- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- A15.-447-305/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00078-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus (pirm.)
- Kaltinamasis
- N. J.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant tyrimą atlikusios institucijos Marijampolės AVPK atstovui Jolitai Uldinskienei, dalyvaujant administracine tvarka kaltinamam (administracinėn atsakomybėn traukiamam) N. J., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis(duomenys neskelbtini), dirbantis-tarnaujantis, administracine tvarka kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 str. 5 d., 422 str. 5 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. 2020 n. balandžio mėn. 18 d., apie 23.20 val., Vilkaviškio raj., Klausučių sen., Juozapavo kaimo ribose, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, o transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 0,87 promilių girtumas), t. y. kad tokiu būdu jis pažeidė KET 14,16 punktų reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu N. J. pripažino, jog administracinio nusižengimo protokole (toliau – protokolas) nurodytu laiku ir vietoje vairavo protokole nurodytą automobilį, būdamas neblaivus.
Tačiau N. J. nepripažino, jog vairuodamas automobilį nepakluso aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Jis nurodė, kad važiuodamas automobiliu matė priešais atvažiuojantį automobilį su įjungtais švyturėliais. Tačiau, prasilenkdamas su juo galvojo, kad tai yra greitosios pagalbos automobilis, kuris įjungė švyturėlius, kad jį matytu. Stabdančio policininko nematė. Kiek pavažiavęs pasuko į šoninį keliuką ir po kiek laiko sustojo. Matė iš paskos važiuojantį automobilį su švyturėliais. Sustabdžius automobilį pajuto kažkokį nesaugumo jausmą ir pradėjo bėgti. Tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kodėl bėgo pats nesupranta ir paaiškinti negali. Jam atrodo, kad nubėgo netoli, kol buvo sulaikytas.
Teismo posėdžio metu liudytojai, policijos pareigūnai Ž. G. ir J. K. iš esmės davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad 2020-04-18 apie 23.20 val. su tarnybiniu automobiliu kelyje Vilkaviškis-Žalioji-K. N. su įjungtais specialiais šviesos signalais, bei išlipus iš tarnybinio automobilio mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu buvo stabdomas automobilis VW Passat. Tačiau automobilis nestojo, o padidinęs greiti nuvažiavo. Apsisukę pradėjo automobilį persekioti. Juozapavo kaimo ribose vairuotojas išjungė automobilio šviesas ir galutinai sustojęs ir išlipęs pradėjo bėgti į tamsą. Maždaug už 100 metrų jis buvo sulaikytas. Sulaikius asmenį paaiškėjo, kad tai yra N. J., kuris patikrinus pasirodė yra dar ir neblaivus. Vairuotojas su prietaiso parodymais sutiko ir nurodė, kad buvo vartojęs alkoholį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kadangi N. J. pripažino kaltę padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos 422 str. 5 d. (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus), teismas išsamiau dėl šios kvalifikacijos nepasisako ir įrodymų detaliau nevertiną.
Laikytina, kad be N. J. dalinio prisipažinimo, šie jo padaryti nusižengimai įrodyti ir kitais faktiniais duomenimis, 2020-04-23 administracinio nusižengimo protokolus, Vilkaviškio rajono PK pareigūno Ž. G. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, bei liudytojų J. K. ir Ž. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kita byloje pagarsinta ir peržiūrėta video medžiaga. Šiais duomenis nenustatyta priežasties netikėti. Nenustatyta, kad šie duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šie vieni kitus papildantys duomenys patvirtina administracinio nusižengimo protokole aprašytas aplinkybes. Todėl šie duomenys yra N. J. kaltės įrodymai.
Pagal tai teismas sprendžia, jog visiškai įrodyta, jog N. J. nesilaikė KET 14; 16 punktų reikalavimų, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., 426 str. 5 d.
Dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 Eur iki 1200 Eur, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1150 eurų iki 1450 eurų, bei privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
ANK 426 str. 6 d. nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Taip pat numatyta, kad patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas; 2) aiškiai išreikštas; 3) atitinka ANK 426 str. 6 d. nustatytą tvarką.
Analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai išdėstyti ir Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 25 punkte, kuriame nustatyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
Nors bylos nagrinėjimo metu N. J. nurodė, kad jis vairuodamas automobilį, po prasilenkimo su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu nesuprato, kad tai policijos automobilis ir nematė ir negirdėjo aiškaus policijos pareigūno išreikšto reikalavimo – tarnybinio automobilio įjungtų švyturėlių, garsinio signalo, policijos pareigūno mojavimo skrituliu, tačiau teismas, tokius parodymus vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. J. patvirtino aplinkybę, kad jis, važiuodamas automobiliu, matė priešais atvažiuojantį automobilį su įjungtais švyturėliais. Tačiau pagalvojo, kad tai greitosios pagalbos automobilis ir nematė, kad jį stabdytų išlipęs policjos pareigūnas su skrituliu. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esantys policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniai pranešimai bei byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai vijosi iš automobilio bėgantį pasislėpti į tamsą bandanti pažeidėją. Prieš tai jis tik didino važiavimo greitį. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokius veiksmus (greičio padidinimą) minėtas vairuotojas atliko siekdamas pabėgti nuo policijos pareigūnų ir išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.
Be to, policijos pareigūnai davė nuoseklius parodymus, patvirtindami, jog, įjungė tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą, stabdant skrituliu liepė vairuotojui sustoti. Tačiau šis tik dar labiau padidinęs greitį važiavo. Bevažiuojant matė kaip vairuotojas nusukęs į šalutinį keliuką užgesinęs šviesas bėga į tamsą pasislėpti ir sustoti neketino. Pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra. Visų pirma, pažymėtina, kad minėti parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, o teismas nenustatė policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Todėl policijos pareigūnų parodymai, teismo nuomone, laikytini patikimi parodymai nagrinėjamoje byloje.
Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, važiuodami tarnybiniu automobiliu ir pastebėję atvažiuojantį automobile, įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus bei išlipę iš automobilio specialaus skritulio pagalba liepė sustoti. Remiantis šiomis aplinkybėmis bei aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad N. J. buvo stabdomas aktyviais veiksmais, kurių nepastebėti, atsižvelgiant į paros metą ir policijos pareigūnų veiksmų intensyvumą, negalėjo. Byloje esantis vaizdo įrašas objektyviai patvirtina, kad N. J. bandė išvengti policijos pareigūnų, bėgo nuo jų o sulaikomas aktyviai priešinosi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nustatytas kitas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad stabdomas vairuotojas matė, girdėjo ir suprato policijos pareigūnų reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau tyčiniais savo veiksmais to nepadarė.
Byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog policijos pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas, aiškiai išreikštas bei atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, o N. J. sąmoningai nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėtį.
Dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą nuo 800 šimtų iki vieno tūkstančio ir šimto eurų, bei už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privalomai turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
Teismas konstatuoja, kad N. J. pats nurodė, jog buvo išgėręs alkoholio. O iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinimo metu 23.30 val. jam nustatytas lengvas neblaivumas 0.87 promilės.
Byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog N. J., vairavo transporto priemonę neblaivus, o tokie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d. sudėtį.
Už ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
ANK 426 str. 8 d. numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais (ANK 29 str.).
N. J. administracinį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jam pačiam. Už administracinių nusižengimų, numatytų 426 str. 5 d. padarymą, ANK numato tik galimybę konfiskuoti transporto priemonę, kas reiškia, kad tokios aplinkybės, kaip asmens neturėjimas teisės vairuoti ir pasitraukimas iš įvykio vietos, neturi reikšmės sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės skyrimą. Administracinio poveikio priemonė skiriama tuo atveju, kai yra pagrįstas manymas, kad ji būtina nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Atsižvelgiant, kad N. J. ankščiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nebuvo ankščiau baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, augina nepilnamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai, pagrįstai manytina, kad savo tikslus administracinė nuobauda pasieks be administracinio poveikio priemonės taikymo, todėl automobilis nekonfiskuotinas.
Teismas, skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam N. J. atsižvelgia į tai, kad kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 str. 5 d. jis nepripažino, metų bėgyje nebaustas už KET pažeidimus, teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau tai yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, todėl nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Pagal tai jam skirtinos arčiau minimalaus dydžio nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 str. 1 d.
nutarė:
N. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d ir 426 str. 5 d. ir paskirti administracines nuobaudas bei administracinio poveikio priemonę:
Pagal ANK 422 str. 5 d. – 900 (devynių šimtų) eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Pagal ANK 426 str. 5 d. – 950 ( devynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio taisykles ir N. J. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti N. J., kad jis baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 straipsnio 2 dalis) į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20113495608.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 d.).
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.