Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

J. Ž., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jo gynėjui advokatui Antanui Skrebutėnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centro teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo panaikinimo J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Švenčionių rajono sveikatos centro teikimu prašoma priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikinti, nes J. Ž. prarado socialinį pavojingumą.

2. VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro atstovė, prokurorė, J. Ž. ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

4. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi pripažino, kad J. Ž. būdamas nepakaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)). Šios priverčiamojo medicinos priemonės taikymas buvo tęsiamas iki tol, kol Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi J. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. spalio 3 d. nutartimis. 2020 m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu J. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra gydomas ir stebimas VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 28 d. komisija, įvertinusi J. Ž. psichikos sveikatos būklę, pripažino, kad per pastaruosius 6 mėnesius J. Ž. psichikos sveikatos būklė pagerėjo: nebepasireiškia kliedesiai ir haliucinacijos, išnyko liguistas uždarumas, įtarumas, elgesys adekvatus, prognozuojamas ir koreguojamas, išlieka nuotaikos svyravimai, dirglumo epizodai, J. Ž. kritiškas savo psichikos sveikatos būklei, vartoja gydytojo paskirtus vaistus, gerai sutaria su kitais (duomenys neskelbtini) namų gyventojais, nekonfliktuoja, linkęs atsiriboti nuo aplinkos, laisvą laiką praleidžia savo kambaryje, prie kompiuterio ar televizoriaus, todėl komisija rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis – J. Ž. panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, dėl (duomenys neskelbtini) galimybės dalyvauti darbo rinkoje ribotos, turi (duomenys neskelbtini) gyvenančią dukrą, su kuria kartais susikalbina, todėl panaikinus priverčiamosios medicinos priemonės taikymą jis liktų gyventi (duomenys neskelbtini) namuose, būtų prižiūrimas jo personalo ir gydomas bendrais pagrindais.

5. Įvertinęs rašytinius įrodymus, VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro atstovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. Ž. vis dar serga psichikos ligomis ((duomenys neskelbtini)), tačiau jo psichikos sveikatos būklė yra reikšmingai pagerėjusi, jo socialinis pavojingumas išnyko. Komisija pripažino, kad priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad tikslinga panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą J. Ž. (BPK 405 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punktas), todėl teikimas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 405 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centro teikimą.

Panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.