Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės pagal ieškovės G. F. ieškinį atsakovei D. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė G. F. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. Č. 1 087,44 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, 25 Eur žyminio mokesčio, 5,70 Eur už gyventojų Registro pažymą apie asmens duomenis ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad K. K. 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 17:34 val. Vilniuje, Paberžės g. 8, išbėgo į kitą važiuojamosios dalies pusę neleistinoje vietoje iš už stovinčių spūstyje transporto priemonių, neįsitikinęs, kad nėra artėjančios transporto priemonės priešinga eismo kryptimi, ko pasekoje buvo partrenktas automobilio. Matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Suzuki. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP 0884 brigada, kuri apžiūrėjo vaiką, jo į gydymo įstaigą nevežė. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2- jo poskyrio tyrėjas D. K., ištyręs eismo įvykio medžiagą, nustatė, kad minėtų eismo įvykio mechanizmo aplinkybių kontekste, vertinant įvykio dalyvių veiksmų atitikimą kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimams, bei jų įtaką eismo įvykio kilimui ir jo padarinių atsiradimui, yra įvardintini pėsčiojo pažeidimai, t.y. KET 42 punkto, 48.4 punkto pažeidimai. Darytina išvada, kad būtent mažamečio ir jo nerūpestingi, neatsargūs veiksmai yra susiję būtinuoju priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Nagrinėtino administracinio tyrimo kontekste pažymima ir tai, kad pagal bendrąsias KET normas vairuotojas ir pėsčiasis yra lygiaverčiai eismo dalyviai, turintys lygiavertes pareigas vienas kito atžvilgiu. Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Spręstina, kad pėsčiasis vairuojamos transporto priemonės kelyje sudarė netikėtą ir objektyviai neišvengiamą kliūtį, dėl ko vairuotojas neturėjo pakankamai laiko ir atstumo sureaguoti į kliūtį. D. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau –ir ANK) 6 straipsniu, 565-1 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nurodė žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka. K. K. iki administracinio nusižengimo padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų. Dėl K. K. padarytos žalos tėvams kyla pareiga atlyginti ieškovei patirtą turtinę žalą. K. K. išbėgo į kitą važiuojamosios dalies pusę neleistinoje vietoje iš už stovinčių spūstyje transporto priemonių, neįsitikinęs, kad nėra artėjančios transporto priemonės priešinga eismo kryptimi. Ieškovei turi būti atlyginta turtinė žala, nes atsakovo K. K. veiksmai atitinka visas deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Dėl K. K. nepakankamai atidaus, neatsargaus elgesio ieškovė patyrė žalą – buvo apgadintas jos automobilis. Vertinimo ataskaitos Nr. L230913 nurodyta, kad apgadinta automobilio V/N ženklas, V/N rėmelis, buferis, radiatoriaus grotelės, buferio dekoratyvinės grotelės, variklio gaubtas, buferio V rėmas. Šios ataskaitos 13 puslapyje nurodyta, kad žalos dydis nustatytas 937,44 Eur be PVM. Taip pat yra patirtos papildomos išlaidos: pagal žalos eksperto sąskaitos – faktūrą Nr. EL 3081, žalos eksperto paslauga sudarė 150 Eur. Viso yra apskaičiuota 1 087,44 euru? žala. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. į D. D. elektroninį paštą pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L230913 bei minėtos ataskaitos sąskaitą faktūrą, laiške nurodė, jog prašo iki 2023m. spalio 31 d. pervesti 937,44 eurų (be PVM) sumą, kuri yra nurodyta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje ir 150 Eur sumą už vertinimą. Atsakovė ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovės pateikta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita neatitinka įstatymo nuostatų ir negali būti vertinama kaip žalos apskaičiavimo metodikas atitinkantis dokumentas bei pažymėjo, kad pateikta sąskaita faktūra nesusijusi su eismo įvykio metu atsiradusia žala. Nurodė ieškovei kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo klausimo išsprendimo arba į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Ieškovė pateikė užklausą Suzuki draudikui dėl šios situacijos išsprendimo, tačiau draudikas ieškovę informavo, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis tiesiogiai į kaltininką arba kreiptis teisminiu būdu. Ieškovė pateikė užklausą dėl šio įvykio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, tačiau pastarasis atsakė, kad ieškovė turėtų dėl žalos atlyginimo kreiptis tiesiogiai į asmenį, atsakingą už padarytą žalą.

2. Atsiliepimu atsakovė D. Č. prašė ieškinį tenkinti 300 Eur dalyje, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad K. K. yra 2023 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio autoįvykio, kurio metu jis buvo partrenktas ieškoves vairuojamu automobiliu, kaltininkas. Ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje Nr. L230913 yra nurodyti automobilio Suzuki apgadinimai, kurie visiškai nesusiję su 2023 m. rugpjūčio 31 d. autoįvykiu, kurio metu jis buvo partrenktas. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2- jo poskyrio atliekamo autoįvykio tyrimo metu buvo užfiksuotas tik automobilio Suzuki kapoto įlenkimas kaip apgadinimas, susijęs su autoįvykiu. Tačiau be jo ieškovės ataskaitoje nurodyti automobilio priekinio bamperio apatines dalies įskėlimas, jo laikiklio įlenkimas. Šie apgadinimai pagal jų dislokaciją, mastą ir atsiradimo laiką nesutampa su 2023 m. rugpjūčio 31 d. autoįvykiu. Bamperio ir laikiklio pažeidimai tikėtina atsirado ženkliai anksčiau, nes įlenkimų vietose smarkiai aprūdijęs metalas. Minėti apgadinimai galėjo atsirasti nuo automobilio susidūrimo su kietu paviršiumi, nes bamperis ir laikiklis negalėjo būti taip smarkiai apgadinti automobiliui partrenkus K. K. Pastarajam būtų padarytas smarkus kūno sužalojimas, kurių susidūrimo metu jis nepatyrė. Atsakovė siūlė sutaisyti ieškovės automobilį ir jos buvo sutarusios, kad remonto kaina neviršys 300 Eur. Tačiau 2023 m. spalio 6 d. ieškovė pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, nurodė, jog prašo iki 2023m. spalio 31 d. pervesti 937,44 Eur (be PVM) sumą, kuri yra nurodyta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L230913 ir 150 Eur sumą, kuri yra nurodyta minėtos ataskaitos sąskaitoje faktūroje , į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikta ataskaita neatitinka įstatymo nuostatų ir negali būti vertinama apskaičiuojant žalą. Pateikta sąskaita faktūra didžiąja dalimi nesusijusi su eismo įvykio metu atsiradusia žala.

3. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

5. Ieškovė G. F. paaiškino, kad važiuojant netikėtai iššoko K. K. Jos greitis buvo nedidelis, stabdė automobilį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Vaikas atsitrenkė į bamperį ir užgriuvo ant kapoto. Ji iš eismo įvykio neišvyko, iškviesta policija, greitoji. Apgadinta ir numerio rėmelis, pats numeris, grotelės, radiatoriaus grotelės. Į įvykio vietą po to atvyko vaiko močiutė ir mama. Po to kažkoks vyras skambino, neprisistatė, grasino, baugino. Dėl taisymo nepasitikėjo atsakovei duoti automobilį taisyti, nes dėl jų ir atsirado žala. Šiuo metu transporto priemonė parduota už 950 Eur, sutartyje buvo nurodytos visos žalos padarytos.

6. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė D. Č. paaiškino, kad vaikas buvo įvykio vietoje, kadangi ten jo mokykla netoli, gal į ją ėjo. Įvykio aplinkybes pripažįsta, tačiau ne visi pažeidimai galėjo būti padaryti įvykio metu, pati ieškovė minėjo, kad grotelės prieš tai sugadintos. Visada norėjo susitarti su ieškove, bet ieškovė nesutiko su jų sąlygomis. Abejoja, ar dėl susidūrimo su vaiku, sveriančiu 48 kg., galėjo būti padaryti tokie automobilio apgadinimai.

