Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-6154-796/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2-6154-796/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04313-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
R. S., L. S., G. S., V. V.-S.
Atsakovas
P. Š.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Rimvydas Paulauskas, Saulius Juška
Civilinė byla Nr. 2-6154-796/2014(Proceso Nr. 2-06-3-04313-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.2.; 30.12.2.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovo atstovui advokatui Sauliui Juškai, atsakovės atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui T. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. S., L. S., G. S. ir V. V.-S. ieškinį atsakovei P. Š., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir statinio projekto pažeidimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, esančią už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai R. S. ir L. S. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, o ieškovams G. S. ir V. V. – S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013-12-06 ieškovas R. S. kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, nes pagal UAB „Georamas“ 2013-06-12 paruoštą schemą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta tvora peržengia žemės sklypo ribas ir patenka į ieškovams priklausančius žemės sklypus. Nurodė, kad atsakovė savavališkai nesilaikė žemės sklypo ribų bei pažeidė Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 p., todėl pastačius tvorą ties posūkio kampu, kuris UAB „Georamas“ parengtoje situacijos schemoje pažymėtas indeksu 1, 16 cm buvo peržengtos žemės sklypo ribos, o ties posūkio kampais, pažymėtais indeksais 7 ir 11, tvora atitinkamai po 10 ir 9 cm pateko į ieškovams priklausančių žemės sklypų teritoriją. Taip pat nurodė, jog atsakovės tvoros kolonų aukštis, schemoje pažymėtas numeriais nuo 2 iki 11, yra daugiau nei 2 metrų aukščio, todėl joms statyti buvo reikalingas statybos leidimas.

Atsiliepimas

Atsakovė P. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis 0,0681 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas 1993 metais atliekant kadastrinius matavimus, o ginčo tvora pastatyta 2001-2002 metais. Ieškovams G. S. ir V. V. – S. priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas 2010-03-29 atliekant kadastrinius matavimus, o R. S. ir L. S. priklausantis žemės sklypas suformuotas 2011-06-08 atliekant kadastrinius matavimus, t.y. vėliau nei pastatyta tvora. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkte nustatyta, jog žemės sklypas negali būti formuojamas taip, jog sklypo riba kirstų statinį. Nuostatų 32.1.2.2.2. punkte nustatyta, kad matuojamų žemės sklypų, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro. Kadangi ieškovų žemės sklypams kadastriniai matavimai atlikti vėliau nei atsakovės sklypui ir jau esant pastatytai tvorai, jeigu ginčo tvora būtų kirtusi sklypų ribą, tai turėjo būti užfiksuota kadastrinių matavimų bylose ir esant sklypų persidengimui ar tarpui tarp jų, šie netikslumai turėjo būti taisomi laikantis nustatytos tvarkos. Kadangi ieškovai tokių duomenų nepateikė, daro išvadą, kad atliekant ieškovų žemės sklypų kadastrinius matavimus jokių pažeidimų ar neatitikimų nustatyta nebuvo. Pasisakydama dėl tvoros aukščio ir statybos leidimo ją statyti atsakovė nurodė, kad jos tvoros aukštis atitinka STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimus, tvoros projektas atsakovės užsakymu buvo pakoreguotas ir parengtas kaip nesudėtingam statiniui, o statybą leidžiantis dokumentas bei gretimų sklypų savininkų sutikimas šiuo atveju nereikalingi.

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jiems apie posėdį pranešta tinkamai. Į posėdį jų atstovas neatvyko, prašymų nepateikta. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškovai L. S., G. S., V. V.-S. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje yra pateikti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 52-54). Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė statydama tvorą viršijo leistiną tvoros aukštį, jos tvora peržengia sklypo ribas ir patenka į ieškovams patenkančius žemės sklypus. Atsakovės tvora sudaro apie 49 metrus ilgio ir į jo sklypą įžengia 5,5 kv.m. Kad toks plotas susidaro jam paskaičiavo architektas. Ieškovas patvirtino, jog 2003 metais įsigijus sklypą tvora jau buvo statoma. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, jog su UAB „Georamas“ situacine schema į Registrų centrą dėl jos įregistravimo nesikreipė. Taip pat nesikreipė į atsakovę per vienerius metus nuo sklypo įsigijimo dėl tvoros statybos, kad ji įeina į jo sklypą.

