- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- II-478-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02924-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- T. J., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1120-2019 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1120-2019 (toliau – Nutarimas) T. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 4 dalis dėl to, kad 2019 m. gegužės 8 d. apie 16.15 val. I. P. einant gatve nuo (duomenys neskelbtini) link garažų, prie jo pribėgo aviganių veislės šuo, priklausantis T. J., kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio, pribėgęs gyvūnas pradėjo šokinėti, o I. P. pamojus ranka, šuo griebė dantimis už rankos plaštakos. Šiais veiksmais šuns savininkė T. J. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 5.4 punkto reikalavimus. T. J. už administracinius nusižengimus buvo paskirta 150 eurų dydžio bauda. Taip pat Nutarimu T. J. buvo įpareigota atlyginti I. P. objektyvią dėl šuns įkandimo padarytą žalą (gydymo išlaidas, turtinę žalą).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis I. P. pateikė teismui skundą prašydamas pakeisti Nutarimą ir skirti T. J. griežtesnę nuobaudą. Skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. apie 16.15 val. jam einant iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pro miškelį ir išėjus į (duomenys neskelbtini), prie posūkio pastebėjo apie 30 metrų atstumu palaidą, be antsnukio šunį. Šuns šeimininkė T. J. buvo apie 10 metrų atstumu nuo šuns. Šuo jį pastebėjo ir pradėjo bėgti link jo, šeimininkė to nepamatė. Pribėgęs šuo iš karto puolė letenomis į krūtinę, jis pradėjo suktis, šuo įkando į koją. Jam pasisukus nugara, šuo letenomis nuplėšė lietpaltį. Jis pradėjo gintis nuo šuns sportiniu krepšiu, šuo sugriebė sportinį krepšį, jis nukrito ant žemės, teko gintis dešine ranka. Šuns šeimininkė pamačiusi, pradėjo bėgti link šuns rėkdama „stovėk“ ir pribėgusi nutempė šunį nuo jo. Jam iš rankos bėgo kraujas, jautė skausmą, buvo ištiktas šoko. T. J. pažeidimą padarė ne pirmą kartą – jos šuo užpuolė jį antrą kartą, taip pat jos šuo buvo užpuolęs ir kitus asmenis. Kiti kaimynai skundžiasi, kad T. J. šuo juos puldinėja, bet T. J. dėl to kaimynams moka pinigus, kad nerašytų skundų. Dėl šuns įkandimo jis ilgai buvo nedarbingas. Dėl šių aplinkybių mano, kad paskirta nuobauda T. J. keistina ir turi būti griežtinama.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą, o I. P. skundą atmesti. Nurodo, kad administracinė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Bauda buvo skirta įvertinus ir atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju pažeidėja pripažino savo kaltę, dėl įvykio labai gailėjosi, pakartotinai bausta nebuvo, padarytą objektyvią žalą nukentėjusiajam pažadėjo atlyginti savanoriškai. Baudos skyrimo dydis administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalimi. Nustatyta, kad iki minėto pažeidimo moteris už administracinius pažeidimus nebuvo bausta. Sunkinančių aplinkybių jos atžvilgiu nenustatyta. Policijos registruojamų įvykių registre įvykių, susijusių su T. J., nustatyta nebuvo. Nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, visapusiškai, objektyviai ir pilnai išaiškinus visas reikšmingas aplinkybes.
Nukentėjusysis I. P. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, Nurodė, kad šuo jį užpuola ne pirmą kartą. Pirmą kartą užpuolė prieš keturis mėnesius, tačiau tą kartą jis apsigynė ir nesikreipė nei į policiją, nei į medicinos įstaigą. Antrą kartą, tai yra 2019 m. gegužės 8 d., buvo užpultas to paties šuns, einant link (duomenys neskelbtini). Šuo jam įkando į ranką, sudraskė lietpaltį, sportinį krepšį. Po to pribėgo šeimininkė ir nutempė šunį nuo jo. Dėl šuns įkandimo mėnesį laiko buvo nedarbingas, tačiau nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas dėl viršytų nedarbingumo dienų dėl kitos ligos, ilgą laiką buvo reabilitacijoje. Šuns savininkė žalos neatlygino, tačiau žalos dydžio klausimas bus nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. T. J. šuo puldinėja ir kitus asmenis, tai žino iš kaimynų. Kaimynai jos vengia.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog nukentėjusysis buvo užpultas jos šuns anksčiau. Tik vieną kartą jos šuo užpuolė I. P.. Ji iš karto prisipažino, kad yra kalta. Iki šio įvykio niekada nebuvo bausta, dėl šuns niekas nesiskundė. Jos dukra skambino nukentėjusiajam norėdama susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis atsisakė, nurodydamas, kad šis klausimas bus išspręstas teisme. Kitiems žmonėms pinigų ji nemoka, tai yra melas. Nutarimu paskirtą nuobaudą sumokėjo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas E. V. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskyrė T. J. baudą. Sprendimas skirti nuobaudą buvo priimtas objektyviai įvertinus visus duomenis. T. J. prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta, taip pat nekilo ir sunkių padarinių. Šių metų liepos mėnesį vėl buvo gautas skundas, kad šuo užpuolė, tačiau skundas buvo atmestas, nes nebuvo padarytas nusižengimas. Nėra duomenų, kad šuo lakstytų ir puldinėtų žmones, taip pat nėra duomenų, kad būtų kviesta policija dėl lakstančio šuns toje teritorijoje. Priimant nutarimą buvo patikrinti T. J. baustumai ir nustatyta, kad iki įvykio T. J. nebuvo bausta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šioje byloje nekyla ginčo dėl nusižengimo padarymo, tačiau nukentėjusysis I. P. mano, kad yra teisinis pagrindas griežtinti T. J. paskirtą nuobaudą ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, kaip padarius administracinį nusižengimą pakartotinai.
