Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-09 · Byla Nr. N1-129-810/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
N1-129-810/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37008-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Nukentėjusysis
A. L.
Kaltinamasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-129-810/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37008-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.26.2; 2.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,nukentėjusiajai A. L.,kaltinamajai K. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) moksleivė, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2019 m. vasario 4 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00563-19 K. B. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės bei šį nutarimą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino 2019 m. vasario 4 d. rezoliucija;

2) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu;

3) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu ir atlyginti priteistą turtinę žalą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu ir atlyginti priteistą turtinę žalą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu ir atlyginti priteistą turtinę žalą,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.50 val. viešoje vietoje – Druskininkų mieste, šalia pastato, esančio Klonio g. 4G, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be jokios priežasties prikibo prie A. L., tęsdama nusikalstamą veiką, rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajai A. L. ne mažiau tris smūgius į galvos sritį bei pargriovė ant žemės, po to, sugriebusi rankomis A. L. galvos srityje už plaukų juos tampė, tuo nukentėjusiajai A. L. sukeldama fizinį skausmą ir padarydama sužalojimus – kraujosruvą odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji K. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi ir paaiškino, kad A. L. iki nagrinėjamo įvykio ji nepažinojo. 2019 m. rugpjūčio 28 d. po 15 val. kartu su draugėmis S. J. ir T. A. ji (K. B.) buvo prie ežero „Vijūnėlis“, esančio Druskininkuose, vartojo sidrą. Apie 17 val. prie ežero „Vijūnėlis“ atėjo A. L.. Su ja kartu atėjo K. B. nepažįstami mergina ir trys vaikinai. Sėdėdama prie ežero „Vilūnėlis“ ir besikalbėdama su draugėmis išgirdo šalia garsiai kalbančius asmenis, tarp kurių buvo ir A. L.. K. B. nuėjo prie minėtų asmenų ir pasakė: „mergos, nesikiškit į vyrų reikalus“. A. L. į jos žodžius sureagavo agresyviai, atsakė – „kas tu tokia, ko tu čia kišiesi“. Dėl A. L. veiksmų supyko bei nieko nepasakiusi rankų kumščiais sudavė 3 smūgius į galvos sritį. Kadangi buvo apsvaigusi nuo išgerto alkoholinio sidro, rankomis iš priekio suėmė A. L. bei pargriovė ją ant žemės ir rankų plaštakomis sugriebė A. L. už plaukų bei juos tempė. Po to nuo A. L. atsitraukė ir nuėjo link savo draugių. Eidama pamatė, jog A. L. skambina telefonu. Suprato, kad gali skambinti numeriu „112“, todėl norėdama įsitikinti atbėgo prie A. L. ir iš jos rankos paėmė jos mobilaus ryšio telefoną sakydama, kad atiduos tik atvykus policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, jiems padavė mobiliojo ryšio telefoną. Dėl tokio poelgio labai galisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pasižada ateityje taip nesielgti.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.30 val. ji su draugais A. D., M. K., E. Ž. ir D. G. atvyko iš Vilniaus į Druskininkų miestą, nes M. K. reikėjo susitikti su draugais. Esant prie ežero „Vijūnėlis“, M. K. kalbantis su draugu (kartu buvo dar dvi merginos ir 3 vaikinai), ji priėjo arčiau prie minėtos kompanijos. Tačiau viena iš merginų, kaip vėliau paaiškėjo - K. B., to padaryti neleido, bei, netrukus, pradėjo mojuoti rankomis, prikibo prie jos (A. L.), rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, po to, pargriovė ant žemės bei sugriebusi rankomis jai galvos srityje už plaukų juos tampė. Minimų veiksmų pasėkoje K. B. jai sukėlė fizinį skausmą, padarė kūno sužalojimus, dėl kurių kraujavo. Apie įvykį pranešė policijos įstaigai, tačiau K. B. iš rankų paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, jog telefoną grąžins, kai atvažiuos policijos pareigūnai. Visą įvykį matė apklausoje nurodyti asmenys. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 30-33; 36-39). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. L. nurodė, kad kaltinamoji jos atsiprašė, ji jai atleido (2 t., b. l. 21).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojai E. Ž. (1 t., b. l. 74-82), M. K. (1 t., b. l. 89-97), A. D. (1 t., b. l. 98-101) ikiteisminio tyrimo metu teikdami parodymus nurodė aplinkybes, analogiškas nurodytoms nukentėjusiosios A. L.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 965/2019 (06) nurodyta, kad A. L. nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. Sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo galimybė. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 56-58).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 14 d. pažymos Nr. 41D(A)-869 (1 t., b. l. 21), kuria pateiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. 17.53 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas nukentėjusiosios A. L. telefonu pranešimo garso įrašas, kuris apžiūrėtas kaip dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 22-24), matyti, jog A. L. teisėsaugos institucijas informavo apie nepažįstamos merginos (K. B.) jos atžvilgiu įvykdytus smurtinio pobūdžio veiksmus.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės. BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios prisipažinimas dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad K. B. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.50 val. viešoje vietoje – Druskininkų mieste, šalia pastato, esančio Klonio g. 4G, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be jokios priežasties prikibo prie A. L., tęsdama nusikalstamą veiką, rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajai A. L. ne mažiau tris smūgius į galvos sritį bei pargriovė ant žemės, po to, sugriebusi rankomis A. L. galvos srityje už plaukų juos tampė, tuo nukentėjusiajai A. L. sukeldama fizinį skausmą ir padarydama sužalojimus – kraujosruvą odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo atlikti kaltinamajai inkriminuoti tyčiniai, smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją, nesant objektyvių, smurtinio pobūdžio elgesį pateisinančių priežasčių. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji K. B. veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia: ji suvokė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, naudodama smurtą, ji savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nesukonkretindama, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamosios K. B. tyčiniai veiksmai nagrinėjamo įvykio metu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jos kaltė įrodyta visiškai.