Ieškovo R. S. atstovas advokatas S.Juška baigiamųjų kalbų metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą. Nurodė, jog statybos darbai atlikti nesilaikant nustatytų reikalavimų ir tai patvirtina UAB „Georamas“ pateikta situacijos schema. Senaties terminas vadovaujantis CPK 1.127 straipsniu nėra praleistas. Institucija teikianti išvadą byloje dalinai pripažino, kad tvora yra už sklypo ribų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 1993 metais, matavimai buvo įregistruoti 1995-01-11, sklypo ribos yra aiškios ir tikslios. Leidimas statybai buvo gautas iki ieškovai įsigijo sklypus, ieškovai tvorą matė nuo 2003 metų, tačiau pažeidimą pamatė tik 2013 metais. Byloje yra pateikti ieškovų Žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymo aktai, kuriuose nurodoma, jog ieškovų sklypuose pastatų priklausančių kitiems asmenims nėra. Paaiškino, jog tvora neviršija įstatymų leidžiamo aukščio, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tvoros geodezinę nuotrauką. Tvoros aukštis yra matuojamas nuo aukščiausiojo žemės taško. Baigiamuosiuose pasisakymuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė taip pat atmesti nes jam pateikti suėjęs vienerių metų senaties terminas numatytas Statybų įstatyme.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas T. B. palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą, papildomai paaiškino, jog šioje byloje turėtų būti taikomas Statybos įstatyme numatytas 1 metų terminas pretenzijoms dėl statinio pareikšti. Specialistė nagrinėjusi tarp šalių iki teismo kilusį ginčą nustatė, jog tvora yra kintamo aukščio.

Rašytinėje institucijos išvadoje nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) nepažymėti riboženkliais. Tarp sklypų pastatyta tvora, dėl kurios kyla ginčas, yra II grupės nesudėtingas statinys. Iš UAB „Korporacija Matininkai“ 2003-01-09 parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad jame sutartiniais ženklais pažymėta pastatyta tvora. Iš minėto sklypo plano matyti, kad dalis tvoros fiksuota kaip esanti už sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos, t.y. (duomenys neskelbtini) sklype. Sklypo planas yra patikrintas ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus, sklypo ribos 2003-02-19 pažymėtos kadastro žemėlapyje. Sklypo plane yra R. S. ir G. S. parašai. Statytojas privalo statybą vykdyti griežtai laikantis suderinto projekto, statybos ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Tai reiškia, kad ginčo tvoros statyba galėjo būti vykdoma tik adresu (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, t.y. prie sklypo ribų, o tvoros statybos už žemės sklypo ribų ar/ir neišlaikant projektinio tvoros aukščio atveju turėjo būti padaryti atitinkami projekto pakeitimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog ieškovai ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovams G. S. ir V. V. – S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0511 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). Ieškovams R. S. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0773 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Atsakovei P. Š. nuosavybės teise priklauso 0,0681 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 28). Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bei teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad ant atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos yra pastatyta tvora, kuri ribojasi su ieškovams priklausančiais žemės sklypais. Byloje kilo ginčas dėl to, jog dalis atsakovei priklausančios tvoros kerta ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas, t.y. pagal ieškovų pateiktą UAB „Georamas“ parengtą situacijos schemą ties posūkio kampu, pažymėtu indeksu 1, žemės sklypo ribos yra peržengiamos 16 cm, ties posūkio kampu, pažymėtu indeksu 7, žemės sklypo ribos yra peržengiamos 10 cm, o ties posūkio kampu, pažymėtu indeksu 11, žemės sklypo ribos yra peržengiamos 9 cm (b.l. 15). Taip pat kilo ginčas dėl to, jog atsakovei priklausančios tvoros kolonų aukštis, ieškovų pateiktoje UAB „Georamas“ parengtoje situacijos schemoje pažymėtų numeriais nuo 2 iki 11, viršija 2 metrų aukštį, todėl tvorai statyti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikštas reikalavimas įpareigoti gretimo žemės sklypo savininkei priklausančią tvoros dalį, kertančią ieškovams priklausančių žemės sklypų ribą ir esančią už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šis savininko reikalavimas procesiškai realizuojamas pareiškiant negatorinį ieškinį, kuris yra vienas iš savininko teisių gynimo būdų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybių grupes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t.y. savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovai ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkai. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Reikšdami reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo ieškovai taip pat turi procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovė pažeidė jų, kaip žemės sklypų savininkų, teises (CPK 178 str.). Ieškovai ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, jog dalis atsakovei priklausančios tvoros kerta ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas, įrodinėja jų pačių pateikta UAB „Georamas“ parengta situacijos schema. Šioje schemoje nurodoma, jog ties posūkio kampu, pažymėtu indeksu 1, žemės sklypo ribos yra peržengiamos 16 cm, ties posūkio kampu, pažymėtu indeksu 7, žemės sklypo ribos yra peržengiamos 10 cm, o ties posūkio kampu, pažymėtu indeksu 11, žemės sklypo ribos yra peržengiamos 9 cm (b.l. 15). Ieškovas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su šia schema nesikreipė į Registrų centrą dėl Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų patikslinimo. Pažymėtina, jog atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė UAB „Vakarų Matininkas“ statinio geodezinę kontrolinę nuotrauką, kurioje nustatyta, jog ties posūkio kampu, pažymėtu 1, žemės sklypo ribos yra peržengiamos tik 9 cm, o ne 16 kaip nurodoma ieškovo pateiktoje schemoje, ties posūkio kampu, pažymėtu indeksu 7 peržengiama 11 cm, o ne kaip nurodyta ieškovų 10 cm (b.l 30). Pažymėtina, jog šioje nuotraukoje yra padaryti matininkų atžymėjimai, kuriuose nurodyta, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo matuotas 1993 m. vietinėje Klaipėdos m. koordinačių sistemoje. Matavimai atlikti tuo metu naudojamais prietaisais, t.y. teodolitu ir rulete. Vėliau žemės sklypo ribos buvo transformuotos į LKS-94 koordinačių sistemą pagal Geodezijos instituto paskaičiuotą koeficientą, kuris turi paklaidą 0,10-0,26 m, todėl žemės sklypo paklaida gali būti 0.10-0.26 m. Kaip nurodė atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu pažeidimas sudaro tik 9 cm, t.y. neviršija maksimalaus leistino skirtumo. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog ieškovams G. S. ir V. V. – S. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 2010-03-29. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Geostatybiniai sprendimai“. Byloje esančiame 2010-03-29 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 10032901 nurodoma, kad šiame žemės sklype nėra jokių pastatų, priklausančių kitiems savininkams. Akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akte yra ieškovų G. S. ir R. S. parašai, kuriais ieškovai patvirtinto, jog sutinka su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodytais duomenimis (b.l. 160). Be to, byloje esančiame 2003-01-09 žemės sklypo plane yra uždėtas nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo spaudas apie sklypo ribų pažymėjimą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2003-02-19 (b.l. 76; 167-168). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog ieškovams R. S. ir L. S. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 2011-06-06 (b.l. 137-138). Byloje esančiame 2011-06-06 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 1162 užfiksuota, jog dalis ieškovams priklausančio sklypo ribos sutampa su tvora ir namo kampu, o kitiems savininkams priklausančių pastatų šiame žemės sklype nėra (b.l. 142-143). Akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akte yra ieškovų R. S. ir L. S. parašai, kuriais ieškovai patvirtinto, jog sutinka su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodytais duomenimis. Byloje esančiame žemės sklypo plane yra uždėtas nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo spaudas apie sklypo ribų pažymėjimą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2012-03-28. Šitas planas yra pasirašytas ieškovų R. S. ir L. S. (b.l. 145). Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog ginčo tvora buvo pastatyta 2001-2002 metais. Ieškovai šios aplinkybės iš esmės neginčijo, ieškovas R. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog 2003 metais tvora jau buvo statoma, byloje yra ieškovo R. S. pateiktas iš 2004-06-04 laikraščio straipsnis su nuotrauka iš kurio matyti, jog jau tada tvora buvo pastatyta, tik neuždėta ažūrinė tvoros dalis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko nustatyta, jog atliekant ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus bei nustatant šių žemės sklypų kadastrinius duomenis, atsakovei priklausanti tvora jau buvo pastatyta, dokumentuose užfiksuota ir atitinkamų institucijų įvertinta.

Nekilnojamojo daikto ribų nustatymą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą (Nuostatų redakcija, galiojusi kadastrinių matavimų atlikimo metu) žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog formuojant ieškovams priklausančius žemės sklypus būtų nustatyta, jog jų riba kerta statinį, t.y. atsakovei priklausančią tvorą. Tokių duomenų nėra užfiksuota ir ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose.

LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. numato, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Iš byloje pateiktų Sklypo (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S. ir L. S. 2011-06-06 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.1162 ir (b.l. 142-143) ir 2010-03-29 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.10032901 nustatyta, jog gretimo sklypo savininkas, tai yra atsakovė, nebuvo kviesta. Pažymėtina, jog 2010-03-29 akte Nr.10032901 nurodyta, jog gretimo sklypo savininkas nebuvo kviestas, nes jų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai ir sklypo ribos įregistruotos nekilnojamojo turto registre (b.l. 28 ir 160-161). Šie abu Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai suderinti su Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriumi. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų plano suderinimas su žemėtvarkos skyriumi preziumuoja visos žemės sklypo ribų paženklinimo procedūros teisėtumą ir patvirtina, kad jokių pažeidimų nepadaryta. Žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, tai yra sudėtinė jos dalis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys (suinteresuoti asmenys - gretimų sklypų savininkai), vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, pasirašytas užsakovo ir kviestinių asmenų, negali būti taisomas be minėtų asmenų žinios, o atsiradus pakitimams dėl žemės sklypo ploto, riboženklių, specialiųjų žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų, servitutų ar kitų duomenų, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, turėtų būti surašomas iš naujo, kuriame dar kartą pasirašytų su pakeitimais susipažinęs žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo bei gretimų žemės sklypų savininkai. LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 (Žin., 2006, Nr. 8-311). Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovės sklypo ribos neleistinu dydžiu nesutampa su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis. Iš byloje pateiktų įrodymų yra nustatyta, jog tvora buvo pastatyta 2001-2002, ieškovų žemės sklypų ribos buvo nustatytos ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktai buvo surašyti 2010-03-29 ir 2011-06-06 kada atsakovės tvora jau stovėjo, šiuose aktuose nėra nurodyta, jog žemės sklypuose yra pastatų priklausančių kitiems savininkams, priešingai nurodoma, jog žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais, kitos sklypo ribos sutampa su tvora, namo kampu. Korporacijos Matininkai 2003-01-09 sudarytame ir 2003-02-19 Nekilnojamojo turto registre įregistruotame sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane tvora taip pat jau yra pažymėta. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d). Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumas, neginčijamos gretimų žemės sklypų ribos, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius duomenis, juose užfiksuotą tvoros egzistavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei priklausanti tvora kerta ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas.

Ieškovai taip pat neįrodė kuo konkrečiai pasireiškė jų teisių pažeidimas. Ieškovas R. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovė į jo sklypą įžengė 5,5 kv.m. Šiuos paskaičiavimus jam padarė architektas ir žodžiu pasakė. Ieškovai jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės neteisėto elgesio sumažėjo jų sklypai ar kad jų naudojamos žemės sklypo plotas yra mažesnis negu nurodyta nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai taip pat teigė, jog atsakovės tvoros aukštis UAB „Georamas“ parengtoje situacijos schemoje pažymėtų numeriais nuo 2 iki 11, viršija 2 metrų aukštį, todėl tvorai statyti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2001-06-13 atsakovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 19-R/2001 vykdyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengtą projektą, pagal kurį leidžiamas tvoros aukštis nustatytas 1,80 m (b.l. 31-32). 2013-12-10 atsakovės užsakymu L. B. projektavimo įmonė atliko rekonstrukcijos projekto pakeitimą, pagal kurį buvo pakoreguotas tvoros aukštis iki 2 m, nekeičiant tvoros konfigūracijos, vietos medžiagiškumo, architektūros. Atlikus rekonstrukcijos projekto pakeitimus vidutinis tvoros aukštis taškuose, kurie ribojasi su gretimais žemės sklypais, nustatytas 1,99 m. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas byloje pateikė tik UAB „Georamas“ 2013-06-10 parengtą situacijos schemą, kurioje nurodytas kolonų aukštis skaičiuotas nuo žemės paviršiaus (b.l. 15). Atsakovas teismui pateikė Tvoros geodezinę nuotrauką, matavimai atlikti 2014-08-13, kurioje matuota tvoros planinė padėtis, žemės paviršius, tvoros pamatas ir tvoros viršus metrais absoliutinėmis altitudėmis-Baltijos sistemoje, bei pavaizduotas tvoros vaizdas kartu su žemės paviršiumi (b.l. 132). Iš Tvoros geodezinės nuotraukos nustatyta, jog tvoros aukštis nuo žemės paviršiaus yra 1,88 m, taip pat tvora turi pamatą. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog visi tvoros elementai yra pastatyti ant horizontalaus pamato ir yra vienodo aukščio. Tvoros projektavimui, statybai, priežiūrai yra taikomas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Šio reglamento 2 priede yra nurodoma, jog tvoros iki 2 metrų aukščio yra priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, šios lentelės priede taip pat yra nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojamas tvoros aukštis. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir tvoros geodezinės nuotraukos nustatyta, jog sklypų paviršius yra nelygus. Tvoros aukštis yra apskaičiuojamas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės; šiuo atveju taikomos STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 5 punkto nuostatos: atraminės sienutės aukštis apskaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus; užtvaros aukštis nuo atraminės sienutės viršaus. Įvertinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad ieškovai nepateikė teismui pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovės tvora yra pastatyta nukrypstant nuo rekonstrukcijos projekto sprendinių, nustatančių ginčo tvoros aukštį, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovės tvoros aukštis viršija 2 metrus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė jų nuosavybės teisės pažeidimo fakto, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).

Dėl ieškinio senaties.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, jog ieškovai praleido Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl ginčo tvoros pareikšti ir šiuo pagrindu ieškovų ieškinį prašė atmesti. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 1 d., 2 d.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis nustato terminą, kuriam suėjus yra laikoma, jog Statybos įstatymo 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nebėra privalomi, tačiau nenumato termino, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas teisme ieškinį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog atsakovo atstovo nurodytas Statybos įstatymo straipsnis nenustato sutrumpinto ieškinio senaties termino tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Nuosavybės teisės pažeidimas, pasireiškiantis neteisėtu žemės dalies valdymu yra ne vienkartinio, o tęstinio pobūdžio, todėl savininkas, kurio nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo, kuris egzistuoja ne tik ginčo statinio pastatymo metu, bet ir visą laiką, kol jis užima neteisėtai valdomą žemės sklypo dalį. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvados, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė iš viso patyrė 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500 Lt išlaidų, sumokėtų UAB „Vakarų matininkas“ už tvoros geodezinę nuotrauką. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 3500 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 875 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų R. S., L. S., G. S. ir V. V.-S. ieškinį atsakovei P. Š. atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. S., L. S., G. S. ir V. V.-S. po 875,00 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės P. Š. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė