Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovo V. Z. atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ bei atsakovo V. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo, tretysis asmuo VšĮ Vandens sporto klubas „Alfa“, ir pagal atsakovo V. Z. priešieškinį ieškovui UAB „Orgreitos transportas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Orgreitos transportas“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. Z. 19800 Lt nuomos mokesčio, 344,46 Lt palūkanų nuo 2008-12-16 iki 2009-04-22, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal 2008-09-02 transporto priemonės nuomos sutartį išsinuomojo automobilį „Mercedes Benz Sprinter 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2008-09-02 iki 2008-09-04 bei įsipareigojo mokėti ieškovui po 200 Lt nuomos mokesčio už kiekvieną transporto priemonės nuomos parą. Automobilis atsakovui buvo perduotas 2008-09-02, tačiau automobilį ieškovui atsakovas grąžino tik 2008-12-16, o ne sutartyje nustatytu laiku – 2008-09-04. Ieškovas nurodė, kad automobilis buvo grąžintas po nevienkartinių raginimų bei atsakovo paieškų. Ieškovo teigimu, nuo automobilio paėmimo iki grąžinimo skolininkas automobiliu naudojosi 105 dienas, dėl ko bendra skolininko mokėtina nuomos suma sudaro 21000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkas išsinuomodamas automobilį sumokėjo 400 Lt nuomos mokestį už 2 dienas, taip pat paliko 800 Lt užstatą, tai skolos suma sudaro 19800 Lt. Kadangi terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 344,46 Lt dydžio palūkanas nuo išsinuomoto automobilio grąžinimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

Atsakovas V. Z. su ieškovo ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3150 Lt nuostolių atlyginimo, 104,42 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad išsinuomota transporto priemone vyko į Prancūziją, tačiau sekančią dieną po nuomos sutarties sudarymo automobilis Besancon mieste (Prancūzija) sugedo ir toliau nebegalėjo būti naudojamas. Atsakovo teigimu, jis tą pačią dieną telefonu informavo ieškovą apie susidariusią situaciją, o pastarasis nurodė, kad sugedusią transporto priemonę parsigabens į Lietuvą savo jėgomis. Atsakovui grįžus į Lietuvą, ieškovo direktorius atsakovo paprašė suorganizuoti sugedusio automobilio partempimą ieškovo sąskaita. Atsakovas kreipėsi į IĮ „Kemeras“ ir 2008-09-10 transporto priemonė buvo pargabenta į Lietuvą bei, ieškovo prašymu, pastatyta įmonės „Kemeras“ teritorijoje. Ieškovui ilgesnį laiką neatvykus atsiimti automobilio, atsakovo iniciatyva transporto priemonė 2008-10-06 buvo perduota saugoti į UAB „Kelstuva“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Atsakovas teigė, kad jam perduota transporto priemonė visą nuomos terminą pastarojo negalėjo būti naudojama dėl techninių kliūčių. Kadangi atsakovas dėl sugedusio automobilio pargabenimo į Lietuvą ir jo saugojimą aikštelėje turėjo išlaidų, t.y. sumokėjo atitinkamai 2750 Lt ir 400 Lt, viso 3150 Lt, šiuos nuostolius prašė priteisti iš ieškovo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo V. Z. ieškovui UAB „Orgreitos transportas“ 5800 Lt nuomos mokesčio ir 157,60 Lt palūkanų, viso 5957,60 Lt; 2) priteisė iš atsakovo V. Z. ieškovui UAB „Orgreitos transportas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 5957,60 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė iš ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ atsakovui V. Z. 1375 Lt nuostolių atlyginimo; 4) priteisė iš ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ atsakovui V. Z. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos priešieškinio sumos 1375 Lt nuo priešieškinio padavimo teismui dienos 2009-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisė iš atsakovo V. Z. ieškovui UAB „Orgreitos transportas“ 179,70 Lt žyminio mokesčio, 532,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 96,90 Lt kelionės išlaidų; 6) priteisė iš ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ atsakovui V. Z. 41,35 Lt žyminio mokesčio ir 717,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ ir atsakovo V. Z. po 21,75 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog 2008-09-02 ieškovas su atsakovu pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas (nuomotojas) perdavė atsakovui (nuomininkui) nuomos teise naudoti transporto priemonę „Mercedes Benz Sprinter 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 200 Lt dydžio nuomos mokestį už kiekvieną transporto priemonės naudojimą parą, nuomos laikas nustatomas nuo 2008-09-02 iki 2008-09-04, automobilio išvykimo ir grąžinimo vieta numatyta Ukmergės gatvė, Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčija, jog išsinuomota transporto priemone atsakovui nuvykus į Prancūziją, sekančią dieną po nuomos sutarties sudarymo automobilis sugedo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių automobilio variklio gedimo priežastį, taip pat nėra įrodymų, jog automobilio variklis sugedo dėl to, kad atsakovas netinkamai automobilį eksploatavo, atsakovas kategoriškai neigia automobiliu ką nors tempęs, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. R.. Pažymėjo, jog šalių pasirašytoje 2008-09-02 transporto priemonės nuomos sutartyje nėra numatyta jokių išlygų, kad pasikeitus automobilio būklei, t.y. jam sugedus, jis turėtų būti grąžintas į kažkokią tai kitą vietą ar iš viso negrąžintas. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, jog automobilis į sutartyje numatytą vietą negrąžintas dėl to, kad dėl automobilio gedimo nebebuvo galimybės jo grąžinti tokios būklės, kokios atsakovas jį gavo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, laiku negrąžinęs transporto priemonės į sutartyje nurodytą vietą, pažeidė nuomos sutarties sąlygas, tuo atimdamas ieškovui galimybę toliau naudotis ir disponuoti išnuomotu turtu savo nuožiūra, gauti iš to pajamas. Todėl teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti išsinuomotą transporto priemonę. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas be teisėto pagrindo reikalauja nuomos mokesčio už visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos 2008-09-02 iki automobilio grąžinimo dienos 2008-12-16, t.y. už 105 dienas. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nurodė, kad būtų protinga priteisti iš atsakovo nuomos mokestį tik už tą laiką, kurį ieškovas iš tikrųjų nežinojo, kur yra automobilis ir negalėjo jo atsiimti, t.y. už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2008-10-06 (35 dienos x 200 Lt = 7000 Lt). Įvertinęs tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs 400 Lt nuomos mokestį už dvi dienas ir palikęs 800 Lt užstatą, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 5800 Lt nuomos mokesčio. Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas, vykdydami automobilio nuomos sutarties sąlygas, bendradarbiavo nepakankamai, nes bendrai neieškojo būdų, kaip kuo ekonomiškiau išspręsti kilusias problemas sugedus automobiliui, jų parodymai dėl keitimosi informacija, dėl automobilio pargabenimo į Lietuvą aplinkybių prieštaringi. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neįrodė išnuomoto automobilio gedimo priežasties, t.y. neįrodyta dėl kieno kaltės – ieškovo (perdavus automobilį su trūkumais) ar atsakovo (netinkamai automobilį eksploatuojant) automobilis sugedo, o sugedusio automobilio pargabenimą į Lietuvą užsakė atsakovas ir už tai sumokėjo, teismo vertinimu, būtų teisinga automobilio transportavimo išlaidas lygiomis dalimis padalinti abiems šalims. Todėl teismas priešieškinio reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo tenkino dalinai, priteisdamas iš ieškovo pusę atsakovo sumokėtos sumos, t.y. 1375 Lt. Tuo pačiu teismas pripažino, kad būtent atsakovas pažeidė sutarties reikalavimą grąžinti išsinuomotą automobilį į sutartą vietą Vilniuje, dėl ko automobilis nuo 2008-10-06 iki 2008-12-10 buvo laikomas UAB „Kelstuva“ stovėjimo aikštelėje ir susidarė 400 Lt dydžio suma už šią paslaugą. Todėl teismas padarė išvadą, jog reikalauti šiuos pinigus priteisti iš ieškovo atsakovas neturi pagrindo ir šį priešieškinio reikalavimą atmetė. Priteisęs nuomos mokestį tik už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2008-10-06, teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos iš atsakovo nuo 2008-10-07 nuo priteistos nuomos mokesčio sumos (5800 Lt) iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. už 197 dienas. Taip pat iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai. Tuo pačiu pagrindu teismas priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš ieškovo atsakovui nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2009-08-11) iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti 104,42 Lt dydžio palūkanas, nurodydamas, kad prie priešieškinio pridėtame paskaičiavime šios palūkanos įvardintos delspinigiais, dėl kurių mokėjimo jokio susitarimo tarp šalių nėra.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo: 1) panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis ir priimti sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai; 3) priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas yra juridinis asmuo, verslininkas, kurio nuolatinis verslas – transporto priemonių nuoma, o atsakovas sudarė nuomos sutartį savo asmeniniams, nesusijusiems su verslu ar profesija poreikiams tenkinti, todėl šalių pasirašyta 2008-09-02 Transporto priemonės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuotina vartojimo nuomos sutartimi ir teisinių santykių tarp šalių reguliavimui taikytinos vartojimo nuomos sutarties teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Pirmosios instancijos teismas šio fakto nekonstatavo, tarp šalių teisiniam santykiui taikė tik nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje netinkamai kvalifikavo proceso šalių teisinį santykį ir netaikė specialiųjų teisės normų bendrųjų teisės normų atžvilgiu.

2. Šioje civilinėje byloje konstatuota, jog atsakovas neturėjo galimybės visą nuomos laiką naudotis išsinuomota transporto priemone dėl pastarosios variklio gedimo. Transporto priemonė sugedo nepasibaigus nuomos sutarčiai: 2008-09-03 transporto priemonė sugedo, o sutartis baigėsi 2008-09-04. Įstatymo lygmeniu preziumuojama nuomotojo kaltė, jei išsinuomoto daikto nuomininkas dėl daikto trūkumų negali naudoti visą nuomos terminą. Ieškovas neįvykdė pareigų, nustatytų CK 6.483, 6.485, 6.508, 6.509 str. Automobilio būklė perdavimo atsakovui momentu – važiuojantis (tinkamas naudoti pagal paskirtį), sutarties pabaigos momentu – su variklio defektu, nevažiuojantis (netinkamas naudoti pagal paskirtį). Sutarties galiojimo laikotarpiu išnuomoto automobilio trūkumų ieškovas nepašalino. Tai reiškia, jog atsakovas ne tik neturėjo galimybės perduoti automobilio ieškovui pasibaigus nuomos sutarčiai tokios būklės, kokios gavo, nes būklė nuomos laikotarpiu pasikeitė, bet ir neturėjo pareigos atsižvelgiant į tai, jog nuomos laikotarpiu trūkumai nebuvo pašalinti, perduoti išsinuomotą daiktą pasibaigus sutarčiai ieškovui. Teismas, priteisdamas iš atsakovo nuomos mokestį, remdamasis tik šalių pasirašytos sutarties 4.1 p. sąlyga, kad automobilio grąžinimo vieta – Ukmergės g., Vilnius, ir CK 6.499 str. 1, 2 d. nuostatomis, netaikydamas specialiųjų normų bendrųjų teisės normų atžvilgiu, pažeidė materialines teisės normas. Nuomos mokesčio priteisimas CK 6.499 str. 2 d. pagrindu, nenustačius atsakovo kaltės dėl transporto priemonės gedimo, yra nepagrįstas.

3. Atsižvelgiant į tai, jog preziumuojama nuomotojo kaltė, jei išnuomotas daiktas nuomos laikotarpiu negali būti nuomininko naudojamas dėl daikto trūkumų, o nuomininkui piniginės sankcijos taikytinos tik jei daikto trūkumai atsirado dėl nuomininko kaltės, tai pareigą įrodyti, kad trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės, šioje byloje turėjo ieškovas. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog įrodyti, dėl kieno kaltės sugedo transporto priemonė, buvo ir atsakovo pareiga. Sutinkamai su įstatymo nuostata, suponuojančia pareigą nuomotojui pašalinti daikto trūkumus nuomos laikotarpiu, su tuo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad daikto trūkumai jo buvimo vietoje pašalinti nebuvo, atsakovas neturėjo pareigos pargabenti transporto priemonę sutartyje nurodytu adresu. Atsakovas dėl transporto priemonės pargabenimo, saugojimo patyrė nuostolių, kurių neturėjo patirti ir kuriuos ieškovas turi visiškai atlyginti.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Orgreitos transportas“ prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl automobilio sugadinimo nuomos laikotarpiu. Atsakovui automobilis buvo perduotas techniškai tvarkingas, jokių pastabų, išskyrus stiklo defektą, priėmimo perdavimo akte nenurodyta. Tai reiškia, kad savo sutartinį įsipareigojimą perduoti nuomininkui techniškai tvarkingą transporto priemonę ieškovas įvykdė tinkamai, priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio variklio gedimo priežastis nepriklausė nuo jo eksploatavimo nuomos metu sąlygų, t.y. nuo atsakovo. Kadangi dėl automobilio sugadinimo yra atsakingas atsakovas, todėl teismo išvada, kad abi šalys turi dengti automobilio transportavimo į Lietuvą kaštus, yra nepagrįsta.

2. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė CK 6.499 str. 2 d. numatytą pareigą išsinuomotą daiktą grąžinti į sutartyje nurodytą vietą sutartyje nurodytu laiku, tačiau nepagrįstai nuomos mokestį priteisė tik už dalį uždelsimo grąžinti išsinuomotą daiktą laiko. Kol automobilis nesugrąžinamas nuomotojui, CK 6.499 str. 2 d. pagrindu nuomininkas privalo mokėti nuomotojui nuomos mokestį už pavėluotą grąžinti daiktą bei kompensuoti nuomotojo patirtus nuostolius. Tai yra įstatyminė pareiga nuomininkui, todėl atsakovas, organizuodamas automobilio pargabenimą iš Prancūzijos į Lietuvą, turėjo imtis priemonių, kad automobilis iš karto būtų pristatytas į Vilnių, o ne į Kuršėnus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ieškovo atstovai nurodė pristatyti automobilį ne į Vilnių, o į kitą miestą, todėl nebuvo jokių priežasčių, kodėl automobilis turėtų būti pristatytas ne į sutartyje nurodytą vietą. Be to, aplinkybė, jog vėliau atsakovas vis tik automobilį atvežė ir iki Vilniaus, rodo, jog nebuvo jokių objektyvių kliūčių tai padaryti ir anksčiau.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovui laiku negrąžinant automobilio, ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti Sutarties 14 p. įtvirtinta teise atsiimti jį nepaisant to, kur jis bebūtų. Tačiau tokia galimybe ieškovas negalėjo pasinaudoti, nes tiksli automobilio buvimo vieta ieškovui nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas, o ne ieškovas nebendradarbiavo, kad automobilis mums būtų grąžintas laiku arba bent kaip įmanoma greičiau, dėl ko atsakovas yra atsakingas už to pasėkoje atsiradusius nuostolius bei CK 6.499 str. pagrindu priskaitytą nuomos mokestį. Dėl to, pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir iš atsakovo priteistinas nuomos mokestis už visą laikotarpį iki automobilio sugrąžinimo 2008-12-16, t.y. bendrai priteistina nuomos mokesčio 19800 Lt, taip pat bendrai priteistina palūkanų suma – 344,46 Lt.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ apeliacinį skundą atsakovas V. Z. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Šioje byloje įrodyti, kad tam tikri atsakovo veiksmai, neveikimas nuomos laikotarpiu įtakojo transporto priemonės gedimą, buvo ieškovo pareiga. Ieškovas teigia, kad jis pareigą perduoti atsakovui techniškai tvarkingą transporto priemonę įvykdė. Tačiau įstatymas numato nuomotojo (ieškovo) pareigą garantuoti, jog transporto priemonė bus naudojama visą nuomos laikotarpį. Tam, jog materialinė atsakomybė dėl negalėjimo nuomos laikotarpiu daiktu naudotis pagal paskirtį tektų nuomininkui (atsakovui), ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas pažeidė daiktu naudojimosi taisykles. Vien ieškovo nurodyta aplinkybė, jog „automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas, kadangi per trumpą laiką buvo nuvažiuotas didelis atstumas“ neįrodo transporto priemonės netinkamo eksploatavimo, neįrodo, kad nuvažiuotas atstumas sąlygojo transporto priemonės variklio gedimą. Todėl visos neigiamos pasekmės (nuostolių prisiėmimas, remonto, transportavimo išlaidos, kt.), atsiradusios dėl daikto trūkumo nuomos laikotarpiu tenka nuomotojui, šiuo atveju ieškovui.

2. Ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą grindžia CK 6.524 str., kuris taikomas transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teisiniams santykiams reglamentuoti. Tarp šalių susiklosčiusiems vartojimo nuomos teisiniams santykiams taikytinos vartojimo nuomos bei nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.524 str. taikymas šioje byloje reikštų ir CK 1.5 str. įtvirtintų principų pažeidimą nes, anot ieškovo, transporto priemonę išsinuomavus 3 dienoms ir atsiradus jos trūkumų, nuomininkas turėtų atlikti ne tik einamąjį, bet ir kapitalinį remontus.

3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad visais atvejais, nepaisant išsinuomoto daikto būklės, nuomininkas pasibaigus nuomai turi pareigą grąžinti daiktą į nurodytą vietą. Pagal CK 6.499 str. l d. tą pareigą privalu vykdyti, jei pasibaigus nuomai daiktas yra tokios būklės, kokios perduotas nuomos pradžioje. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės būklė nuomos laikotarpiu pasikeitė – ji negalėjo būti eksploatuojama nuomos laikotarpiu, todėl atsakovas neturėjo pareigos grąžinti nevažiuojančią transporto priemonę, kai tuo tarpu ieškovas, remiantis CK 6.509 str. l d. turėjo pareigą pakeisti transporto priemonę kita arba neatlygintinai pašalinti jos trūkumus Prancūzijos mieste. Todėl, jei atsakovo atžvilgiu netaikytinos CK 6.499 str. l d. nuostatos, netaikytinos ir pasekmės pagal CK 6.499 str. 2 d., t.y. nuomos mokesčio mokėjimas už pavėluotai grąžintą daiktą.

4. Ieškovas skunde klaidingai nurodo, kad transporto priemonės buvimo vieta jam nebuvo žinoma, tačiau paties ieškovo atstovo direktoriaus E. P. paaiškinimai apie tai, jog „..apie automobilio buvimo vietą pranešė aikštelės savininkas..“ paneigia šią ieškovo nurodytą aplinkybę. Transporto priemonę transportavusios IĮ „Kemeras“ atstovas V. L. taip pat tiesiogiai bendravo su ieškovu ir informavo, kad transporto priemonė yra jo žinioje. Šios aplinkybės patvirtina, jog transporto priemonė negalėjo būti ieškovo valdoma tik dėl paties ieškovo kaltės, pasyvumo. Todėl teismas, nepriteisdamas nuomos mokesčio, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į atsakovo V. Z. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Orgreitos transportas“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma nuomotojo (ieškovo) kaltės prezumpcija negali būti taikoma nenustačius ieškovo neteisėtų veiksmų, kas byloje nebuvo nustatyta, kadangi ieškovas savo sutartinį įsipareigojimą perduoti nuomininkui (atsakovui) techniškai tvarkingą transporto priemonę įvykdė tinkamai.

2. Automobiliui sugedus būnant atsakovo dispozicijoje, už tai atsakingas yra atsakovas, kaip neįvykdęs pareigos rūpintis, prižiūrėti ir tinkamai eksploatuoti jam patikėtą transporto priemonę. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog automobilio variklio gedimo priežastis nepriklausė nuo jo eksploatavimo nuomos metu sąlygų, t.y. jog gedimas nepriklausė nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo.

