Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-27 · Administracinė byla Nr. I-10107-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-27
Bylos Nr.
I-10107-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03697-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
S. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10107-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03697-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. Z. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir Viešojo saugumo tarnyba), 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde (I t.b.l. 1) nurodo, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K) į Marijampolės pataisos namus ir atgal bei iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus senomis mašinomis. Kalinimo laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų konvojavimas buvo žiaurus kankinimas, pasityčiojimas, garbės ir orumo pažeminimas. Konvojavimo metu pareigūnai žemino, tyčiojosi, nuolat ir demonstratyviai rodydami kovinius ginklus, atlikinėdami asmens ir daiktų kratas. Konvojavimo metu trūko vietos, 2 kv.m. patalpoje tekdavo būti mažiausiai su septyniais asmenimis, kurie turėjo ir savo asmeninius daiktus. Šaltuoju metų laiku buvo šalta, dėl vietos trūkumo tirpdavo ir šaldavo kojos, nes visą kelią tekdavo arba stovėti ar sėdėti ir laikyti daiktus. Kojas traukdavo mėšlungis, dėl oro trūkumo pasidarydavo silpna. Šiltuoju metų laiku konvojavimo sąlygos dėl karščio ir oro trūkumo buvo siaubingos. Automobiliai buvo baisūs, nešvarūs, surūdiję, sklido nemalonūs kvapai. Pareigūnai talpindami į automobilius šaukdami sakydavo, kad nelaimės atveju sušaudys. Dėl nurodytų priežasčių patyrė didelę neturtinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, nežmoniškas kančias, nepatogumus, jaučia nuolatinę baimę, naktimis sapnuoja košmarus apie žiaurų pareigūnų elgesį. Patirti išgyvenimai gali trukdyti tolimesniam gyvenimui. Patirtą neturtinę žalą vertina 1500 EUR.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (I t.b.l. 7-9) su skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m. liepos 13 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.

Viešojo saugumo tarnyba paaiškina, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus. Su pareiškėjo teiginiu dėl antisanitarinių konvojavimo sąlygų nesutinka, nes vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Viešojo saugumo tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota aplinkybių, kad suimtasis patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Viešojo saugumo tarnyba vykdydama teismo įpareigojimą pateikė su bylos nagrinėjimu susijusią medžiagą (I t.b.l. 20-202).

Pareiškėjas teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo (II t.b.l. 4-5). Apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t.b.l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Papildomai pažymėjo, kad skundas nepagrįstas ir nemotyvuotas, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo patirtus sveikatos sutrikimus ar kitų objektyvių duomenų dėl pareiškėjo patirtos žalos. Konvojavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nėra visų būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą buvo konvojuojamas laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2013-04-16.

Atsakovės atstovas reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2012-07-13 prašo taikyti ieškinio senaties terminą (I t.b.l. 7-9). Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Pagal CK 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų jis buvo konvojuojamas automobiliais neatitinkančiais nustatytų reikalavimų, konvojavimo metu pareigūnai jį žemino, tyčiojosi. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į minėtos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo pirmojo konvojavimo, t.y. nuo 2012-05-17, tačiau skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui išsiųstas tik 2015-07-13 (I t.b.l. 2).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, teigdamas, kad dėl to patyrė nežmoniškas kančias, didelius nepatogumus, buvo pažemina jo garbė ir orumas, dėl ko jaučia baimę, naktį sapnuoja košmarus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą.

Pareiškėjas reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo pareikšti praleidimo priežasčių nenurodė. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-07-13 nėra.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2012-05-15 iki 2012-07-13 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-07-13 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, vertintinas ir analizuotinas pareiškėjo konvojavimas laikotarpiu nuo 2012-07-13 iki 2015 metų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Viešojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Viešojo saugumo tarnyba arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo sąlygos prilygo žiauriam kankinimui, nes automobiliuose trūko vietos, šaltuoju metų laiku buvo šalta, šiltuoju – trūko oro, automobiliai buvo nešvarūs, netvarkingi, sklido nemalonūs kvapai.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-04-16 apie trisdešimt kartų buvo konvojuojamas maršrutais Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Kaunas-Marijampolė-Kaunas, Vilnius-Alytus-Vilnius, šiomis transporto priemonėmis: Volkswagen Crafter valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz 918 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) MAZ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t.b.l. 6, 81-202). Transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodyta, kad automobiliuose Volkswagen Crafter yra 19 sėdimų vietų (I t.b.l. 50, 53, 59, 56, 60, 65, 71, 74, 77, 197), Mercedes-Benz 918 - 36 sėdimos vietos (b.l. 39, 45), automobilyje MAZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 sėdimos vietos (b.l. 27), automobiliuose MAZ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – po 43 tris sėdimas vietas (b.l. 31, 35).

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sąrašų (I t.b.l. 81-196, 198-201) matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius. Priešingai, 2012-10-30 Kelionės žiniaraštyje padaryta žyma apie atsisakytus priimti konvojuojamuosius dėl vietos stokos (I t.b.l. 121-122). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjo skundo teiginys, kad transporto priemonės buvo perpildytos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos vietos sėdėti, kiekvienoje kameroje yra vėdinimo liukai, apšvietimas, transporto priemonėse įrengtos šildymo sistemos, yra atsarginiai išėjimai (I t.b.l. 26, 30, 34, 38, 44, 49, 52, 55, 58, 61, 64, 67, 70, 73, 76). Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė techninė apžiūra. Automobiliai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatytus vedinimo sistemos ir apšvietimo parametrus (I.t.b.l. 47-48, 79-80). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu pažeidimų nenustatė (I t.b.l. 29, 33, 37, 41-43). Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad pareiškėjo konvojavimo metu specialus transportas atitiko techninius ir eksploatacinius reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog konvojaus pareigūnai nuolat žemino, tyčiojosi darydami kratas, demonstratyviai rodydami kovinius ginklus, dėl to jis nuolat jautė baimę, patyrė stresą, naktimis sapnuoja košmarus dėl žiauraus pareigūnų elgesio.

Konvojavimo taisyklių 3 punkte nurodyta, jog konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojuojamųjų kratos organizavimas įtvirtintas Konvojavimo taisyklių 74-93 punktuose. Šių taisyklių 78 punkte nurodyta, kad konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Sistemiškai analizuojant šias teises normas, darytina išvada, kad konvojuojamų asmenų ir jų daiktų kratos atlikimas yra ne pareigūnų teisė, o pareiga. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo asmens ir jo daiktų krata prieš konvojavimą buvo atliekama teisėtai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas konvojavimo metu konvojaus viršininkui skundų nei žodžiu, nei raštu neteikė, sveikata nesiskundė (Konvojavimo taisyklių 107 punktas, I t.b.l. 81-82, 85-86, 89-90, 93-94, 97-98, 101-102, 105-106, 109-110, 113-114, 117-118, 126-127, 103-131, 134-135, 138-139, 142-143, 146-147, 150-15, 154-155, 157-158, 161-162, 165-166, 169-170, 173-174, 177-178, 181-182, 185-186, 189-190, 193-194, 198-199).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad konvojuojant pareiškėją į paskirties punktus laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-04-16, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iš būtinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė