Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Stepono J. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo Steponas J. Z. nuteistas pagal LR BK 138str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Steponas J. Z. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. kovo 10 d. apie 19 val. prie parduotuvės "Samsonas", esančios (duomenys neskelbtini) , Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dūrė peiliu O. D. į pilvo sritį bei kairės rankos plaštaką, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą pilvo srityje ir pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje 3-ojo piršto nago srityje, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Stepono J. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo kaltė įvykdžius LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais bei teisingai, nešališkai įvertintais įrodymais. Kaltumas patvirtinamas nuteistojo parodymais, kuriais jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti protokolu, daiktų apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jį 2006-03-10 apie 19 val. prie parduotuvės „Samsonas“, esančios Mažoji g. 11, Kaune, peiliu sužalojo iš matymo pažįstamas vyriškis apie 160 cm. ūgio. Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažįsta Steponą J. Z., kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį įvykio metu. Tai, kad įvykio metu buvo prie parduotuvės „Samsonas“ ir peiliu sužalojo pirmą pasitaikiusį vyriškį, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir nuteistasis S.J. Z.. Šiuos parodymus nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patvirtino. Specialisto išvada konstatuota, kad nukentėjusiajam O. D. nustatyta durtinė pjautinė žaizda pilvo srityje, pjautinė žaizda kairėje plaštakoje 3-čio piršto nago srityje. Patvirtinta, kad durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje, pjautinė žaizda kairėje plaštakoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas patvirtino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno poveikio pasekoje, jei ranka galėjo būti striukės kišenėje, kas neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad dūrio metu jo ranka buvo kišenėje. Šią aplinkybę patvirtina ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad skylė striukėje yra būtent kišenės srityje. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir nešališkai įvertino šiuos įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo S.J. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1d.

Apeliantas nurodo, kad jis išsiėmė peilį ir juo dūrė gindamasis, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis kokiu nors būdu būtų puolęs ir sudaręs realią grėsmę nuteistajam. Priešingai, paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintais parodymais, nustatyta, kad jis peiliu dūrė be jokios priežasties pirmam pasitaikiusiam vyriškiui, nes buvo supykęs, kad jo neįleido į barą, po to pasišalino iš įvykio vietos. Šios aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodytas aplinkybes, kad prie jo priėjęs vyriškis nieko nesakęs, be jokios priežasties dūrė ir greitai pasišalino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis nenurodė, kad jam būtų kilęs realus pavojus ar būtinumas gintis nuo nukentėjusiojo. To nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti ir ištiri duomenys, todėl nuteistojo argumentas dėl būtinosios ginties atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis teisus skunde teigdamas, kad posėdis pirmosios instancijos teisme vyko nedalyvaujant nukentėjusiajam, tačiau šiuo atveju tai negali būti laikoma baudžiamojo proceso pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisingą nuosprendį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato tik būtiną, privalomą kaltinamojo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant nukentėjusiajam teismas sprendžia teismo posėdžio metu, išklausęs atvykusių proceso dalyvių nuomonių. Tokiu būdu įstatymas suteikia teismui prerogatyvą spręsti, ar įmanoma išnagrinėti bylą nedalyvaujant nukentėjusiajam, ar ne, ar jo dalyvavimas yra būtinas, ar ne. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad buvo gautas nukentėjusiojo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas, tam neprieštaravo, sutiko, kad byla būtų išnagrinėta nedalyvaujant nukentėjusiajam.

Be to, teisminis tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. LR BPK 273 straipsnis numato, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Nuteistasis S.J. Z. buvo kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis kaltu prisipažino, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, tam neprieštaravo nei gynėjas, nei prokuroras. Įvykdžius baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus ir paskelbus byloje esančius nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, asmens parodymo atpažinti protokolą, kitus bylos dokumentus, nei gynėjas nei prokuroras neprieštaravo, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, nei vienas iš proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Bausmė nuteistajam paskirta teisingai.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, baigtumą, į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad S.J. Z. praeityje teistas septynis kartus, teistumai neišnykę, padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimą. Kadangi nuteistasis praeityje taip pat teistas už tyčinį turtinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs, naują tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, todėl remiantis LR BK 27 str.1 d. jis yra recidyvistas. Be to, nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik ši bausmė gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų realizavimą.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nėra sunkus, nusikaltimas baigtas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikaltimą S.J. Z. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas laikė atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis daugybę kartų praeityje teistas, tačiau savo gyvenimo būdo nekeičia, nei pragyvenimo šaltinio, nei gyvenamosios vietos nesusirado, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį,. Teismas įvertino visų aukščiau minėtų aplinkybių visumą ir skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Įvertinus padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumą, kolegija spendžia, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės paskirtį.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikaltimo įvyko, nuteistojo kaltės pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Bausmė nuteistajam paskirta teisinga. Nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Stepono J. Z. apeliacinį skundą atmesti.