naujasis dalies žemės sklypo savininkas) pareiškė, kad per kelias dienas ketina paruošti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, pasiimdamas ginčijamą žemės sklypo dalį, kuris po įregistravimo viešame registre taps privalomas ir kitiems asmenims (tarp jų ir žemės sklypo įgijėjams), todėl atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus padarė išvadą, kad neareštavus žemės sklypo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Nurodė, kad ieškovai ieškinio pareiškime prašo įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytas tvoras, panaikinti pravestas per ieškovų žemę komunikacijas, kanalizacijos šulinius ir atlaisvinti neteisėtai užimtą mūsų privačią žemę. Todėl ieškovams neaišku kaip gali pasunkėti ar tapti negalimas teismo sprendimo vykdymas, jei šis žemės sklypas būtų parduotas.Teismas nutartyje apie tai nepasisakė ir visiškai nemotyvavo.

Nurodė, kad teismas priimdamas nutartį be pagrindo dar kartą pažeidė ieškovų teises, apribodamas galimybę parduoti priklausantį žemės sklypą. Ginčas vyksta tik dėl nuosavybes teisės pažeidimų pašalinimo ir neteisėtų statinių nugriovimo tik ieškovams priklausančio sklypo dalyje. Žemės sklypas į kurį teismo nutartimi apribota teisė parduoti, nuo 2004 m. spalio mėn. priklauso ieškovams nuosavybės teise. Atsakovai ieškovų nuosavybės teisiu neginčija.Todėl teismo nutartis, kuria apribotos mūsų teisės disponuoti mums priklausančiu žemės sklypu, yra visiškai nepagrista ir pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, dėl ko jie patiria nuostolius.

Nurodė, kad atsakovas A. M. , prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė teismui jokių įrodymų apie susitikimo turinį Vilniaus apskrities viršininko administracijoje ir teismas jų nereikalavo, be to susitikimo metu, buvo tartasi dėl ginčų išsprendimo taikiu būdu. F. K. pasiūlė pateikti kelis pasiūlymus atsakovams (tame tarpe ir A. M. ), dėl dalies žemės sklypo jiems pardavimo, o ne dėl naudojimosi juo projekto.

Trečiasis asmuo F. K. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). jis iš ieškovų pirkimo - pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo 1800/7020 šio žemės sklypo dalių. 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo, kaip vieno iš žemės sklypo savininko interesus, todėl kaip turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nagrinėjamoje byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o 2008 m. gegužės 9 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Nurodė, kad atsakovas savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti žemės sklypą nurodė, kad „Ieškovai ketina sudaryti naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, pagal kurią ginčijama žemės sklypo dalis turėtų atitekti F. K. , dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas".

Nurodė, kad neaišku, kaip žemės sklypo dalies savininko pasikeitimas, net ir nustačius naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, gali pasunkinti arba padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo bei neteisėtų statinių nugriovimo buvo paduotas po to, kai atsakovai neįvykdė 2007-01-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlaisvinti apie 13 arų ploto neteisėtai užimto ieškovams priklausančio žemės sklypo. Ieškiniu prašoma pripažinti, kad atsakovai pažeidžia nuosavybės teises, prašoma įpareigoti juos nugriauti savavališkai pastatytas tvoras, panaikinti komunikacijas ir atlaisvinti neteisėtai užimtą privačią žemę. Tuo tarpu atsakovai savo atsiliepime nuosavybės teisės pažeidimus motyvuoja detaliuoju planu, pagal kurį yra numatytas kelias ir privažiavimai į atsakovų privačias valdas, o šie privažiavimai bei įėjimai galimi tik per areštuotą žemės sklypą. Atsakovų priešieškinys šioje byloje nebuvo priimtas, todėl neaišku, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (teismas savo nutartyje nurodė, kad žemės sklypas turi būti areštuotas „atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotus reikalavimus), teismo sprendimas dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų galėtų būti apsunkintas ar negalimas. Išnagrinėjęs bylą, teismas priims sprendimą dėl žemės sklypo nuosavybės teisės pažeidimų, todėl netgi sklypo dalies perleidimo atveju, sklypo savininkų pasikeitimas teismo sprendimo įvykdymui įtakos negali turėti, todėl jokios grėsmės, kad teismo sprendimas negalės būti įvykdytas nėra ir negali būti.

Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, „kad 2008-05-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijoje susitikimo metu F. K. pareiškė, kad per kelias dienas ketina paruošti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, pasiimdamas ginčijamą žemes sklypo dalį, o pagal LR CK 4.81.str. 2 d. įregistruota viešame registre ši tvarka taps privaloma ir kitiems asmenims (tarp jų žemės sklypo įgijėjams), atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotus reikalavimus...“ ir padarė išvadą, kad neareštavus ginčijamo žemės sklypo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas".

Nurodė, kad atskirojo skundo padavimo dieną areštuotasis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso septyniems bendraturčiams: ieškovams, F. K. bei Artūrui ir M. D. Atsakovas savo ketinimo įsigyti žemės sklypą ar jo dalį nėra išreiškęs, todėl neaišku, kodėl dėl menamų žemės sklypo įgijėjų šia nutartimi turi būti suvaržytos dabartinių žemės sklypo savininkų teisės. Nustačius naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, ją bet kada, esant reikalui, galima pakeisti.

Nurodė, kad nors atsakovui ir teismui buvo žinoma, kad žemės sklypo bendraturčiai taip pat yra Arturas ir M. D. , nuosavybės teise valdantys 1351/7020 žemės sklypo dalių, šia nutartimi taip pat faktiškai buvo apribotos ir suvaržytos ne tik ieškovų turtinės teisės, bet ir šių byloje nedalyvaujančių asmenų teisės laisvai disponuoti jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai yra būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, tam kad nenukentėtų net tik ieškovų, trečiųjų asmenų, bet ir byloje nedalyvaujančių asmenų interesai.

Nurodė, kad pareikšto ieškinio dalykas yra ieškovų prašymas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, kurių atsakovai niekaip nepašalino net po Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimų. Tuo tarpu 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ne tik kad tęsiasi nuosavybės teisės pažeidimai, bet teismas savo nutartimi visiškai nepagristai dar labiau suvaržė žemės sklypo savininkų teisę disponuoti žemės sklypu, nors jokiu teisminių ginčų dėl žemės sklypo nuosavybės teisės nėra.

Nurodė, kad teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, pažeidė įrodymų vertinimo principus, įtvirtintus LR CPK 185 str. Teismo nutartis remiasi tik prielaida, todėl būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teisminio proceso etapo metu, neturėtų būti maksimalus. Maksimalus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas galimas tik esant objektyviems duomenims, patvirtinantiems prielaidą, t.y. esant objektyviems duomenims, jog šiuo atveju ieškovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Šioje byloje būtent atsakovas yra pažeidęs nuosavybės teises, todėl teismo sprendimas ieškinį tenkinti ar atmesti negali būti niekaip susijęs su žemės sklypo disponavimo teisės apribojimu.

Nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą (LAT 2002 m. sausio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002 m. "A. F. S.A. " vs AB "Lifosa") todėl bet kokios taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) galimam teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.) bei nevertino galimybės taikyti nuotolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Nurodė, kad teismas neįsigilino į atsakovo prašymo pagrįstumą, bei, neįvertinęs visų faktinių aplinkybių, priėmė skubotą bei nepagrįstą nutartį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino galimą grėsmę, kad teismo sprendimas įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti negalimas, nukrypo nuo teismų praktikos, iš esmės pasisakančios už tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes ieškovams ir tretiesiems asmenims, todėl akivaizdu, kad tokia 2008 m. gegužės 9 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, o padaryti teisės normų pažeidimai yra pagrindu šią nutartį panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė F. K. skundą atmesti.

Nurodė, kad gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas ir atsitikti taip, kad teismo sprendimas būtų priimtas netinkamai šaliai, nes ieškovai perleidę savo dalis žemės teismui apie tai nepraneša, laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai ir teisėtai.

Nurodė, kad F. K. ieškovų ieškinio pateikimo metu nebuvo proceso dalyvis. Nors, nagrinėjant bylą 2008 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio salėje, dalyvavo ir F. K. , tačiau nei ieškovai, nei pats F. K. teismui nepranešė apie tai, kad dalis ginčo žemės sklypo jau iki teismo posėdžio yra perleista F. K. . Dalis žemės sklypo yra peleista po to kai, ieškovai pateikė ieškinį ir byla jau buvo nagrinėjama teisme. Nors ieškovai perleido dalį 1800/7020 dalį žemės pirkimo-pardavimo sutartimi F. K. , tačiau nuo teismo šį faktą nuslėpė.

Atsakovas A. M. nurodė, kad kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovų žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., nes sužinojo, kad ieškovai perleido dalį ginčo žemės sklypo ir ruošiasi sudaryti kitą sandorį. Ieškovai Valstybės įmonės registrų centre užsisakė pažymas sandoriams, iš to jis suprato, kad ginčo sklypas gali būti dar kartą perleistas, todėl prašė teismo uždėti šiam sklypui areštą.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas ieškovo ar atsakovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo (atsakovo) teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui (atsakovui), priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamą įvykdymą.

Teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja šalių ginčo, ieškinio pagrįstumo klausimų. Tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka (LR CPK 5 str. 3, 4 d., LR CPK 135 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą, atskirųjų skundų ir atsiliepimo į F. K. skundą argumentus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsiais apsaugos priemones ir jos naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovai A. M. , I. B. , A. P. ir J. P. 2008-05-16 kreipėsi į teismą su priešieškiniu kurį teismas 2008-07-30 jį priėmė (b.l. 84-94, t. I). Priešieškiniu atsakovai ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, kurių pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teises į dalį ginčo sklypo, ir jo dalies perleidimo F. K. sandorį. Iš to seka, kad ieškinio ir priešieškinio dalykas yra susiję. Byloje siekiant užkirsti kelią ieškovams perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą (ar jo dalį) tretiesiems asmenims, kad atsakovams netektų ginčyti ir paskesnių sandorių, o tokių ginčų, kaip minėta, jau kilo, todėl pirmos instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės-ginčijamo nekilnojamojo turto areštas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.) yra visiškai pateisinamos ir būtinos ir jas panaikinti netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Esant nurodytoms aplinkybėms ir argumentams atskirieji skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 p., kolegija

nutarė:

Palikti nepakeistą 2008-05-09 dienos Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2610-294/2008, o ieškovų T.V., H. V. , S. V. , A. V. , A. V. ir trečiojo asmens F. K. atskiruosius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė