- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1659-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei
- Trečiasis asmuo
- S. P., J. J.
- Advokatai
- Antanas Pliauga, Asta Bilinskienė
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovų atstovėms advokatei Astai Bilinskienei, D. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-516-292/2010 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. J., tretiesiems asmenims S. P., J. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašė priteisti iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos ir V. J. solidariai 2007,04 Lt turtinei žalai ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 1994-12-07 asmeninės nuosavybės teise valdo 1,4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ribojasi su S. T. žemės sklypu (vėliau žemės sklypas buvo perleistas S. P. ir J. J., su jos sklypu besiribojantį žemės sklypą J. J. naudoja žemės ūkio veiklai). 2007-07-27 kaimynų J. prašymu, jai nedalyvaujant, buvo tikslinamos žemės sklypo ribos. Jos žemės sklypo sąskaita 8 metrais per visą kraštinės ilgį buvo padidintas S. T. žemės sklypo plotas. Matininkui V. R. atžymėjus žemės sklypo ribas ir jam leidus, atsakovas V. J. jos sklype iškirto 8 beržus ir 16 gluosnių, tuo padarydamas 1491,23 Lt turtinę žalą, kurią sudaro iškirstų medžių vertė - 955 Lt, žala gamtai - 536,23 Lt. Prievolė Alytaus apskrities viršininko administracijai atlyginti žalą atsiranda CK 271 str. pagrindu, nes matininkas V. R. yra pareigūnas, valdžios institucijų pavedimu vykdantis žemės reformos darbus. Ieškovei padaryta turtinė žala taip pat susideda ir iš turėtų išlaidų perkant degalus, nes buvo priversta daug kartų važiuoti pas teisėsaugos pareigūnus ir įvairias institucijas. Išlaidos degalams yra 440,55 Lt. Taip pat siųsdama dokumentus į teisėsaugos institucijas ji turėjo 75,26 Lt pašto išlaidų. Tokiu būdu, jai padaryta turtinė žala yra 2007,04 Lt. Ieškovei padaryta ir neturtinė žala, kadangi ji patyrė daug išgyvenimų, nervinosi, dėjo daug pastangų, kad jos asmeninės nuosavybės teise valdomo sklypo ribos būtų atstatytos. Kreipėsi į įvairias institucijas, dėl to labai pergyveno, net susirgo ir gydėsi. Tik didelių pastangų dėka sklypo ribos buvo atstatytos 2007-09-04 komisijos surašytu sklypo ribų patikslinimo aktu pagal abrisą ir su patikslintomis sklypo ribomis visi besiribojančių gretimų sklypų savininkai sutiko. Ieškovė yra neįgali, nustatyta 40 procentų darbingumo lygis, todėl atsakovų veiksmai jai sukėlė labai didelius dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Padarytą neturtinę žalą ji vertina 7000 Lt. Mano, kad žalą solidariai turi atlyginti Alytaus apskrities viršininko administracija ir V. J.. Pastarasis iškirto medžius, o Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai - dėl jos specialistų nepagrįstų veiksmų, nustatant žemės sklypų ribą. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė ne tuo adresu siuntė dokumentus, todėl ji nedalyvavo tikslinant žemės sklypo ribas, o žemėtvarkos specialistas matininkas V. R., J. J. prašymu tikslindamas sklypo ribas, neteisingai nurodė jas vietoje. Dėl to V. J. iškirto jos pasodintus ir augintus medžius jai priklausančiame sklype.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš A. Š. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 665,70 Lt kitų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. J. bei 44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad ieškovė, pripažindama, kad V. J. medžius iškirto remiantis Alytaus apskrities viršininko administracijos komisijos 2007-07-27 aktu ir leidimu (1 tomas, 96 b.l.), tą patvirtina ir Lazdijų rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 72-1273-97 (2 tomas. 16 b.l.), tuo pačiu pripažįsta, kad atsakovo V. J. kaltės dėl medžių iškirtimo, kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 str.), nėra, todėl teismas sprendė, kad ieškovė V. J. atžvilgiu pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Tokiu būdu, byloje, atmetus V. J. civilinės atsakomybės klausimą, teismas svarstė dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos civilinės atsakomybės ieškovės nurodytu pagrindu (CK 6.271 str.). Nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, medžiai buvo iškirsti, vykstant ginčui dėl žemės ribų, J. J. ir A. V. prašymu, komisijai, susidedančiai iš Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos specialistų, surašius 2007-07-27 aktą ir nustačius, kad riboženkliai tarp J. J. ir A. Š. sklypų atitinka ribas nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo byloje (1 t., 96 b.l.). Ieškovė gi, prašydama priteisti žalą, remiasi 2007-09-04 Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus aktu (1 tomas, 58 b.l.), kuriuo buvo patikslintos tarp S. T. ir A. Š. sklypų einanti rytinė riba, nustatant, kad riboje auga beržas ir ieškovės teigimu, sklypo ribos buvo atstatytos į pirmykštę padėtį. Teismas pažymėjo, jog 2007-07-27 aktu buvo tik nustatyta, kad esantys natūroje riboženkliai atitinka ribas, nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Iš šioje byloje esančių besiribojančių žemės sklypų abrisų ir ribų paženklinimo aktų (2 t., 39-44 b.l.) ir pagal šiuos abrisus padarytos žemės sklypų išsidėstymo schemos (2 t., 38 b.l.) matyti, kad beržas auga ne ant besiribojančių sklypų ribos, bet 4 metrais nutolęs į J. J. pusę nuo ribos. Tokiu būdu, teismas pripažino, kad pagal esamus abrisus, esant aiškiai sklypo ribai tarp besiribojančių A. Š. ir J. J. sklypų ir 2007-07-27 komisijai natūroje radus riboženklius, pastatytus pagal šiuos abrisus, 2007-09-04 komisijos aktas nesukuria prielaidų teigti, kad 2007-07-27 aktu ieškovei padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismas sprendė, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nesant Alytaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, o taip pat žalos.
Taip pat teismas nenustatė, kad žala padaryta ieškovės turtui, iškirtus medžius riboje tarp sklypų, nes neįrodyta, kad nukirsti medžiai priklausė ieškovei. Iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros tyrimo medžiagos (1 t., 25-39 b.l.) ir liudytojo V. S. (agentūros pareigūno), paaiškinimų teismas nustatė, kad buvo iškirsti menkaverčiai krūmai ir nedideli berželiai, kurių kirtimui net nereikalingas leidimas. Teismas nurodė, kad 2007-07-27 komisija, nurodydama išvalyti ribą, nepažeidė teisės aktų, nes Riboženklių apsaugos instrukcija, patvirtinta LR valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 1996-08-30 įsakymu Nr. 88, žemės sklypo savininkas ar naudotojas privalo prižiūrėti riboženklius ir ribas, esant reikalui tarp riboženklių net praarti vagas. Dėl šios priežasties teismas nenustatė ir priežastinio ryšio dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos netinkamo veikimo ir žalingo rezultato (CK 6. 247 str.). Taip pat teismas sprendė, kad nėra įrodymų, kad nurodomą neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus ir sveikatos pašlijimą, ieškovė patyrė būtent dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, iš kurių ji kildina žalą, nes iš bylos esmės matyti, kad apskritis 2007-07-27 aktu dėl riboženklių nevykdė viešojo administravimo, o dalyvavo civiliniuose santykiuose.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas nustatęs, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl žemės sklypo ribų, privalėjo pripažinti, kad atsakovo V. J. veikoje yra kaltės požymių, nes jis savavališkai ėmėsi įgyvendinti savo tariamas teises. Jeigu teismo nustatyta, kad sklypų savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, nei viena ginčo šalis neturi teisės savavališkai imtis tokių veiksmų, kaip šiuo atveju, kirsti medžių, toje vietoje, dėl kurios yra kilęs ginčas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad V. J. veikoje yra kaltės požymių, ir priešingas teismo pasisakymas prieštarauja įstatymui ir teisingumo principui.
2. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2007-07-27 aktu, kuris Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-09-04 aktu, pagal abrisą ir su patikslintomis sklypo ribomis, buvo panaikintas, atstatant iki tol buvusias sklypo ribas, ir be jokių pagrįstų argumentų nusprendė, kad 2009-09-04 komisijos aktas nesukuria prielaidų teigti, kad 2007-07-27 komisijos akto pagrindu ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. 2007-07-27 aktas yra niekinis, jo pagrindu, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje. Šiuo aktu neteisėtai aštuoniais metrais per visą žemės sklypo kraštinės ilgį buvo sumažintos ieškovės žemės sklypo ribos, išimti ir į kitas vietas sudėti riboženkliai. Perdėjus riboženklius, beržas, kuris augo ant ieškovės ir J. J. sklypų ribos, atsidūrė keturiais metrais nutolęs į J. J. pusę nuo sklypo ribos ir buvo nukirstas. LR Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. draudžia vietovėje paženklintas privačios žemės ribas, miško sklypų ribas vėliau keisti kadastrinių matavimų metu. LR Seimo kontrolierius 2010- 01-13 pažymoje pažymėjo, kad yra ne komisijos kompetencija atstatinėti privačių žemės sklypų riboženklius ir ribas. Teismas minėtą įstatymo normą visiškai netinkamai taikė ir aiškino, bei tuo pagrindu nepagrįstai atmetė ieškinį.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp Alytaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, o taip pat nėra ir padarytos žalos. Iš byloje išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovas V. J. medžius iškirto ir žalą padarė vadovaudamasis Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų surašytu 2007-07-27 aktu, kuris vėliau buvo panaikintas, atlikus pakartotinius matavimus ir surašius 2009-09-04 aktą. Tai įrodo, kad dėl aplaidaus ir netinkamo Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų darbo neteisėtai ieškovės žemės sklypo ribose buvo iškirsti medeliai.
4. Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų kaltė pasireiškia ir tuo, kad dėl Lazdijų rajono žemėtvarkos specialistų neveikimo, ieškovė nebuvo tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, informuota apie planuojamą J. J. priklausančio žemės sklypo ribų, kurios ribojasi su mano žemės sklypo ribomis, patikrinimą ir ieškovė neteko galimybės dalyvauti 2007- 07-27 patikrinime. Dėl to ieškovė yra pateikusi Kauno apygardos prokuratūrai skundą, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00276-07 ir gauta LR Seimo kontrolierės 2009-01-30 pažyma Nr. 4D-2008/5-769. Seimo kontrolierė nusprendė, kad dėl Lazdijų Žemėtvarkos skyriaus specialistų neveikimo, nepakvietus ieškovės dalyvauti 2007-07-27 vykusiame sklypo ribų patikrinime buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999 m. birželio mėn. 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 ( 2006 m. birželio mėn. 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija su pakeitimais ) 30 str. ir 20 str. nuostatas ir ieškovės teisė į tinkamą viešąjį administravimą. Esant tokiems duomenims, Kauno apygardos prokuratūra padarė išvadą, kad matininko V. R. ir kitų, sklypo matavimuose dalyvavusių komisijos narių veiksmuose, surašant 2007-07-27 aktą ir neteisingus duomenis patvirtinus parašais, yra nusikaltimo požymių numatytų LR BK 300 str. 1 d.
5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra įrodyta, jog nukirsti medžiai priklausė ieškovei, ir dėl to konstatavo, jog ieškovės turtui žala nepadaryta. Nuo 1994-12-07 ieškovei priklauso 1,4 ha žemės sklypas, esantis Pošnios km. Seirijų sen. Lazidijų rajone. Šį sklypą ji beveik šešiolika metų nuolat prižiūri ir jį naudoja pagal paskirtį, todėl ir medžius turi teisę sodinti. Iškirsti medžiai priklausė ieškovei, ji pati juos pasodino ir augino, tai patvirtino ir liudytojai. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad iškirsti medžiai ir krūmai nebuvo menkaverčiai. Dėl atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigūno aplaidaus ir nerūpestingo darbo ir savavališkos atsakovo V. J. veikos buvo iškirsti 8 vnt. beržų ir 16 vnt. gluosnių. Medžiai jau buvo beveik suaugę, jie puošė aplinką, buvo sudedamoji aplinkos dalis, darė poveikį kitiems aplinkos komponentams, todėl teigti, kad tai menkaverčiai medžiai ir krūmai yra neteisinga. Teismas sprendime nepasisakė dėl padarytos žalos gamtai. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Šia metodika remiantis LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Lazdijų agentūra 2008-01-17 atliko nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimą ir nustatė, kad iškirsti medžiai gamtai padarė žalos už 536,23 Lt sumą. Civilinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl neteisėtos veiklos. LR Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad visais atvejais žala, nuostoliai gamtinei aplinkai turi būti atlyginama. Nuostolių dydis, kilus ginčui, gali būti nustatomas teisminė tvarka, vadovaujantis LR civilinio kodekso, kitų teisės aktų nuostatomis bei įrodymais.
6. Dėl atsakovų elgesio ir tiesioginių jų veiksmų ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl jie privalo ją atlyginti. Beveik dvejus metus ieškovei teko lankytis pas policijos pareigūnus, žemėtvarkininkus, advokatus, gaišti laiką teismuose ir įrodinėti savo žemės sklypo ribas, kad jos vėl būtų atstatytos. Iškirsti medžiai ne tik stipriai sugadino ieškovės žemės sklypo kraštovaizdį, bet jie buvo ieškovei labai brangūs tuo, kad juos sodino kartu su savo dabar jau mirusia seserimi, ir tai buvo tarsi jos sielos buveinė. Todėl ieškovė labai išgyveno dėl šio įvykio. Išvydusi visus savo sodintus medelius išguldytus, ji patyrė emocinį šoką, nervinė įtampa tęsiasi iki šiol, kadangi atsakovai ne tik neatlygina jos patirtų nuostolių, neatsodina išpjautų medelių, bet atsakovas V. J. kiekvienai progai pasitaikius nevengia iš jos pasišaipyti. Po šio įvykio kraujospūdis buvo labai aukštas, ieškovė nuolat gerdavo stiprius vaistus, tačiau tai nepadėjo. 2008- 02-01 trūkus galvos kraujagyslei, ji buvau operuota, o gydymas tęsiamas iki šiol. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, jos teisė į ieškinį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, teismo pripažintina. Prievolė Alytaus apskrities viršininko administracijai atlyginti ieškovei padarytą žalą atsiranda LR CK 6.271 str. pagrindu, nes matininkas V. R. yra pareigūnas, valdžios institucijos pavedimu atliekantis Valstybės žemės reformos darbus. Dėl to, kad neteisingai buvo pažymėtos ieškovės žemės sklypo ribos ir iškirsti medeliai, ieškovei ir gamtai buvo padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti. Apeliantės nuomone, atsakovas V. J. taip pat turi atlyginti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi vykstant ginčui tarp šalių dėl žemės sklypo ribų jis vadovavosi neteisėtai surašytu aktu ir be jos žinios bei sutikimo neteisėtai iškirto medžius. Tokiu būdu ieškovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą atsakovai privalo atlyginti solidariai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:
1. Ieškovė teigia, kad medžiai buvo iškirsti jos žemės sklype, kai tuo tarpu atsakovas menkaverčius, savaaugius medžius pagal žemės sklypų ribą iškirto savo sutuoktinės ir jos sesers žemės sklype. Ieškovė teismui yra pateikusi savo žemės sklypo planą, 2001-05-08 patvirtintą tuometinės Lazdijų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos. Iš šio plano matyti, kad trečiųjų asmenų J. J. ir S. P. žemės sklypas su ieškovės A. Š., kaimyniniais A. V., B. K. žemės sklypais ribojasi tiesia linija. Visų šių žemės sklypų abrisai parengti ir žemės sklypų ribų ženklinimas riboženkliais atliktas dar 1992 metais. Niekas neturi teisės keisti žemės sklypo ribų, kilnoti riboženklių, nei patys žemės sklypo savininkai, nei žemėtvarkos institucijų darbuotojai ar komisijos. Vykdant J. J. ir S. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, gretimų žemės sklypų savininkai savo parašais patvirtino, kad trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos nustatytos teisingai. A. V., trečiųjų asmenų ir ieškovės žemės sklypai turi bendrą susikirtimo tašką. A. V. pasirašytinai yra patvirtinusi žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kad riboženklis sklypų susikirtimo vietoje pastatytas teisingai. Su šia žemės sklypų susikirtimo vieta, nenurodydama motyvų, nesutinka tik ieškovė. Kaip matyti iš pateiktų tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, žemės sklypų abrisų, žemės sklypus skiria gluosnis, kuris yra aiškus ir stabilus objektas. Riboženklis 1992 metais buvo pastatytas lygiagrečiai su gluosniu. Ieškovė 2007-10-07 perkėlė riboženklį 2 m į trečiųjų asmenų žemės sklypą, tai buvo užfiksuota nufotografuojant, apie tai pranešta Lazdijų rajono policijos komisariatui. Ieškovės užsakymu parengtame geodeziniame žemės sklypo plane minėtas gluosnis taip pat parodytas kaip stabilus objektas, augantis ant jos žemės sklypo ribos, o ne jos žemės sklype. Iš J. J. ir S. P. žemės sklypo abriso matyti, kad jų žemės sklype yra medis - beržas, nuo kurio iki ieškovės žemės sklypo ribos yra 4 metrai. Natūroje tą žemę savavališkai yra užėmusi ieškovė, po beržu sandėliuoja jai priklausantį žvyrą. Ieškovė pati yra įsibrovusi į trečiųjų asmenų žemė sklypą. Iš ieškovės atliktų kadastrinių matavimų taip pat matyti, kad jos žemės sklypas įsiterpia į trečiųjų asmenų žemės sklypą, beržas rodomas jos, o ne trečiųjų asmenų, žemės sklype, o trečiųjų asmenų, ieškovės ir A. V. žemės sklypų susikirtimo taškas nebesutampa, kas prieštarauja žemės sklypų abrisams ir planams. Komisija, susidedanti iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų, 2007-07-27 neperkėlė jokių riboženklių, nenustatinėjo naujų ribų, o tik patikrinę riboženklių buvimo vietą, konstatavo, kad riboženkliai tarp J. J. ir A. Š. sklypų atitinka ribas, nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir nurodė atsakovui iškirsti proskyną tarp žemės sklypo ribų. Kirtimo darbus atsakovas atliko savo sutuoktinės ir jos sesers žemės sklype, su Alytaus apskrities viršininko administracijos leidimu. Ir priešingai, 2007-09-04 kitos sudėties komisija tikslino ribas, nustatė naują riboženklių vietą, nors tokių įgalinimų tam neturi. Ieškovė savo reikalavimus grindžia būtent 2007-09-04 komisijos aktu, kai neturint tam teisės žemės sklypų ribos buvo nustatomos naujai. Tokiu būdu teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, planinę medžiagą, pagrįstai nesirėmė komisijos 2007-09-04 aktu ir teisingai nusprendė, kad nėra V. J. kaltės, kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų.
2. Ieškovė prašė priteisti 2007,04 Lt turtinės žalos. Nurodė, kad 955,00 Lt sudaro nukirstų medžių vertė, o 536,23 Lt žala gamtai. Šiems žalos dydžiams pagrįsti ieškovė pateikė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vyresniojo specialisto V. S. paskaičiavimus, kurie atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“. Tačiau minėto įsakymo 2 p. nustato, kad medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės baziniai įkainiai mažinami du kartus, jei medžiai ir krūmai auga privačioje žemėje kaimo vietovėje. Todėl pagal šį punktą iškirstų medžių vertė yra ne 955,00 Lt, o 477,50 Lt. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad už žalą gamtai atsakovas privalo atsakyti neatsižvelgiant į kaltę. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d. nustato, kad civilinė atsakomybė neatsižvelgiant į kaltę už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl ūkinės veiklos taikoma tik ūkio subjektams. Atsakovas nurodo, kad jis nėra ūkio subjektas, ūkinės veiklos nevykdė, prakirto ribą tarp žemės sklypų, tai padarė nepažeisdamas aplinkosauginių įstatymų, nes kirsti menkaverčius medžius savo žemės sklype leidimai nereikalingi, ir pagal žemėtvarkininkų nurodymą. Ieškovės patirtos 75,26 Lt pašto ir 440,55 Lt kuro išlaidos susijusios su tuo, kad pagal jos skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iš Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros 2008-04-01 nutarimo baudžiamojoje byloje Nr. 72-1-273-07, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, numatyta LR BK 178 str. 1 d. Tai, kad ieškovė nepagrįstai iniciavo ikiteisminį tyrimą, kreipėsi į policiją, prokuratūrą, važinėjo į apklausas, rašė įvairius raštus, skundus, nėra pagrindas reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas. Taip pat ieškovė prašė priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau nepagrindė, kuo remiantis žalą sveikatai vertina būtent šia suma.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų komisijos 2007-07-27 aktas yra niekinis, nes Kauno apygardos prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumento klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. Vadovaujantis BPK 23 ir 220 str. nuostatomis, dokumento klastojimo faktas nustatomas ir asmenys dėl šios veikos pripažįstami kaltais tik teismo nuosprendžiu, todėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2009-11-11 tarnybinis pranešimas Nr. 20-57 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei liudytojų apklausos protokolai negali būti laikomi įrodymu, kad 2007-07-27 aktas surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog LR Seimo kontrolierius 2010-01-13 pažymoje Nr. 4D-2009/5-295 pažymėjo, jog yra ne Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos kompetencija atstatinėti privačių žemės sklypų riboženklius ir ribas. LR Seimo kontrolierius minėtoje pažymoje minėtą aplinkybę konstatavo nagrinėdamas ne 2007-07-27 aktą, bet komisijos 2007-09-04 akto surašymo aplinkybes. Atsakovo nuomone, teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad iš besiribojančių žemė sklypų abrisų ir ribų paženklinimo aktų ir pagal šiuos abrisus padarytos žemės sklypų išsidėstymo schemos matyti, kad beržas auga ne ant besiribojančių sklypų ribos, bet 4 metrais nutolęs į J. J. pusę nuo ribos. 2007-07-27 aktu buvo tik nustatyta, kad riboženkliai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo byloje nurodytas ribas, t. y. surašant šį aktą nebuvo perstatomi riboženkliai ir keičiamos žemės sklypų ribos. Nors 2007-07-27 tikrinant faktinius duomenis ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti pagal Viešojo administravimo įstatymo 30 str. 1 d., tačiau patikrinimo metu riboženkliai neperstatyti, žemės sklypų ribos nepakeistos, todėl minėtas pažeidimas yra procedūrinio pobūdžio ir juo negalėjo būti padaryta žala apeliantei.
3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai 2007-07-27 patikrinimo metu aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl to neteisingai buvo pažymėtos ieškovės sklypo ribos ir iškirsti medžiai. Remiantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3, 4.7, 4.8 ir 4.12 punktais, Alytaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai turėjo teisę tikrinti, ar riboženkliai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo byloje nurodytas ribas. Riboženklių apsaugos instrukcijos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88, 2.7 p. nurodyta, kad žemės sklypo savininkas (naudotojas) privalo prižiūrėti riboženklius ir ribas, esant reikalui, tarp riboženklių praarti vagas, atnaujinti riboženklių apkasimą. Be to, komisijos pasiūlymas iškirsti medžius nėra privalomojo pobūdžio, todėl V. J., kirsdamas medžius, veikė savo nuožiūra, o ne vykdydamas valstybės pareigūnų įpareigojimus.
4. Vadovaujantis CK 6.246 - 6.249, 6.271 str. nuostatomis, būtina valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad šios institucijos darbuotojai nevykdė teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus ir šis jų neveikimas arba netinkamas veikimas turėjo tiesioginės įtakos ieškovės teisėms ar teisėtiems interesams. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad 2007-07-27 patikrinimo metu ir surašant ribų patikrinimo aktą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, todėl nėra pagrindo teigti, kad Alytaus apskrities viršininko administracija veikė neteisėtai ir kad ieškovės nurodoma turtinė ir neturtinė žala atsirado būtent dėl šios institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Apeliacini skundas atmestinas.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso kodekso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjimui ginčui, įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovės A. Š. nuomone, 2007-07-27 aktu, jai nedalyvaujant, buvo netiksliai nustatytos žemės sklypų ribos (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 96). Būtent šio akto pagrindu, vėlesnėje eigoje buvo suformuoti kaimyniniai žemės sklypai, kurių duomenys ieškovei ir ją atstovaujantiems asmenims buvo žinomi dar iki užvedant civilinę bylą teisme, ką patvirtina Lazdijų rajono PK atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys (t.2, b. l. 16), todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo už iškirstus medžius atsakovų V. J. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos (bylos nagrinėjimo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos) atžvilgiu. Tokia išvada darytina dėl to, kad ištyrus teismui pateiktų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis, paaiškėjo, jog ieškovės nurodomas Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007- 09- 04 aktas (t. 1, b. l. 58) dėl sklypo ribų tarp S. T. ir A. Š. sklypų iš esmės nekeičia kadastrinių duomenų matavimų, neginčytinai užfiksuotų Lazdijų rajono Seirijų kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenyse (t. 2, b. l. 38) bei nepaneigia 2007-07-27 akte nustatytų sklypų riboženklių išsidėstymo teisingumo, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo neįrodė, kad atsakovo V. J. nukirsti medžiai priklausė būtent jai.
Kadangi būtent aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų ir atsakovų veiksmuose nenustatė LR Žemės Reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, šios materialinės teisės normos reikalavimų nepažeidė. Atvirkščiai, būtent 2007-07-27 sklypų ribų nustatymo akte, nustatant ginčo sklypų ribas, pagrįstai buvo remiamasi konkrečios kadastrinės vietovės žemės sklypų abrisų ir žemės sklypų ribų paženklinimo aktų duomenimis (t. 2, b. l. 38 – 44), kurie patvirtino riboženklių schemos teisėtumą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra įstatyminių prielaidų konstatuoti, jog ieškovei atsakovų veiksmais buvo padaryta turtinė, o tuo pačiu ir neturtinė žala, todėl – akivaizdu, kad ieškovės pareikštas žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų reikalavimas CK 6.271 straipsnio pagrindu – nepagrįstas. Tuo pačiu pažymėtina, jog aukščiau išvardintų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos nutartimi, konstatavus, jog ieškovė be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvadas paneigia Kauno apygardos prokuratūros tiriamojoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys ( t.2, b. l. 16 ), nes šie rašytiniai duomenys vertinami CPK 176 – 185 straipsniuose nustatyta tvarka ir jokios išankstinės įrodomosios galios teismui neturi. Teismui atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl jai padarytos materialinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstus, akivaizdu, jog nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ilgai užtrukusį bylos nagrinėjimą teisme inicijavo pati ieškovė ir už šio bylinėjimosi pasekmes pati yra atsakinga. Būtent dėl šios priežasties kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingus ir plačiau dėl jų nepasisako.
Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo teiginiai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos priteistinos atsakovui V. J. advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme bei procesinių bylos dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 98 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23,45 Lt (dvidešimt tris litus, 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).