Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 5 str., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu, ir H. J. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant atlyginti turtinę žalą iki 2007-09-30 ir be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2001-09-10 iki 2001-09-12, nuo 2001-09-12 iki 2001-09-21.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis kartu su K. V., A. Š. 2002-07-13 apie 3.30 val. netoli Dainų (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, panaudodami fizinį smurtą – vienam iš išskirtų į atskirą tyrimą asmenų, paėmus nukentėjusįjį D. M. už kaklo, visiems bendrai sudavus nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiam D. M., K. V. sudavus vieną smūgį į nugarą ir vieną smūgį į veidą nukentėjusiam D. P., po ko jis nugriuvo, tuo padarydami nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – D. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Easy Club“, 100 litų vertės, SIM kortelę „Pildyk Tele 2“, 10 litų vertės, 15 litų, viso D. P. turto už 125 litus, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pradėjo šaukti nenustatytas pašalinis asmuo, bei pagrobė svetimą turtą - D. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3330“ už 400 litų ir „EXTRA“ kortelę už 20 litų, iš viso D. M. turtą už 420 litų ir tokiu būdu įvykdė plėšimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. J. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-19 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, nes tos nusikalstamos veikos jis nepadarė, nesurinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas rėmėsi tik K. V. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jis pats yra suinteresuotas bylos baigtimi ir teismas K. V. parodymus turėjo vertinti kritiškai, be to, nei vienas iš nukentėjusiųjų ir proceso dalyvių neparodė, kad jis būtų buvęs įvykio vietoje ir atlikęs nukentėjusiųjų atžvilgiu kokius nors veiksmus. Nurodo, kad įvykio metu jis nebuvo įvykio vietoje, teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl savo sveikatos būklės (invalidumo) negali normaliai judėti ir atlikti kitokius aktyvius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo H. J. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino H. J. kaltu dėl plėšimo.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija kaltės klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl kaltės

Apeliantas skunde teigia, kad jis nusikalstamos veikos – plėšimo nepadarė, jog nesurinka jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jog K. V. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o nukentėjusieji ir proceso dalyviai neparodė, kokius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu jis atliko.

Baudžiamosios teisės teorijoje nusikalstamos veikos sudėtis suprantama, kai nustatomi visi keturi nusikalstamos veikos požymiai: objektas ir objektyvioji pusė, bei subjektas ir subjektyvioji pusė. Pripažįstant tam tikrus veiksmus nusikalstama veika, turi būti nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai: 1) baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės (nusikaltimo objektas), 2) pavojinga veika, įstatyme numatyti pavojingi nusikalstamos veikos padariniai, priežastinis padarytos veikos ir kilusių įstatyme numatytų pavojingų padarinių ryšys; 3) asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn amžius; 4) jo pakaltinamumas bei kaltė. Šie paminėti požymiai priskiriami pagrindiniams nusikalstamos veikos sudėties požymiams, tačiau padarytą nusikalstamą veiką apibūdina ir fakultatyviniai požymiai, kaip pvz.. nusikalstamos veikos dalykas, padarymo būdas, laikas, vieta, priemonės, aplinkybės, tikslas ar motyvas, kurie didesnę reikšmę turi ne pačios nusikalstamos veikos nustatymui, bet kaltininko atsakomybei ir skirtinos bausmės dydžiui.

Teismų praktikoje plėšimu laikomas svetimo turto pagrobimas, užvaldymas panaudojus fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą arba kitaip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis. Plėšimu, priskiriamo nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kėsinamasi į svetimą nuosavybę, o kaip papildomas šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens sveikata. Šioje konkrečioje byloje nusikaltimo objektu yra D. P. ir D. M. turtas, o papildomu objektu – šių nukentėjusiųjų sveikata. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš nukentėjusiojo D. M. buvo pagrobtas jam priklausantis turtas – mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 3330“ su SIM kortele, o iš nukentėjusiojo D. P. – pasikėsinta pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Easy Club“ su SIM kortele ir pinigus, o taip pat nukentėjusiesiems buvo suduoti smūgiai kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Pats nusikaltimas – plėšimas pasireiškė aktyviais veiksmais, t.y. panaudojus fizinį smurtą, kuris sukėlė sveikatos sutrikdymą, patvirtintą teismo medicinos specialisto išvada. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs LR BK 13 str. 2 d. numatyto amžiaus – 14 metų. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas dėl nukentėjusiųjų D. P. ir D. M. atžvilgiu padaryto nusikaltimo pareikštas asmenims, kurie visi nusikaltimo metu buvo pilnamečiai, todėl jie gali būti šio nusikaltimo subjektais, trauktinais baudžiamojon atsakomybėn. Pats svarbiausias nusikaltimo požymis yra asmens kaltė, kuri baudžiamojoje teisėje suprantama kaip asmens santykis su padaryta nusikalstama veika ir šį požymį apibudina tyčios kryptingumas. Plėšimas pasireiškia tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis. Plėšimo padarymo motyvai yra savanaudiški ir visi nurodyti požymiai nustatyti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais K. V. parodymais, be to, K. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nuteistojo K. V. parodymai buvo nuoseklūs svarbiausiose nusikaltimo aplinkybėse. Jo parodymais nustatytas nusikaltimo padarymo tikslas, veiksmų atlikimo seka, smūgių sudavimas nukentėjusiesiems, pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės ir nuteistojo K. V. kategoriškas tvirtinimas, kad pasišalinant iš įvykio vietos nukentėjusiojo D. M. mobiliojo ryšio telefonas buvo būtent pas H. J.. Šie K. V. parodymai neprieštarauja byloje esantiems nukentėjusiųjų parodymams. Nuteistasis K. V. H. J. atpažino kaip asmenį dalyvavusį nusikaltime ir savo parodymus patvirtino akistatoje su H. J.. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius K. V. parodymus vertino sąryšyje su kitais byloje esančiais duomenimis, kurie teismo buvo pripažinti kaltę pagrindžiančiais įrodymais, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl nuteistojo H. J. kaltės dalyvavus plėšime nukentėjusiųjų D. P. ir D. M. atžvilgiu.

Apeliantas teigia, kad jis nusikaltimo nepadarė, kad nebuvo nusikaltimo vietoje ir negalėjo atlikti aktyvių veiksmų dėl savo neįgalumo, tačiau nuteistasis nepagrindė savo teiginio, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo namuose, o taip pat ir apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl K. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o vien teigimas, kad K. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, dar neįrodo K. V. parodymų prieštaringumo ir nenuoseklumo. Be to, iš nuteistojo K. V. ir nukentėjusiųjų parodymų, kurie vieni kitiems neprieštarauja, o priešingai, papildo, matyti, kad iš įvykio vietos visi kaltinamieji kartu pasišalino nubėgdami. Apelianto teiginys, kad jis dėl savo neįgalumo negalėjo atlikti aktyvių veiksmų, yra nepagrįstas, o po įvykio praėjus ilgam laiko tarpui, byloje nenustatyta kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų, todėl kaltinamiesiems pagrįstai buvo pareikštas tiek įtarimas, tiek vėliau ir kaltinimas, kad kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems specialistų išvadoje nurodytus ir patvirtintus sužalojimus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. J. negalėtų dėl savo fizinės būsenos atlikti aktyvius veiksmus ir nuteistasis nepateikė objektyvių jo versiją patvirtinančių duomenų. Teismas negali eksperimento ar kito veiksmo eigoje patikrinti šį apelianto motyvą, nes veiksmo atlikimo rezultatas priklausytų nuo apelianto valios ir negali daryti prielaidos, kad jo neįgalumas sutrukdė atlikti jam inkriminuotus veiksmus.

Pastebėtina, kad apeliantas nepaaiškino, kodėl jo neįgalumas netrukdo jam atlikti kitus aktyvius veiksmus, pvz. vairuojant automobilį, kadangi nustatyta, kad apeliantas dirba vairuotoju ir H. J. nepateikė jokių įrodymų, kad K. V. buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir todėl jį apkalbėjo. Byloje nėra jokių apelianto motyvą patvirtinančių duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo H. J. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje yra surinkta pakankamai, jie vertintini visumoje, o ne atskirai, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio ir H. J. išteisinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo H. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio atmesti.