- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-22763-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Olegas Kakurinas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarei Airidai Aleksonienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo S. V. pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo motina N. V., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, mirė (duomenys neskelbtini). N. V. ir pareiškėjo tėvas S. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri tęsėsi iki S. V. mirties (duomenys neskelbtini). Būdama santuokoje su S. V., N. V. 1993 m. rugpjūčio 31 d. savo vardu sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 10-3115 (toliau – Sutartis), kuria ji, kaip nurodyta Sutarties 1 punkte, nusipirko (įgijo nuosavybės teisę) į 0,0669 ha sodo sklypą (toliau - Sklypas), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypelio Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas 1993 m. rugsėjo 8 d. buvo įregistruotas Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, o remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A30-1895 Sklypui yra suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini)“. Mirus N. V., pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 40-ojo notaro biurą dėl palikimo po N. V. mirties priėmimo. Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė Airida Aleksonienė 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui išdavė liudijimą (toliau - Liudijimas), kurio pagrindas: 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimas apie palikimo priėmimą, bylos Nr. 145/2019, patvirtintas Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarės A. Aleksonienės, registro Nr. AIR-3316. Liudijime pažymima, kad pareiškėjas po motinos N. V. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė. Taigi, remiantis CK 5.5 straipsnio 1 punktu, pareiškėjas yra motinos N. V. įpėdinis pagal įstatymą. Tokiu būdu, pareiškėjas, be kita ko, turi teisę paveldėti N. V. vardu įgytą Sklypą. Tačiau pareiškėjui Vilniaus miesto 40-ajame notarų biure buvo paaiškinta, kad kadangi Sklypas buvo N. V. įgytas santuokoje, paveldimas Sklypas yra bendroji mirusiųjų sutuoktinių – N. V. ir S. V. - jungtinė nuosavybė, o N. V. po sutuoktinio S. V. mirties 2006 m. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo – 1/2 dalies Sklypo priėmimo. Be kita ko, nustatytas pagal įstatymus terminas palikimui (į 1/2 dalį Sklypo) priimti yra praleistas. Susidarė situacija, kuomet pareiškėjas, kaip nurodyta Liudijime, priėmė pagal įstatymą palikimą į 1/2 Sklypo dalį, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė N. V., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad N. V. įstatymų nustatyta tvarka po sutuoktinio S. V. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo (sutuoktiniui priklausiusios 1/2 Sklypo dalies) priėmimo, pareiškėjas pagal įstatymą priėmė (paveldėjo) tik 1/2 dalį Sklypo, priklausiusios N. V.. Pareiškėjas, siekdamas po motinos N. V. mirties įgyvendinti savo teisę paveldėti 1/2 Sklypo dalį, priklausiusią 2006 m. mirusiam N. V. sutuoktiniui S. V., ir negalėdamas kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad N. V., mirus sutuoktiniui S. V., priėmė palikimą į sutuoktiniui priklausiusią 1/2 Sklypo dalį, pradėdama ją faktiškai valdyti, nustatymo. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nei N. V., nei kiti asmenys, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą, pareiškėjo žiniomis, palikimo atsiradimo vietos notarui nebuvo padavę pareiškimo dėl palikimo (1/2 Sklypo dalies) po sutuoktinio mirties priėmimo. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis (toliau - NTR išrašas) N. V. nuo 1993 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. NTR išraše kaip Sklypo savininkė yra nurodyta tik N. V.. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sklypo įsigijimo metu, 1993 m., galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu, teismų praktikoje nurodyta, kad nors teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atitinkamai, tiek N. V. nuosavybės teise 1993 m. įgijus Sklypą, tiek ir 2006 m. mirus jos sutuoktiniui S. V., Sklypo atžvilgiu taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktinų turto režimas, nurodytas CK 3.87 straipsnio 1 dalyje. N. V. neturėjo aukštojo išsilavinimo ir teisinių žinių bei nenumanė, kad po Sutuoktinio mirties jai reikia kreiptis į notarą, nes buvo įsitikinusi, kad visas Sklypas priklauso tik jai. Toks N. V. įsitikinimas buvo sąlygotas ne tik teisinių žinių stoka, bet ir tuo, kad jos sutuoktinis nėra nurodytas kaip Sklypo savininkas nei Sutartyje, nei kituose Sklypo dokumentuose. Tiek nurodytuose Sklypo dokumentuose, tiek NTR išraše, Sklypo plane bei Sklypo įkainojimo akte kaip vienintelė Sklypo savininkė yra nurodyta tik N. V.. Atsižvelgiant į N. V. išsilavinimą, jos amžių, sveikatos būklę (Palikėjai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei Sklypo dokumentų informaciją, N. V. po sutuoktinio mirties 2006 m. nesikreipė į notarą dėl sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 Sklypo dalies paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, N. V. tiek iki 2006 m., kuomet mirė jos sutuoktinis, tiek ir po sutuoktinio mirties, Sklypą valdė, naudojo ir prižiūrėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą
turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Tuo pačiu, kasacinis teismas, aiškindamas CK
5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikytina, kad N. V. aktyvūs veiksmai po sutuoktinio mirties sąlygojo, kad ji faktiškai pradėjo valdyti (priėmė palikimą) į 1/2 dalį Sklypo, ją valdė ir laikė save sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalies Sklypo savininke. N. V. Sklype po sutuoktinio mirties 2006 m. augindavo įvairių kultūrų augalus, užsiimdavo kita žemės ūkio veikla, mėgo Sklype poilsiauti, t. y. N. V. faktiškai naudodavo visą Sklypą. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyta (toliau - Bendrijos pažyma), kad N. V. yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė ir jai priklauso sodo namas bei žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Sklype, kaip nurodyta Bendrijos pažymoje, yra sodo namelis, kuriame N. V. mėgdavo leisti vasaras ir poilsiauti. N. V. ir po sutuoktinio mirties norėjo pagerinti sodo namelio eksploatacines savybes ir 2008 m. siekė sudaryti sutartį su elektros tiekėju dėl elektros tiekimo į Sklype esantį sodo namą, kas sąlygoja, jog N. V., po sutuoktinio mirties 2006 m. taip pat rūpinosi Sklypu bei jame esančiu sodo namu bei patvirtina, kad N. V. po sutuoktinio mirties faktiškai naudojosi Sklypu bei siekė jį pagerinti. N. V. po sutuoktinio mirties taip pat mokėjo kitus su Sklypu ir jos eksploatavimu susijusius mokesčius. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 8 d., kasos pajamų orderio kvite Serija Nr. 44 (toliau - Kvitas) nurodyta, kad N. V. už 2012 - 2013 metus sumokėjo 160 litų (46,34 EUR) sumą už tikslinius mokesčius, susijusius su Sklypo ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priežiūra bei eksploatacija, t. y. mokėjo mokesčius už Sklypą ir praėjus 7 metams po sutuoktinio mirties. Konstatuotina, kad ne tik pati N. V. laikė save viso Sklypo savininke, bet ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administracija, nurodydama Bendrijos pažymoje N. V. Sklypo savininke ir Kvite pažymėdama, kad N. V. moka su Sklypu susijusius tikslinius mokesčius, konstatavo ir pripažino, kad N. V. rūpinasi visu Sklypu, juo faktiškai naudojasi ir eksploatuoja, t. y. laikė N. V. viso Sklypo savininke. Darytina išvada, kad N. V. nurodytais konkliudentiniais veiksmais (rūpindamasi, prižiūrėdama, eksploatuodama kaip savo) po sutuoktinio mirties 2006 m., priėmė palikimą į sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį Sklypo pradėdama ją faktiškai valdyti. Pareiškėjas prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad N. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio S. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. V. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė Airida Aleksonienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo atstovo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 194. Pareiškėjas S. V. yra N. V. ir S. V. sūnus. S. V. mirė (duomenys neskelbtini) N. V. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako 2019-07-24 išrašo duomenimis N. V. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 0,0669 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Minėtas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausė N. V. nuo 1993-08-31 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sklypas 1993 m. rugsėjo 8 d. buvo įregistruotas Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, o remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A30-1895 Sklypui yra suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini)“. Aukščiau minėtas Sklypas įgytas N. V. ir S. V. santuokos metu, t. y. 1993-08-31. Po S. V. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė N. V. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Iš Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarės Airidos Aleksonienės 2019 m. rugpjūčio 30 d. Liudijimo, notarinio registro Nr. AIR-3318, matyti, kad pareiškėjas S. V., (duomenys neskelbtini) mirus motinai N. V., priėmė palikimą pagal įstatymą.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad N. V. po sutuoktinio S. V. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi N. V. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. V. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į 0,0669 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 1993-08-31. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad 0,0669 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė S. V. ir jo sutuoktinės N. V. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinio S. V. mirties ir po to, iki pat mirties (duomenys neskelbtini), N. V. rūpinosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prižiūrėjo šį sklypą, o taip pat žemės sklype esančiu sodo namu. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyta, kad N. V. yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė ir jai priklauso sodo namas bei žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). N. V. ir po sutuoktinio mirties norėjo pagerinti sodo namelio eksploatacines savybes ir 2008 metais siekė sudaryti sutartį su elektros tiekėju dėl elektros tiekimo į Sklype esantį sodo namą, kas sąlygoja, jog N. V., po sutuoktinio mirties 2006 m. taip pat rūpinosi Sklypu bei jame esančiu sodo namu bei patvirtina, kad N. V. po sutuoktinio mirties faktiškai naudojosi Sklypu bei siekė jį pagerinti. N. V. po sutuoktinio mirties taip pat mokėjo kitus su Sklypu ir jos eksploatavimu susijusius mokesčius. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo 8 d., kasos pajamų orderio kvite Serija Nr. 44 nurodyta, kad N. V. už 2012 - 2013 metus sumokėjo 160 litų (46,34 EUR) sumą už tikslinius mokesčius, susijusius su Sklypo ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priežiūra bei eksploatacija, t. y. mokėjo mokesčius už Sklypą ir praėjus 7 metams po sutuoktinio mirties. Konstatuotina, kad ne tik pati N. V. laikė save viso Sklypo savininke, bet ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administracija, nurodydama 2008-09-02 bendrijos pažymoje N. V. Sklypo savininke ir Kasos pajamų orderio kvite Nr. 44 pažymėdama, kad N. V. moka su Sklypu susijusius tikslinius mokesčius, konstatavo ir pripažino, kad N. V. rūpinasi visu Sklypu, juo faktiškai naudojasi ir eksploatuoja, t. y. laikė N. V. viso Sklypo savininke. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą žemės sklypą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po S. V. mirties. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad N. V. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinio S. V. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad N. V. priėmė palikimą po sutuoktinio S. V. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.