- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-03
- Bylos Nr.
- e1-2542-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27847-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M., 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesterio pagalba tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,10 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., dienos metu, buvo sugyventinės L. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dienos metu jis buvo vartojęs alkoholį, išgėrė 3 vnt. butelių degtinės po 0.5 l, talpos. Vėliau tarp jo ir jo sugyventinės bute kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervino, nenorėjo labiau pyktis su L., todėl nusprendė išeiti į lauką ir pabūti lauke. Kada tiksliai išėjo į lauką, neatsimena, galimai jau buvo pradėję temti arba lauke buvo prieblanda. Išėjęs į lauką jis nutarė nueiti iki savo sugyventinės automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo automobiliu faktiškai naudojasi jis, bet savininkė yra L. Atsirakinęs automobilį jis į automobilį atsisėdo. Kur tiksliai jis atsisėdo, neatsimena, galimai atsisėdo į automobilio galą, nes gale yra tamsinti langai ir užuolaidos. Automobilyje daugiau alkoholio, atrodo, jis nevartojo, bet to tiksliai negali prisiminti. Atsimena tik tai, kad po išgertų trijų butelių degtinės jis buvo pradėjęs gerti dar vieną 0.5 l talpos degtinės butelį, bet jo iki galo nebuvo išgėręs. Ar butelį jis pasiėmė su savimi, tiksliai neatsimena, bet mano, kad galėjo taip būti. Kurį laiką pamiegojęs jis buvo nubudęs. Kas vyko toliau, nelabai atsimena dėl išgerto didelio alkoholio kiekio. Negali pasakyti, kad tą jis matė ir tiksliai neprisimena, bet jis mano, kad automobilyje dėl jo kvėpavimo labai rasojo langai, dėl to jis galėjo atsisėsti už automobilio vairo, kad užvestų automobilio variklį ir įjungęs ventiliatorius bei langus pravėdinti automobilį, kad langai nebūtų užrasoję. Tai padaręs, jis išlipo iš automobilio. Kuomet jis buvo lauke, prie jo buvo privažiavę policijos pareigūnai. Pareigūnai jį patikrino alkotesteriu, jam buvo nustatytas didesnis nei 3 promilių neblaivumas. Kas buvo vėliau, nelabai atsimena. Pamena, kad kalbėjo su policininkais. Pokalbio metu jie jam pasakė, kad jis buvo judėjęs automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į kitą automobilį. Dėl to jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis tiksliai neatsimena visų aplinkybių, bet nemano, kad galėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus ir, tuo labiau, padaryti autoįvykį. Automobilis „Peugeot“, kada jis į automobilį įlipo, stovėjo gatvėje, prie daugiabučio namo, bet ne užstatytame kieme tarp automobilių, kur yra mažai vietos, o gatvėje - kur vietos buvo daug. Visą laiką, kuomet jis buvo atėjęs iki automobilio ir buvo automobilio viduje, jis buvo vienas, nebuvo automobiliu niekur važiavęs ar perstatęs automobilio. Mano, kad įvyko kažkoks nesusipratimas ir tiesiog, kol jis buvo sėdėjęs už automobilio vairo ir niekur nevažiavo, bet buvo įjungęs automobilio variklį, kad atidarytų langus ir įjungtų ventiliatorius pravėdinti orą, kažkas iš žmonių pamatė jį ir dėl to iškvietė policiją. Daugiau nieko dėl šio įvykio negali pasakyti. Jis yra neteistas, tyrimai, kurie buvo pradėti jo atžvilgiu, buvo nutraukti. Dirba, turi vairuotojo pažymėjimą ir teises vairuoti transporto priemones. Teisės nuo automobilio yra paliktos namuose, jų su savimi nebuvo pasiėmęs. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur jį galima ir rasti (b. l. 68-70). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo jo sugyventinei priklausantį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Automobilis yra registruotas L. S. vardu, tačiau automobilį jis pirko iš savo lėšų ir automobiliu naudojasi tik jis, L. net neturi vairuotojo pažymėjimo. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, jis susipyko su savo sugyventine L. ir išėjo iš namų, kodėl jis sėdo už automobilio vairo, negali pasakyti. Kur jis norėjo važiuoti ir kodėl važiavo, taip pat nežino. Paaiškinti savo veiksmų negali dėl suvartoto didelio alkoholio kiekio. Atsimena, kad jis įpūtė virš 3 promilių. Labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 85-86).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad dirbdami kartu su porininku A. G., 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 19.58 val., iš budėtojo gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad kieme galimai neblaivus „Peugeot“ vairuotojas atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Į įvykio vietą jie atvyko maždaug per 15 minučių. Įvykio vietoje jie pamatė stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio priekinio bamperio matėsi įbrėžimas. Taip pat šalia jie matė stovintį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), kurio viduje prie vairo sėdėjo, kaip vėliu paaiškėjo, V. M.. Bendraujant su minėtu asmeniu, buvo matomi akivaizdūs neblaivumo požymiai, asmens kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pats V. M. neneigė, kad vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. paaiškino, kad vartoja alkoholį jau šeštą dieną iš eilės, paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš 30 minučių. Alkotesteriu patikrinus V. M. blaivumą, 2021 m. rugpjūčio 14 d., 20.40 val. pirmu testavimu buvo nustatytas 3,50 promilių girtumas, antru testavimu 2021 m. rugpjūčio 14 d. 20.56 val. buvo nustatytas 3,10 promilių girtumas. Įvykio vietoje telefonu jie susisiekė su įvykio pranešėju, kuris kategoriškai pareiškė, kad apie įvykį tiesiog pranešė ir nori pasilikti anonimas, nenori būti apklaustas oficialiai. Įvykio pranešėjas paaiškino, kad būdamas balkone matė kaip automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo per pievą, kliudė automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelkraščio ir grįžo atgal į vietą, taip pat įvykio pranešėjas telefonu paaiškino, kad turi filmuotą medžiagą. Jie su porininku vairavimo fakto nematė. V. M. kaip įtariamą nusikaltimo padarymu jie sulaikė, o jo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui uždarė į saugomų automobilių aikštelę. Pranešime apie įvykį figūruoja adresas (duomenys neskelbtini), tačiau jie įvykio vietoje nustatė, kad tikras, adresas yra (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-42). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. V. tarnybiniame pranešime, kuriame papildomai nurodyta, jog V. M. pareigūnams paaiškino, jog paskutinį kartą alkoholį vartojo pradėdamas važiuoti, apie 19.30 val. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio liudytojas atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip V. M. vairavo automobilį „Peugeot“ ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino priekinį bamperį (b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 20 val., jis išėjo į savo namų balkoną. Jau nuo Geležinio Vilko gatvės jis pastebėjo keistai atvažiuojantį automobilį „Peugeot“. Automobilis atvažiavo ne keliu, o žole. Pamatęs tokį vaizdą, jis pradėjo filmuoti. Tuomet automobilis pradėjo parkuotis. Besiparkuodamas automobilis atsitrenkė į „Toyota“ automobilį, apsisuko ir prisiparkavo. Automobilis prisiparkavo vos ne viduryje gatvės, trukdė eismui, kėlė avarinę situaciją. Iš automobilio išlipo vyras. Vyras, išlipęs iš automobilio, pasiėmė degtinės butelį ir pradėjo vaikščioti po kiemą, vėliau sudaužė tą butelį. Tuomet atvyko policijos pareigūnai. Jis pareigūnams pateikė įrašą, kurį padarė (b. l. 47-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis. Automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko iš savo pinigų, kiek jam trūko - ji pridėjo. Automobilį jis pirko 2019 m. rugsėjį. Automobiliu naudojasi tik V., kadangi ji teisių niekada neturėjo ir neturi. Automobilis tik yra užregistruotas jos vardu, ji automobiliu niekada nesinaudojo. 2021 m. rugpjūčio 14 d. po pietų ji su V. susipyko. Jis jau buvo neblaivus. Jiems susipykus, jis išėjo miegoti į automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. sūnus pamatė pro langą, kad kieme yra policijos pareigūnai. Ji pamatė, kad jie šalia jos automobilio. Po kiek laiko V. atėjo namo ir viską paaiškino. Ji nežinojo, nematė ir negalėjo žinoti, kad V. vairuos jai priklausantį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (b. l. 44-45).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 19.58 val. buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini), aikštelėje ką tik neblaivus pranešėjo kaimynas automobiliu „Peugeot“, valstybinis numeriai nežinomi, apgadino automobilį „Toyota“ ir nuėjo namo (b. l. 3).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį elektroniniu paštu pateikė liudytojas A. B.. Vaizdo įraše matomas vaizdas, kaip tamsiai pilkos spalvos „Peugeot“ automobilis bando lygiagrečiai prisiparkuoti prie borto, tačiau jam nepavyksta, jis savo automobilio galiniu buferiu atsitrenkia į greta stovintį pilkos spalvos „Toyota“ automobilį. Vairuotojui nepavyksta taisyklingai prisiparkuoti, dėl to jis, tęsdamas vairavimą, iš atbulinės eigos perjungdamas pavarą tęsia važiavimą tiesiai, pasukdamas į dešinę. Jis posūkyje užvažiuoja ant šaligatvio. Nuvažiavęs nuo šaligatvio ir įsukęs į posūkį, įjungia atbulinį bėgį, apsisuka į kairę ir grįžta atgal prie to paties automobilio „Toyota“ priekine automobilio dalimi. Vairuotojas išjungia automobilio degimą ir bando išlipti iš automobilio (b. l. 50-51).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., 20:40:39 val. V. M. buvo nustatytas 3,50 promilių neblaivumas, o 20:56:26 val. nustatytas – 3,10 promilių neblaivumas (b. l. 14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. M. 2021 m. rugpjūčio 14 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 20.40 val. buvo nustatytas 3,50 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 20.56 val. V. M. nustatytas 3,10 promilių girtumas. Kaltinamasis V. M. tikrinimo rezultatų neginčijo (b. l. 13).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra L. S. (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Peugeot 607 HDI“ (2003 m.) kaina Lietuvoje yra 1 410 EUR (su PVM) (b. l. 28).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei prie jo pridėtos fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad buvo apgadintas automobilio galinis bamperis (b. l. 16-24).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai, nors tikslių įvykio aplinkybių jis neprisiminė dėl suvartoto alkoholio. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai ir jo patikros sertifikatas, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilio vairavimo faktas, ir šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Šiais įrodymais nustatyta, kad V. M. vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 3,10 promilių), todėl kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas tikslina faktinę aplinkybę dėl girtumo laipsnio nustatymo, nurodant, kad mažiausia patikrinimų metu nustatyta alkoholio koncentracija yra ne 3,16 promilių, o 3,10 promilių, ką patvirtina alkotesterio rodmenys. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas šiuo atveju V. M. veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi bet kuriuo atveju jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, viršijantis 1,51 promilių.