3. Tai, kad atsakovas, kaip jis tvirtina, laikytinas vartotoju, nesuteikia teisės išsinuomotą daiktą eksploatuoti nesilaikant jo eksploatavimo sąlygų, jį sugadinti, taip pat nepašalina nuomininko pareigos daiktą grąžinti tinkamos būklės, nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje. CK 1.137 str. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo taisyklių. Dėl šios priežasties, atsakovui, nepriklausomai nuo jo statuso teisiniuose santykiuose, išliko pareiga grąžinti daiktą sutartyje numatytoje vietoje, o to nepadarius, atsirado CK 6.499 str. 2 d. numatytos pasekmės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę šalių atstovai prašė tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytų motyvų pagrindu.

Ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo V. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas UAB „Orgreitos transportas“ ir atsakovas V. Z. 2008-09-02 sudarė transporto priemonės nuomos sutartį (b. l. 3 – 4). Šios sutarties pagrindu nuomotojas UAB „Orgreitos transportas“ perdavė nuomininkui V. Z. nuomos teise naudoti transporto priemonę „Mercedes Benz Sprinter 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įmokėjo 800 Lt avansą, 400 Lt nuomos mokestį ir įsipareigojo mokėti ieškovui 200 Lt nuomos mokestį už kiekvieną parą. Sutartimi buvo nustatytas transporto priemonės nuomos laikas iki 2008 m. rugsėjo 4 d.

Šalys pripažįsta, kad išnuomotas automobilis 2008-09-03 Prancūzijoje sugedo, apie tai atsakovas telefonu informavo ieškovą. Tarp šalių nėra ginčo, kad išnuomota transporto priemonė buvo grąžinta su variklio defektu, į Lietuvą ją 2008-09-10 pargabeno IĮ „Kemeras“ atsakovo iniciatyva. Ieškovas neginčija, kad atsakovas apmokėjo sugedusio automobilio transportavimo išlaidas – 2750 Lt. Taip pat nėra ginčo, kad automobilis nuo 2008-09-10 iki 2008-10-05 buvo saugomas IĮ „Kemeras“ aikštelėje, o nuo 2008-10-06 iki 2008-12-10 UAB „Kelstuva“ stovėjimo aikštelėje ir susidarė 400 Lt dydžio suma už šias paslaugas, kurias apmokėjo atsakovas V. Z.. Automobilis ieškovui grąžintas 2008-12-16, o 2009-01-27 transporto priemonės savininkas – tretysis asmuo VšĮ Vandens sporto klubas „Alfa“ ginčo automobilį pardavė.

Kadangi šalys pripažįsta šiuos teisinius faktus, plačiau su tuo susijusių įrodymų teismas neanalizuoja (CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

Tačiau byloje nesutariama dėl išnuomoto daikto – automobilio gedimo priežasčių, nuomos sutarties nuostatų, susijusių su automobilio grąžinimu, o tuo pačiu ir dėl šioje byloje pareikštų ieškininio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Ieškovas prašė priteisti automobilio nuomos mokestį už 105 dienų laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki automobilio grąžinimo į sutartą vietą. Reikalavimą grindė CK 6.499 str. 2 d. nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pareikštą reikalavimą tenkino iš dalies, pripažinęs, kad pagrįstas yra ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2008-10-06 (35 dienas), kurį buvo pavėluota grąžinti išsinuomotą transporto priemonę, kai ieškovas iš tikrųjų nežinojo kur yra automobilis ir negalėjo jo atsiimti. Kolegijos vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CK 6.499 str. 2 d., 6.485 str.). Nors atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis tinkamai informavo nuomotoją apie automobilio saugojimo vietą Prancūzijoje ir šis turėjo galimybę pats įvykdyti sutartinę prievolę – atsiimti automobilį (Sutarties 14 p.), šių aplinkybių nepakanka ieškinio reikalavimams, kurie grindžiami CK 6.499 str. 2 dalies nuostatomis, tenkinti.

Kolegija, įvertinusių pateiktų apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja nuomos sutarčių sudarymą ir vykdymą reglamentuojančios XXVIII skyriaus teisės normos ir 2008-08-02 transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatos.

Kolegijos vertinimu, teisus yra apeliantas V. Z., apeliaciniame skunde akcentavęs, jog nuomos mokesčio priteisimas CK 6.499 str. 2 d. pagrindu, nenustačius atsakovo kaltės dėl transporto priemonės gedimo, yra nepagrįstas.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, aiškinant CK 6.499 str. 2 d., jog minėtoje teisės normoje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimas, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas. Tačiau nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, ieškinys šiuo pagrindu negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovas neįrodė, jog už išnuomoto daikto trūkumus šiuo konkrečiu atveju yra atsakingas nuomininkas – atsakovas V. Z.. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad išnuomoto automobilio variklis buvo sugadintas dėl atsakovo V. Z. neteisėtų veiksmų. Šalys pripažino, kad automobilis buvo pargabentas į Lietuvą su variklio defektu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis sugedo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas V. Z., grįsdamas byloje pareikštus priešieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į jam pateiktą ieškinį, rėmėsi liudytojų V. L., V. R. parodymais, rašytiniais įrodymais: UAB „Dizva“ PVM sąskaita faktūra dėl atliktos variklio diagnostikos, automobilio saugojimo ir gabenimo išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (b. l. 40, 41, 43, 102 - 103). Tokiu būdu UAB „Orgreitos transportas“ pareikštas ieškinys, teismo vertinimu, neatitinka CK 6.477 str. įtvirtintos nuomos sutarties sampratos ir pažeidžia įstatyme nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kadangi ieškovas (nuomotojas) įrodinėjimo pareigą be jokio teisinio pagrindo perkelia atsakovui (nuomininkui).

CK 6.485 str. numatyta nuomotojo atsakomybė už daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. CK 6.485 str. 5 d. nustatyta, kad nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas turėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju ieškovas (nuomotojas) UAB „Orgreitos transportas“ turi prisiimti ne tik potencialią didesnio pavojaus šaltinyje egzistuojančią gedimo riziką, kuri materializavosi atsakovui (nuomininkui) naudojantis išsinuomotu daiktu, bet ir su tuo susijusius nuostolius (CK 6.270 str., 6.485 str., 6.509 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuomos sutartį įvykdžius tinkamai šalys nebūtų atsidūrusios tokioje padėtyje, nes išnuomotas automobilis turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, visą nuomos terminą (CK 6.483 str.). Be to ieškovas nagrinėjamoje byloje nepasinaudojo CK 6.485 str. 5 d. įtvirtinta nuomotojo teise tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojosi išsinuomotu daiktu ir automobilis buvo parduotas, nenustačius jo gedimo priežasčių. Tokiu būdu ieškovas prarado galimybę įrodyti, kad automobilio variklio gedimą sąlygojo neteisėti nuomininko veiksmai. Todėl pats ieškovas turi prisiimti atsakomybę už šio gedimo pasekmėje atsiradusią ekonominio pobūdžio žalą (negautas pajamas).

Negalima sutikti su apelianto UAB „Orgreitos transportas“ argumentais ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, laiku negrąžinęs transporto priemonės į sutartyje nurodytą vietą, pažeidė nuomos sutarties sąlygas, tuo atimdamas ieškovui galimybę toliau naudotis turtu savo nuožiūra ir gauti iš jo pajamas, kadangi atsakovas neteko galimybės įvykdyti šį sutartinį įsipareigojimą dėl automobilio variklio gedimo.

Vienas pagrindinių žalos atlyginimo principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir kaltės (netinkamai įvykdytos sutartinės prievolės) jis patyrė nuostolius – negavo 19800 Lt nuomos mokesčio. Priešingai, byloje nustatyta, kad automobilis dėl variklio defekto negalėjo būti nuomojamas, todėl automobilio savininkas – VšĮ „Vandens sporto klubas „ALFA“ 2009-01-27 jį pardavė. Apibendrinant galima spręsti, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyti atsakovo V. Z. neteisėti veiksmai, vykdant automobilio nuomos sutartį, todėl civilinė atsakomybė negalima (CK 6.245 – 6.246 str.) ir pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas (CPK 178 str.).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalys, vykdydamos nuomos sutarties sąlygas, bendradarbiavo nepakankamai, atsakovas tinkamai neinformavo ieškovo apie sugedusio automobilio buvimo vietą, ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir iki 2008-12-10 delsė atsiimti automobilį iš UAB „Kelstuva“, nors apie automobilio buvimo vietą žinojo jau 2008-10-06. Tačiau sprendimą sugedusio automobilio transportavimo išlaidas paskirstyti tarp ginčo šalių lygiomis dalimis, ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl 400 Lt automobilio saugojimo išlaidų priteisimo, nenustačius nuomininko neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija vertina kaip neatitinkantį bendrųjų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, ir prieštaraujantį CK 6.485 str. 4 p., nuostatoms. Nustatyta, kad nuomininkas V. Z. negalėjo naudoti išnuomoto automobilio pagal paskirtį ir dėl to patyrė nuostolius (nepasiekė kelionės tikslo, turėjo papildomų išlaidų). Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti 3150 Lt automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų, kurių dydį patvirtina teismui pateikti dokumentai (b. l. 40 – 41). Įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad, sudarydamas automobilio nuomos sutartį, atsakovas V. Z. sumokėjo ieškovui 800 Lt užstatą ir 400 Lt nuomos mokestį (b. l. 22), o automobiliu turėjo galimybę naudotis tik vieną dieną, prašoma priteisti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų suma, teismo vertinimu, yra visiškai pagrįsta. Todėl skundžiamas teismo sprendimas priešieškinio dalyje keistinas, padidinant priteisiamą nuostolių atlyginimą iki 3150 Lt, vadovaujantis CK 6.256 str., 6.483 str. 1 d., numatančių ieškovo pareigą, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti priešieškinio reikalavimą dėl 104,42 Lt delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo CK 6.210 str. pagrindu, teisėjų kolegijos vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Todėl šioje dalyje skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad apeliantai jokių argumentų šiose reikalavimų dalyse teismui nepateikė.

Kadangi teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą keičia: ieškinį atmeta, o priešieškinio dalyje priteistą sumą didina, vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis atitinkamai perskirstytinos iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 1700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 124) ir sumokėjo 318 Lt žyminį mokestį (b. l. 58, 149), o ieškovas turėjo 1800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 8, 90), 327,35 Lt kelionės išlaidų (b. l. 92) ir sumokėjo 1073,08 Lt žyminį mokestį (b. l. 9, 24, 155). Atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti 96,8 %. Apskaičiavus proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinas šalims advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro: ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteista 57,60 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 10,48 Lt kelionės išlaidų, o iš ieškovo atsakovui – 1645,60 Lt. Todėl šios sumos įskaitytinos ir atsakovui iš ieškovo priteistina 1577,52 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat iš ieškovo atsakovui priteistina 307,82 Lt žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos abiejų instancijų teismuose sudaro 52 Lt, todėl valstybei iš ieškovo priteistina 50,34 Lt, o iš atsakovo 1,66 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškovo UAB „Orgreitos transportas“ ieškinį atmesti.

Atsakovo V. Z. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo UAB „Orgreitos transportas“, įmonės kodas 123512644, buveinė Vydūno g. 17-26, Vilnius, atsakovui V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3150 Lt (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt Lt).

Priteisti iš ieškovo UAB „Orgreitos transportas“, įmonės kodas 123512644, buveinė Vydūno g. 17-26, Vilnius, atsakovui V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio padavimo teismui dienos 2009-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje atsakovo V. Z. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Orgreitos transportas“, įmonės kodas 123512644, buveinė Vydūno g. 17-26, Vilnius, atsakovui V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 307,82 Lt (tris šimtus septynis Lt aštuoniasdešimt du ct) žyminio mokesčio ir 1577,52 Lt (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt septynis Lt penkiasdešimt du ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei pašto išlaidų iš ieškovo UAB „Orgreitos transportas“, įmonės kodas 123512644, buveinė Vydūno g. 17-26, Vilnius, 50,34 Lt (penkiasdešimt Lt trisdešimt keturis ct), o iš atsakovo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1,66 Lt (vieną Lt šešiasdešimt šešis ct).