- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- e2YT-9817-1103/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03036-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims J. J., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., po sutuoktinio E. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra E. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė, kartu turi vieną dukrą J. J.. Pareiškėja su sutuoktiniu E. J., iki jo mirties, gyveno (duomenys neskelbtini). E. J. testamento (duomenys neskelbtini) sudaręs nebuvo, nekilnojamojo turto ten neturėjo. Pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui E. J. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat ji su E. J. turėjo bendrą banko sąskaitą, kuria abu naudojosi, o šiuo metu ji šia sąskaita naudojasi viena. Be to, E. J. turi sukaupęs lėšas (duomenys neskelbtini) pakopos pensijų fonde. Po sutuoktinio mirties, pareiškėja pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpintis kaip savu, prižiūrėti, tvarkyti, mokėjo visus reikalingus mokesčius. R. J. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi minėtas butas registruotas jos vardu, ir tik vėliau sužinojo, kad dalis buto yra sutuoktinio nuosavybė, nes butas įgytas santuokoje. Taigi, pareiškėja faktiškai valdė ir palikėjui priklausiusią buto dalį – jį prižiūrėjo, jame gyveno, kai grįždavo į Lietuvą, mokėjo mokesčius, o paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas, nes yra praleistas įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas. Todėl pareiškėja R. J. kitokia, ne teismine tvarka, gauti palikimo priėmimo pradėjus paveldėtą turtą valdyti faktą patvirtinančių dokumentų, galimybių neturi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. J. pateiktame atsiliepime nurodė su pareiškimu sutinkanti. Jos tėvai – R. J. ir E. J. butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo būdami santuokoje. Po tėčio mirties, mama minėtu butu rūpinasi, moka visus komunalinius mokesčius, jį prižiūri. Sutinka, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog mama priėmė palikimą po tėčio mirties faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, būtų nustatytas.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjo E. J. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja palikimo priėmimo fakto, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymui. Taip pat neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio E. J. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti E. J. palikimą pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).
7. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
9. Byloje nustatyta, kad E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. E. J. mirė būdamas santuokoje su R. J.. Pareiškėja su sutuoktiniu E. J. turėjo vieną dukrą – J. J. Iš Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro pažymos matyti, kad po E. J. mirties palikimo niekas nepriėmė, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.
10. Po E. J. mirties liko piniginės lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje ir nekilnojamasis turtas: butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šis butas yra registruotas R. J. vardu, nuosavybės teise įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Pagal turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas (1997-12-23 įstatymo redakcija) turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
11. Iš bylai pateiktų duomenų yra matyti, kad E. J. iki mirties su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis gyvenamosios vietos valstybėje registruotino turto neturėjo, testamento sudaręs nebuvo. Po palikėjo E. J. mirties sutuoktinė R. J. iš karto pradėjo rūpintis palikimo turtu, tame tarpe esančiu Lietuvoje. Pateikti įrodymai patvirtina, kad mokesčiai už nekilnojamąjį turtą mokami pilna apimtimi, įsiskolinimų nėra. R. J. šį turtą prižiūri, tvarko ir valdo kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2025 m. birželio 10 d. pažyma. Todėl manytina, kad pareiškėja atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, bei aiškiai išreiškė savo valią įgyti šį turtą savo nuosavybėn (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
12. Pareiškėjos argumentams, kad ji, po savo vyro E. J. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti kaip savo, pilnai pritaria palikėjo dukra J. J. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji iš karto po sutuoktinio E. J. mirties jo palikimą priėmė viena, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: pradėjo naudotis kaip savu, jį valdyti, tvarkyti, disponuoti, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti E. J. palikimą. Nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Duomenų apie tai, kad R. J. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti sutuoktinio turtą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad R. J. aptartu būdu priėmė po sutuoktinio E. J. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjos atstovei, suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.