Kaltinamasis V. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė baudos mokėjimą išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui (b. l. 97-100, 101-102).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairuodamas tokios būklės apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. M. anksčiau neteistas, tačiau 2020 m. gegužės 13 d. jo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja L. S. (b. l. 95), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 92-93), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 89), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 88), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 75 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi V. M. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį bei tai, jog jis šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas 20 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą 20 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl V. M. pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.
V. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, suvartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, buvo tokios būklės, kad pats tiksliai net neprisiminė visų įvykio aplinkybių, vairuodamas tokios būklės sukėlė eismo įvykį ir apgadino kito asmens turtą, kita vertus prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, už vairavimą esant neblaiviam anksčiau nebaustas, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-99-628/2020). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo turinys visiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68 straipsnyje, turinį, t. y. tokiu atveju asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, todėl kai tokia kardomoji priemonė yra paskirta uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas būtent nuo jos paskyrimo dienos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Šiuo atveju V. M. kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas paskirta 2021 m. rugpjūčio 25 d., tuo tarpu kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas paskirta 2021 m. rugpjūčio 15 d., todėl uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas V. M. skaičiuotinas nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d.
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kuomet turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. VĮ „Regitra“ automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso jo sugyventinei J. S.. Kita vertus, tiek kaltinamasis, tiek ir liudytoja apklausta jo sugyventinė, parodė, kad minėtą automobilį savo lėšomis pirko būtent kaltinamasis (liudytoja L. S. papildomai parodė, kad prisidėjo tik ta dalimi, kiek truko pinigų), abu teigė, kad automobiliu naudojosi tik V. M., kadangi pati liudytoja L. S. niekada teisių neturėjo ir neturi, automobilį ji tik įregistravo savo vardu. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog faktiniu ir tikruoju automobilio savininku bei valdytoju yra kaltinamasis V. M., jis automobilį valdė išimtinai pagal savo valią, automobilis visą laiką buvo jo žinioje, o jo sugyventinė automobilio savininke registre buvo nurodyta tik formaliai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustačius, jog automobilio savininkas yra kaltinamasis, aplinkybė, kad šis automobilis buvo registruotas ne jo vardu, ir tai, ar dokumentuose formaliai įrašyta jo savininkė žinojo ar nežinojo, kad šis automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, reikšmės taikant BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę neturi (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-719/2018). Be to, šiuo atveju akivaizdu, jog automobilio savininke nurodyta L. S. turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Iš liudytojos parodymų matyti, kad jai susipykus su kaltinamuoju, ji žinojo, jog jis tuo metu jau buvo neblaivus ir nuėjo miegoti būtent į automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji pati automobilio realiai nevaldė, puikiai žinojo, kad automobilio rakteliai yra pas jos sugyventinį (kaltinamąjį V. M.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilio savininke nurodyta L. S. sudarė galimybę kaltinamajam pasinaudoti jos vardu registruota transporto priemone, taigi šiuo atveju yra visi pagrindai konfiskuoti kito asmens vardu registruotą transporto priemonę.
Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo būdamas sunkaus girtumo būklės, be to, buvo toks girtas, kad tiksliai net neprisiminė visų įvykio aplinkybių ir visiškai negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio, vairuodamas automobilį jis sukėlė eismo įvykį ir apgadino kito asmens turtą. Apie neblaivų vairuotoją pranešė liudytojas, kuriam kaltinamojo vairavimas sukėlė įtarimą. Kaip nurodė liudytojas A. B., pranešęs apie girtą vairuotoją, kaltinamasis važiavo ne keliu, o žole, prisiparkavo viduryje gatvės, trukdė eismui, kėlė avarinę situaciją, taigi V. M. būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti, be to, jis kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad kaltinamasis buvo tikrasis automobilio valdytojas, o registruota jo savininkė galėjo žinoti apie galimus kaltinamojo nusikalstamus veiksmus bei sudarė jam galimybę automobiliu pasinaudoti, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-53, 54), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d., 20.40 val. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., 11.17 val., t. y. vieną dieną (b. l. 61, 71), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74-76) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72-73) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d., 20.40 val. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., 11.17 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 48 MGL (2 400 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per dvidešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.