ANK 346 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia asmeniui įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Už šį nusižengimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 300 eurų.
Pareiškėjas I. P. prašo kvalifikuoti T. J. veiksmus pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, kuri nustato atsakomybę dėl šio straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padaryto pakartotinai. Tokiu atveju asmeniui gali būti paskirta bauda nuo 300 iki 550 eurų. Administracinių nusižengimų pakartotinumą apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuris nustato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Skundžiamu nutarimu T. J. buvo pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalis ir jai paskirta galutinė 150 eurų bauda, t. y. paskirta įstatyme numatyta minimali nuobauda.
Administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės nustatytos ANK 34 straipsnyje. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi nuobaudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str. 2 d.)
Bylos duomenimis T. J. nuo pat administracinės teisenos pradžios, taip pat ir teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, kritiškai vertino savo veiksmus ir dėl jų išgyveno, sutiko atlyginti I. P. objektyvią turtinę žalą. Nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad T. J. ne kartą pažeidė Gyvūnų laikymo taisykles ir nusižengimą padarė ne pirmą kartą nepasitvirtino ir yra paneigtina byloje esančia medžiaga. Administracinių nusižengimų registro duomenimis T. J. iki 2019 m. gegužės 8 d. įvykio, iš viso nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 13). Taip pat policijos registruojamų įvykių registre įvykių, susijusių su T. J., nustatyta nebuvo. Tai patvirtino ir liudytoja, policijos pareigūnė A. K. duodama paaiškinimus teisme. Institucija priimdama Nutarimą tinkamai nustatė T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nebuvimą.
Pagal medicinos dokumentų išrašo duomenis I. P. dėl šuns įkandimo buvo sužalota dešinė plaštaka – nustatytos nekraujuojančios, kąstinės 4-5 mm žaizdos, jutimai ir kraujotaka nebuvo sutrikę, todėl nukentėjusysis išsiųstas gydytis ambulatoriškai (b. l. 7-8). Akivaizdu, kad dėl šio įvykio I. P. patyrė neigiamas pasekmes, susijusias su jo sveikatos sužalojimu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad dėl minėto įvykio jis buvo nedarbingas vieną mėnesį.
Vertinant T. J. paskirtos nuobaudos dydį reikia atsižvelgti ir į pažeidėjos asmenybę. T. J. yra sulaukusi garbaus amžiaus, anksčiau nebausta administracine tvarka, į jos veiksmus - šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio ir antsnukio, tačiau ji buvo netoliese, kaip nurodo pats nukentėjusysis, buvo nutolusi apie 10 metrų atstumu nuo jo, o šuniui užpuolus nukentėjusįjį, ji greitai pribėgo ir atitraukė šunį, taip užkirsdama kelią didesnių pasekmių atsiradimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. J. jau administracinės teisenos pradžioje savanoriškai pasiūlė atlyginti žalą, tačiau nesutarus dėl žalos dydžio, klausimas paliktas spręsti civilinio proceso tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-27434-909/2019 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei T. J. dėl žalos atlyginimo). Taigi aptarti T. J. veiksmai tiek nusižengimo padarymo metu, tiek po to rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą, kritišką savo veiksmų vertinimą ir atitinkamų išvadų padarymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad Institucija priimdama nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė nuobaudos skyrimo taisyklių, numatytų ANK 34 straipsnio 2 dalyje, galutinė nuobauda paskirta padarytų nusižengimų sankcijų ribose, skiriant minimalią baudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Teismo vertinimu, T. J. paskirta nuobauda yra teisinga, atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus nuobaudos tikslus, todėl ją griežtinti ar perkvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo. Dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1120-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo I. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti I. P. skundo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1120-2019 (ROIK: 19101133734) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.