Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nauvisa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria nutarta iškelti bankroto bylą atsakovui, civilinėje byloje Nr. B2-1466-153/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arborator“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nauvisa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčijo ieškovo reikalavimus dėl skolos sumokėjimo. Atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu. Pateikti UAB „Nauvisa“ finansiniai dokumentai patvirtina, kad UAB „Nauvisa“ 2008 m. gruodžio 31 d. balansinė turto vertė buvo 652 793 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 462 310 Lt. Teismas, remdamasis finansiniais dokumentais, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki: jos įsipareigojimai žymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o tai sudaro pagrindą iškelti bankroto bylą, taikyti įmonės turtui laikinąsias apsaugos priemones (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., CPK 177 str., 178 str.).

1. Teismas, nesulaukęs atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigos (2009 m. balandžio 14 d.), priėmė skundžiamą nutartį. Atsiliepimas buvo išsiųstas 2009 m. balandžio 2 d. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė į gynybą, teisingumo ir protingumo principai bei CPK nuostatos.

2. Įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas didelę dalį sumos, t.y. 16 000 Lt, yra sumokėjęs ieškovui, kas patvirtina jo mokumą.

3. Apeliantas negalėjo teismui pateikti 2009 m. pirmo ketvirčio balanso dėl laiko stokos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovės „Nauvisa“ iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki.

Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoji dalis, kurioje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Pri­rei­kus, teis­mas ga­li įmo­nei skir­ti au­di­tą, eks­per­ti­zę įmo­nės tur­to ver­tei pa­tiks­lin­ti.

Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, vertindamas atsakovo mokumą, nustatė atsakovo turto ir visų mokėtinų sumų, nurodytų 2008 m. gruodžio 31 d. balanso skiltyje „E“, santykį. Teismas, kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymas, nesiaiškino ir netyrė, kokios atsakovo mokėtinos sumos, nurodytos balanse, yra pradelstos. Tad teismas nepagrįstai UAB „Nauvisa“ mokėtinas sumas prilygino pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiui, kuris turi esminę reikšmę, nustatant įmonės nemokumą. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių pradelstų įsipareigojimų dydį, negalima spręsti apie įmonės nemokumą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Nauvisa“ iškelta bankroto byla, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau nurodyto procesinės teisės normos pažeidimo, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Ieškovas UAB „Arborator“ apeliacinės instancijos teismui pateikė raštą, kuriuo nurodo, kad UAB „Nauvisa“ yra atsiskaičiusi su ieškovu ir kad jis jokių pretenzijų atsakovui neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ieškovo raštas yra svarbus, pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Nauvisa“ klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.