Kaltinamosios K. B. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios K. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, tai yra, atsižvelgia į K. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryto nusikaltimo motyvus (be jokios priežasties), tikslus, pasekmes (sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata), kaltinamosios asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, tačiau būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, mokosi), į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Nors šiuo metu kaltinamoji yra pilnametė, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė (17 metų). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji parodė, kad savo netinkamo elgesio pasekmes suprato, pasižadėjo daugiau teisės pažeidimų nedaryti. Druskininkų Švietimo centro direktoriaus pasirašytoje charakteristikoje charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 183), psichinėmis ligomis neserga (1 t., b. l. 180). Kaltinamosios teigimu, šiuo metu ji dirba dviejuose darbuose, mokosi nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios socialinį nebrandumą, nulemtą jos itin jauno amžiaus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės trukmę mažesnę nei vidurkis – 12 mėnesių laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis).

Skirdamas šią bausmę, teismas nustato įpareigojimus, kurie skatins kaltinamąją keisti elgesį - tai yra įpareigoja ją bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), bei dirbti ar mokytis ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Prokuroras prašė skirti kaltinamajai įpareigojimą per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas), taip pat – baudžiamojo poveikio priemonę 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba dviejuose darbuose, tuo pačiu mokosi, šių įpareigojimų kaltinamoji, kaip pati nurodė, dėl užimtumo ir laiko stokos negalėtų įvykdyti, be to, teismas jas laiko perteklinėmis, todėl neskiria.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, kaltinamajai skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai K. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie pastarosios pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas K. B. sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 18.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 11.26 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 114-115), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153-155), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikintina.

Daiktai - trys kompaktiniai diskai 1-ame, 2-ame ir 3-ame paketuose, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Iš kaltinamosios K. B. valstybei priteistinos 20,12 Eur proceso (kelionės) išlaidos, sumokėtos nukentėjusiajai A. L. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties pagrindu (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jai 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti 1/3, paskiriant K. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę K. B. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir atlyginti nukentėjusiajam R. J. priteistą 1200 Eur turtinę žalą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. baudžiamąjį įsakymą, ir bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą K. B. sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 18.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 11.26 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iš K. B. valstybei 20,12 Eur (dvidešimties eurų ir 12 centų) proceso išlaidas.

Kaltinamajai K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Daiktus - tris kompaktinius diskus 1-ame, 2-ame ir 3-ame paketuose, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti K. B., kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu kaltinamoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė