Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. (toliau – apeliantas) bei nukentėjusiojo G. J. (toliau – apeliantas) apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, nustatant savanoriško baudos sumokėjimo terminą – du mėnesius.

Iš M. L. priteista 850 eurų nukentėjusiojo G. J. naudai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. L. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam, o būtent:

M. L. 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val. 20 min., atvažiavęs automobiliu „Volvo XC 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. B., į degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, iš nukentėjusiojo G. J. reikalavo atiduoti tariamą 2000 eurų skolą duodant kiekvienam, t.y. jam (kaltinamajam M. L.) ir A. B., po 1000 eurų, o G. J. nesutikus duoti tariamos 2000 eurų skolos, jis, t.y. kaltinamasis M. L., tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. J. į galvą, po ko priėjęs prie šalia nukentėjusiojo G. J. stovėjusio nerakinto automobilio Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio bagažinės pagrobė lagaminą su geodeziniu GPS matavimo prietaisu „Trimble R8 Model3 TSc2“, kurio vertė yra 26695 eurų, o iš automobilio salono - automobilio Audi A6 užvedimo raktelį, peilį, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5“, mobilaus ryšio telefoną „HTC Legend“, piniginę su joje buvusiais pinigais 850 eurų sumoje, vairuotojo pažymėjimu, išduotu G. J. vardu bei banko mokėjimo kortelėmis, po ko jis, t.y. kaltinamasis M. L., pagrobęs minėtus daiktus, automobilio Audi A6 užvedimo raktelį, peilį, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5“, mobilaus ryšio telefoną „HTC Legend“, piniginę su joje buvusiais vairuotojo pažymėjimu, išduotu G. J. vardu, ir banko mokėjimo kortelėmis, išmetė į šalia buvusią gyvatvorę, o lagaminą su geodeziniu GPS matavimo prietaisu „Trimble R8 Model3 TSc2 “, kurio vertė yra 26695 eurų ir pinigus 850 eurų sumoje, paimtus iš nukentėjusiajam G. J. priklausančios piniginės, įsidėjo į automobilį Volvo XC 60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, tai yra tokiu būdu kaltinamasis M. L., panaudodamas fizinę prievartą bei sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam G. J., vykdė ginčijimą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę į skolos susigrąžinimą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Skunde nurodoma, kad šioje byloje 2016-10-17 teisiamojo posėdžio metu baigiamųjų kalbų stadijoje buvo atliktos procedūros, atitinkančios BPK 295 straipsnio 1 dalies kriterijus, kadangi prokuroras teismo iniciatyva pageidavo pakeisti kaltinimą teisme 256 straipsnio pagrindu. Po to, pasak apelianto, turėjo vėl sekti BPK 293 straipsnyje numatyta procedūra, tačiau buvo pažeista jo teisė į gynybą, pastarajam iš karto suteikiant paskutinį žodį ir pranešant apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą. Apelianto teigimu, toks pažeidimas yra esminis, dėl kurio nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu.

Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas iš dalies.

5.1. Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nurodant, kad nuosprendis grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti duomenys.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M. L. pripažino kaltu pagal BK 294 str. 2 d. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

5.2. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

5.3. Išanalizavus nuteistojo M. L. skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo bei nukentėjusiojo G. J., liudytojų parodymus, kitą rašytinę bei vaizdinę medžiagą, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp nuteistojo M. L. ir nukentėjusiojo G. J. įvyko konfliktas, kurio metu nuteistasis, siekdamas atgauti jo įsitikinimu esančią skolą, susitikęs su nukentėjusiuoju degalinėje, iš nukentėjusiojo pareikalavo atiduoti tariamą 2000 eurų skolą, tai yra 1000 eurų jam (M. L.) ir 1000 eurų A. B., su nukentėjusiuoju degalinės teritorijoje stumdėsi bei tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Nuteistasis M. L. neginčija aplinkybės, kad buvo pokalbis apie pinigus, kad pastarasis prašė grąžinti skolą, tačiau neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam, nurodydamas, kad tai įvyko tik pastarajam išsisukinėjant, nes nukentėjusysis griebė jam už rankos (b.t. 2, b.l. 73-74).

Tokią nuteistojo versiją paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojo A. B. parodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas, tačiau iš dalies ir paties nuteistojo parodymai, kuomet jis pripažino buvus pliaukštelėjimą, trinktelėjimą (b.t. 2, b.l. 73-74).

Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklausiamas A. B. nurodė smūgio nebuvus, tik kontaktas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė matęs, kaip jiems (M. L. ir G. J.) besikalbant M. delnu vieną kartą pamokančiai sudavė per skruostą G. (b.t. 1, b.l. 103-104).

Byloje UAB „Lukoil Baltija“ vadovo pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis M. L. užsimojęs tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį (b.t. 1, b.l. 47-48).

Kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo G. J. parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu bei, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai, vaizdo įrašas. Be to, nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu, nors ir nurodė į medikus nesikreipęs, kadangi smūgis nebuvo labai stiprus ir po jo žymių neatsirado, tačiau teigė patyręs skausmą, išgąstį. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais vadovavosi. Tuo tarpu nuteistojo M. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apelianto M. L. kaltė dėl fizinės prievartos panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu skundžiamu nuosprendžiu nustatyta pagrįstai, teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

5.4. Apeliantas skunde teigia ir tai, kad teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nustatydamas G. J. kaltinime dėl savavaldžiavimo neinkriminuotą didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams požymį, nesilaikė bylos nagrinėjimo teisme ribų bei tuo pažeisdamas BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, suvaržė įstatymų garantuotas jo, kaip kaltinamojo teises, t.y. apribojo jo galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. L. skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bylos nagrinėjimo teisme ribų ir apribojo pastarojo galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo, nepagrįsti. Nors kaltinamajame akte dėl savavaldžiavimo veiksmų kilę padariniai tiesiogiai neįvardyti kaip didelė žala nukentėjusiojo G. J. teisėms ar teisėtiems interesams, o ir pirmosios instancijos teismas to motyvuotai nenurodė ir neanalizavo, kokioms nukentėjusiojo teisėms, teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala, kuo ji reiškėsi, tačiau pagrįstai buvo konstatuota, kad iš nuteistajam M. L. inkriminuotų ir pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tokia žala padaryta. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo smūgiuota dienos metu viešoje vietoje, degalinėje, pastarasis nesitikėjo tokios nuteistojo reakcijos į jo pasisveikinimui ištiestą ranką, patyrė išgąstį, kaip nurodė savo parodymuose, turėjo nueiti į degalinę nusiraminti, kadangi buvo išsigandęs, nes jis vienas, o nuteistasis M. L. su liudytoju A. B. buvo dviese. Be to, M. L. savavališkai įsėdo į nukentėjusiojo automobilį bei pradėjo kraustyti jo asmeninius daiktus. Taip pat nukentėjusysis nurodė negalėjęs iš karto vairuoti, jautėsi sugniuždytas, praradęs pasitikėjimą. Bylos duomenys patvirtina, kad visos šios aplinkybės buvo nustatytos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl kaltinimo pobūdis, t.y. M. L. inkriminuotų padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį G. J. faktinė apimtis ir jų teisinis kvalifikavimas (BK 294 straipsnio 2 dalis) pastarajam proceso metu buvo žinomi, galimybė veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo užtikrinta, proceso metu nuteistasis kaltu neprisipažino, tačiau jo versija teismo atmesta kaip neatitinkanti byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų. Taigi apelianto M. L. skundo teiginiai, kad buvo apribotos jo galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo, laikytini nepagrįstais. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teisminėje praktikoje ( 2K-145/2016, 2K-54/2017).

Iš 2016 m. spalio 17d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2 b.l. 104) matyti, kad baigiamosiose kalbose, pasisakius prokurorui, nukentėjusiajam G. J. ir jo atstovui, nuteistojo M. L. gynėjui, teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir buvo svarstomas klausimas dėl galimybės prokurorui pateikti patikslintą kaltinimą. Sprendimo svarstomu klausimu nepriėmus, teisėjas paskelbė, kad baigiamosios kalbos baigtos ir buvo suteiktas paskutinis žodis nuteistajam. Teismas šioje stadijoje padarė procesinius pažeidimus : atnaujinus įrodymų tyrimą , svarstomu klausimu nepriėmęs jokio sprendimo , neužbaigęs atnaujinto įrodymų tyrimo, užbaigė pradėtas iki įrodymų atnaujinimo baigiamąsias kalbas, nors turėjo baigiamąsias kalbas pradėti iš naujo, suteikti galimybę proceso dalyviams pastabų ar atsikirtimų pateikimui (Lietuvos Respublikos BPK 293 str.). Vienok, kolegija vertindama, kad teismas padarė paminėtus procesinius pažeidimus, mano, kad jie nėra esminiai , sukliudę priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, esmingai pažeidę proceso dalyvių teises ir pareigas. Pažymėtina, kad nuteistasis M. L. , apie tai pasisakęs apeliaciniame skunde , neargumentavo, kuo toks proceso pažeidimas pažeidė jo teises. Dėl šių motyvų , esant formaliam procesinio įstatymo pažeidimui , kolegija daro išvadą, kad toks pažeidimas netrukdo apeliacinėje instancijoje vertinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

5.5. Nesutinka apeliantas skunde ir su ta teismo išvada, kad pastarasis iš nukentėjusiojo G. J. piniginės paėmė ir pasisavino 850 eurų. Šiai nuteistojo versijai pritartina, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas šią faktinę aplinkybę nustatė nepagrįstai remiantis vien tik nukentėjusiojo G. J. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje įrodymai. Juo labiau, kad ir pats nukentėjusysis nenurodė, ar nuteistasis M. L. apžiūrinėjo jo piniginę. To vienareikšmiškai nepatvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas. Tokiu būdu 850 eurų pasisavinimas iš nuteistajam M. L. inkriminuoto kaltinimo šalintinas, tuo pačiu naikintinas teismo sprendimas iš nuteistojo priteisti 850 eurų nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti. Toje dalyje kaltinimo apimtis nuteistajam M. L. mažinama.

6. Apeliantui M. L. už jam nustatytos veikos padarymą buvo paskirta bauda, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3d. nuostatas, todėl kolegija, tą įvertinus, mano, kad kaltinimo apimties sumažinimas šioje nagrinėjamoje situacijoje nėra vada švelninti jam paskirtą bausmę

Dėl nukentėjusiojo G. J. apeliacinio skundo

7. Skundas tenkinamas iš dalies.

7.1. Apeliaciniame skunde ginčijamas nuteistajam paskirtos bausmės – baudos dydis, kuris, pasak nukentėjusiojo, yra akivaizdžiai per mažas, taip pat nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu atsisakyti tenkinti pastarojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

7.2. Kolegijos nuomone, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam G. J. nepriteisimo nėra pagrįstas ir teisėtas. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konstatavo, kad nukentėjusiajam G. J., suduodant į veidą, buvo sukeltas skausmas, iš jo reikalauta pinigų, sukurta bauginanti situacija ir nesaugumo jausmas. Matyti, kad teismas taip pat neabejojo, kad dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl suvaržytos galimybės dirbti savo tiesioginį darbą, dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau sprendė, kad piniginė kompensacija nukentėjusiajam G. J. už jo patirtus išgyvenimus nepriteistina.

Nukentėjusysis byloje pareiškė ieškinį, kuriuo be turtinės žalos prašė priteisti 5000 eurų neturtinę žalą, kurią grindė tuo, kad nuteistajam jį užpuolus bei užvaldžius jo asmeninius daiktus (geodezinį matavimo prietaisą su priedais, tretiesiems asmenims priklausančias kadastro bylas bei kt.), jis nebegalėjo atlikti darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti, kadangi nuteistojo pasisavintas darbo įrankis buvo būtinas ir nepakeičiamas jo profesijoje, taip prarado klientų pasitikėjimą, atitinkamai negavo pajamų, buvo pažeista jo dalykinė reputacija. Taip pat nurodė patyręs fizinį skausmą ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Apklausiamas teisme, nukentėjusysis taip pat patvirtino buvęs sugniuždytas, įgijęs nesaugumo jausmą, praradęs klientų pasitikėjimą, vėliau gavęs nedraugiško pobūdžio SMS bei sulaukęs skambučių, supratęs kaip tolimesnį jo bauginimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad padaryta nusikalstama veika neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam baimės ir nesaugumo jausmą, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis nukentėjusiajam smūgiavo, kai šis jam tiesė ranką pasisveikinti, vaizdo įrašas patvirtino, kad M. L. iš karto agresyviai bandė suimti nukentėjusiojo rankas, o po to sudavė smūgį į galvos sritį. Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis savavališkai įsėdo į nukentėjusiojo automobilį bei pradėjo kraustyti jo asmeninius daiktus, kas vertintina kaip M. L. ketinimai įbauginti nukentėjusįjį, pademonstruojant savo tariamą galią ir abejingumą nukentėjusiojo teisėms. Be to, nuteistasis M. L. į susitikimą su nukentėjusiuoju atvyko dviese su liudytoju A. B.. Akivaizdu, kad tokias veiksmais nukentėjusiajam buvo sukelta baimė ir išgąstis, po įvykio nukentėjusysis jautėsi nesaugus, dėl to turėjo pabūti degalinėje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis patyrė neturinę žalą, tačiau teismas nesutinka, kad jo patirta žalą turi būti įvertinta 5000 eurų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis G. J. su nuteistuoju M. L. turėjo verslo reikalų, grindžiamų pasitikėjimu vienas kitu, be to, teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad visgi nukentėjusysis savo žinioje turėjo M. L. daiktus (snieglentės komplektą), kuriuos grąžino tik teismo posėdžio metu. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų dėl nukentėjusiojo užpuolimo metu patirto fizinio skausmo ir streso liekamųjų pasekmių, psichologinio ar neurologinio pobūdžio sveikatos sutrikimų. Dėl aukščiau išsakytų argumentų, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir, siekiant išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies iš nuteistojo priteisiant 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

7.3. Nukentėjusysis skunde taip pat ginčija nuteistajam paskirtą bausmę, kuri, pasak nukentėjusiojo, yra akivaizdžiai per švelni. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. L. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 55 straipsniuose nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam M. L. bausmę, įvertino tai, kad jis praeityje teistas nebuvo, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, duomenų, kad jis būtų įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, byloje nebuvimą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai nurodė nuteistajam M. L. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, M. L. charakterizuojančius duomenis, nuteistajam pagrįstai parinko bausmės rūšį – baudą, nustatydamas atitinkamą jos dydį. Paskirtoji bausmė M. L. nėra aiškiai per švelni, todėl keisti ją griežtesne vados nėra.

7.4. Kitų Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. L. ir nukentėjusiojo G. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos 850 eurų, priklausiusių nukentėjusiajam G. J. , pasisavinimą.

Pakeisti sprendimą dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiojo G. J. naudai: panaikinti sprendimą dėl turtinės žalos (850 eurų) priteisimo iš nuteistojo M. L., priteisti nukentėjusiojo G. J. naudai neturtinės žalos atlyginimui 500 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.