7. Liudytoju apklaustas A. Š. dėl ryšio su šalimis parodė, kad kurį laiką kartu su ieškove gyveno. Įvykio nematė, matė nuotraukas tik. Ieškovė reikalavo sumokėti atsakovės berods 300 Eur už patirtą žalą. Aiškinomės aplinkybes, kaip ieškovė paaiškino, ji turi meistrą, kur nuolat remontuoja ir pasakė, kad panašiai tokia suma už sutvarkymą. Ieškovė minėjo tik kapotą. Jis skambino ieškovei, siūlydamas sutvarkyti automobilį, remonto laikotarpiui siūlė pakaitinį, tačiau ji reikalavo tai daryti nedelsiant. 300 Eur suma nebuvo per didelė, bet atsakovė, kaip pasakė, tuo metu nedirbo, tai vienu kartu buvo per didelė suma, o ieškovė reikalavo visos sumos nedelsiant. Liudytojo teigimu, jie buvo nusileidę, kad sumą dalinti į dalis ir dalimis sumokėti, ieškovei vis vien netiko. Liudytojas matė automobilio nuotraukas, tikrai 300 Eur būtų pakakę, paties automobilio vertė iki 2 000 Eur.

8. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo D. K. 2023 m. rugsėjo 11 d. priimtu nutarimu nustatyta, kad K. K. 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 17:34 val. Vilniuje, Paberžės g. 8, išbėgo į kitą važiuojamosios dalies pusę neleistinoje vietoje iš už stovinčių spūstyje transporto priemonių, neįsitikinęs, kad nėra artėjančios transporto priemonės priešinga eismo kryptimi, ko pasekoje buvo partrenktas automobilio Suzuki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Vertinant įvykio dalyvių veiksmų atitikimą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimams bei jų įtaką eismo įvykio kilimui ir jo padarinių atsiradimui, įvykio priežastimi įvardinti pėsčiojo padaryti KET 42 punkto, 48.4 punkto pažeidimai. Nenustatyta, kad vairuotojas būtų buvęs neatidus, neatsargus ar viršytų greitį, būtų ignoravęs kitas taisykles. Mažamečio nerūpestingi, neatsargūs veiksmai yra susiję būtinuoju priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Nustačius, kad eismo įvykio metu K. K. nebuvo sukakę 16 metų, administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis ANK 6 straipsniu, 565-1 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jo atžvilgiu nutraukta.

9. Eismo įvykio metu K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl už jo padarytą žalą atsako jo tėvai arba globėjai (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Nors šiuo metu K. K. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau tėvų / globėjų pareiga atlyginti žalą išlieka ir kai vaikas sulaukia (duomenys neskelbtini) metų ar tampa pilnamečiu.

10. Kelių eismo taisyklių 42 punkte numatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu.

11. Pagal Kelių eismo taisyklių 48.4.punktą pėstiesiems draudžiama išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

12. Tarp šalių nėra ginčo, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo K. K. veiksmai, iš už sustojusio autobuso, ne pėsčiųjų perėjoje išbėgant į gatvę. Matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, tai matyti ir iš nuotraukų Eismo įvykio vietos schemos, esančių administracinio nusižengimo byloje ROIK:23219417583.

13. Eismo įvykio metu buvo apgadinta G. F. priklausiusi transporto priemonė Suzuki Splash, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

14. Administracinio nusižengimo byloje ROIK:23219417583 esančioje Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobiliui Suzuki Splash apgadinta priekinis bamperis ir variklio dangtis. Byloje esančiose nuotraukose taip pat matyti variklio dangčio įlenkimas ir bamperio įskilimai. Nuotraukose taip pat matyti skilęs numerio rėmelis.

15. Turto vertintojo E. L. 2023 m. rugsėjo 27 d. parengtoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L230913 nurodyta, kad ji atlikta G. P. (F.) užsakymu. Vertinimo užduotis – apskaičiuoti vertinamos transporto priemonės rinkos vertę iki įvykio ir nustatyti atstatomuosius (remonto) kaštus. Transporto priemonės apžiūros data – 2023 m. rugsėjo 17 d. Vertinimo ataskaitoje padarytos išvados, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 1 645 Eur, transporto priemonės remonto kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą, - 937,44 Eur (be PVM). Apgadinimų ir numatomo remonto protokole nurodoma remontuotinos (keistinos) dalys: variklio gaubtas, priekinis buferis, buferio dekoratyvinės grotelės, priekinio buferio rėm., radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis ženklas, priekinio valstybinio ženklo rėmelis.

16. 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuri 2024 m. lapkričio 11d. el. paštu buvo išsiųsta ir pačiai atsakovei, buvo išaiškinta pareiga įrodinėti žalos dydį, išaiškinta ekspertizės skyrimo tvarka (b.l. 129 - 131).

17. 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi šalims, taip pat ir atsakovei, papildomai išaiškinta, kad jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovei siūlyta pasirūpinti ir atstovavimu.

18. Atsakovė neginčijo, kad transporto priemonei Suzuki Splash, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryta žala, tačiau kėlė abejones dėl žalos dydžio, nurodydama, kad, neva, ne visa žala, kuri užfiksuota ieškovės pateiktuose dokumentuose, automobiliui padaryta aktualaus eismo įvykio metu. Tačiau, išskyrus deklaratyvius teiginius, jokių įrodymų į bylą neteikė. Įvertinus po eismo įvykio darytas nuotraukas, vertintojo darytas nuotraukas, aprašytą eismo įvykio mechanizmą, vertintina, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. parengtoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje įvardinta žala padaryta 2023 m rugpjūčio 31 d. eismo įvykio metu.

19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

20. Teismas sprendžia, kad 937,44 Eur yra reali ir pagrįsta suma, reikalinga transporto priemonės atstatymui iki ginčui aktualaus eismo įvykio buvusią padėtį. Nors atsakovė pusė ir abejojo tokiu remonto dydžiu, tačiau jokių įrodymų, kiek galėtų kainuoti atitinkamos remonto išlaidos, neteikė.

21. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad transporto priemonę pardavė už 950 Eur, nurodydama visą padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog ginčo transporto priemonės vertė iki eismo įvykio buvo 1 645 Eur, teismas sprendžia, kad ieškovei padaryta žala atitinkamai mažintina iš buvusios iki eismo įvykio transporto priemonės vertės atimant pardavus transporto priemonę gautą 950 Eur sumą ir nuostoliai vertintini 695 Eur.

22. Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog dėl K. K. atsakovei buvo padaryta žala, kuri vertintina 695 Eur, tarp K. K. teisės aktams priešingų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis). Tėvų / globėjų kaltė už žalą, padarytą jų vaikų iki 14 metų, preziumuojama (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų / globėjų nekaltumo įrodymas gali būti tik ekstraordinarios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, dėl kurių atsakovę D. Č., nebūtų galėjusi įgyvendinti savo, kaip mamos pareigų, nenustatyta. K. K. tėvas D. K. miręs (duomenys neskelbtini).

23. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl ieškovės 150 Eur išlaidos (Failas 1, b.l. 46, 47) žalos įvertinimui pripažintinos pagrįstomis.

24. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

25. Nei viena šalių įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė.

26. Byloje jokių duomenų apie tai, kad dėl nustatyto turtinės žalos atlyginimo atsakovei D. Č. atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, nėra. Teismas vertina ir tai, kad atsakovė, nesutikdama su jai reiškiamais reikalavimais, pirma turėjo mokamą advokatą, vėliau, teismui išaiškinus galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą, dėl tokios nesikreipė. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad jos turtinė padėti būtų itin sunki.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis

28. Ieškovė pateikė duomenis apie 25 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui, 11,4 Eur išlaidas už duomenų iš viešųjų registrų rinkimą, 2 427,08 Eur atstovavimo išlaidas.

29. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.

30. Ieškinį tenkinus 77,7 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 1 914,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 845 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimui bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei G. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 914,12 Eur (tūkstantį devynis šimtus keturiolika eurų ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.