Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2022-05-01) ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

M. K. , nuo 2019-08-21 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota 2019-06-19, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas nuo 2019-06-19 (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2019-07-27 iki 2022-04-30) toliau – Įstatymas)) būdamas atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-07-31 organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairių statybinių medžiagų už 21 558,34 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų pakeliamų vartų su automatikos komplektu už 1 011,05 Eur ir kitų įvairių statybinių medžiagų bei daiktų įsigytų iš įvairių tiekėjų už 4 579,50 Eur bendrovės veikloje nepanaudojo, nepagrįstai jas nurašė į sąnaudas, bei neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2 000 Eur pardavimo įplaukų iš E. L. už stoginės įrengimą, tuo pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl ko laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-07-31, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2022-05-01).

Taip pat jis, nuo 2019-08-21 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos 2019-06-19, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, užimamų pareigų pagrindu, laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) įsigijo įvairių statybinių medžiagų už 37 544,65 Eur, iš kurių dalies už 21 558,34 Eur, taip pat minėtu laikotarpiu įgytų kitų bendrovei priklausančių statybinių medžiagų bei daiktų už 4 579,50 Eur, pakeliamų vartų su automatikos komplektu įgytų 2019-10-16 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 011,05 Eur, bei 2 000 Eur pardavimo įplaukų gautų iš E. L. už stoginės įrengimą, panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, jų bendrovei negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso 29 148,89 Eur (21 558,34 Eur + 1 011,05 Eur + 4 579,50 Eur + 2 000 Eur) vertės turtinę žalą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl atskirų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra terasų bei stoginių prekyba ir montavimas. Stogines UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo, o terasas gamino ir montuodavo patys. Yra patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai. M. K. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir steigėjas. Jis gyvena tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tėvų namuose jis norėjo įsirengti savo bendrovės ofisą, todėl ėmėsi remonto darbų. Su savo tėvais, kaip pastato, kuriame jis planavo įsirengti savo įmonės ofisą, savininkais, kaltinime nurodytu laikotarpiu, M. K., kaip įmonės vadovas, nebuvo sudaręs jokios patalpų nuomos sutarties ir pan. Tėvų namuose M. K. gyvena. Pirkdamas statybines medžiagas reikalingas ofiso įrengimui jis naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Teigia, jog nežinojo, kad bendrovės lėšos yra atskirtos nuo bendrovės steigėjo turto. Taip pat M. K. patvirtino, kad norėdamas turėti įmonę jis nelabai domėjosi įmonės steigimu, jos steigimą reglamentuojančiais teisės aktais. Teigia, jog supranta, kad reikėjo domėtis kaip tvarkoma įmonės apskaita ir pan. Parodė, kad jis nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis dirbo užsienyje ir buvo užsidirbęs pinigų, kuriuos, nupirkęs minėtą įmonę, paskolos sutarties pagrindu paskolino savo įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo apie 30 000 Eur. Šios paskolintos lėšos buvo užpajamuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje. Suprato, kad tokiu būdu įmonei paskolintos lėšos tapo jo įmonės lėšomis. Kada tėvų namuose tvarkė savo ofiso patalpas, M. K. įmonės lėšomis pirko statybines medžiagas reikalingas minėtam remontui atlikti, tačiau ne visas išlaidas apskaitė buhalterinės apskaitos dokumentais. Paminėjo, kad baigiantis finansiniams metams yra surašomas likučių suderinimo aktas ir jeigu į jį yra neįrašomos kažkurios prekės, tai jos automatiškai yra nurašomos. Prekes reikia visas surašyti ir jeigu jos nebuvo surašytos, tai reiškia, kad turtas pasisavintas. Likučių suderinimo aktą jis turėjo pats surašyti, sužymėti prekių likučius, tačiau to jis nepadarė. Atlikus jo įmonės mokestinį patikrinimą buvo nustatyta buhalterinės apskaitos pažeidimai, nes nebuvo rasti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys įmonės išlaidų pagrįstumą. Jis sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Blogai vertina savo elgesį. Sutinka, kad jis už savo įmonės lėšas ne tik, kad įsirengė savo įmonės ofisą bet dar suremontavo ir tėvų namus. Tokio kliento, kaip E. L. jis nelabai atsimena, nes praėjo jau nemažai laiko. Tačiau galėjo būti, kad su šiuo klientų tarėsi dėl stoginės jam įrengimo ir gavo iš jo 2 000 Eur avansą, kurio neapskaitė savo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Sutinka su specialisto išvada, kurioje konstatuoti jo buhalterinės apskaitos pažeidimai. Teigia, kad jis nemokėjo tvarkytis su buhalterinės apskaitos dokumentais. Nesigilino, kaip tvarkomi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, neturėjo aiškios įmonės verslo strategijos. Dar paminėjo, kad tėvų namuose remonto darbus atliko pats. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia sutartis nebuvo sudaryta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko, kaip statybinėmis medžiagomis prekiaujančią įmonę. Iš jos pirko statybines medžiagas. Jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo užsakymą ir apmokėdavo už prekes. Pinigų pavedimus jis atliko pats. Kvitus ir sąskaitas faktūras išrašydavo pats. Buhalterė, įmonės apskaitos tvarkymui, buvo pasikviesta kažkur 2019 metų lapkričio mėnesį. Kada pirko statybines medžiagas už UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas apmokėdavo pavedimais. Paminėjo, kad pakeliamus vartus, kurie yra nurodomi jam pareikštame kaltinime, sumontavo savo tėvų namuose. Pripažįsta, kad padarė klaidų pirkdamas už įmonės lėšas tam tikras prekes, kurios nebuvo reikalingos ofiso įrengimui. Blogai vertina savo elgesį. Teigia, kad jis šiuo metu viską įmonėje atlieka atsakingai, pakeitė požiūrį dėl netinkamo įmonės valdymo. Dėl išlaidų nurašymo į sąnaudas pažymėjo, kad toks atskiras veiksmas nėra daromas, nes turi būti pateikta VMI atskira deklaracija, jis turėjo pildyti inventorizacinį lapą, o kada ten nėra duomenų apie išlaidas jos automatiškai nurašomos ir tai buvo jo klaida. Jis nenurodė prekių likučių, todėl jos automatiškai buvo nurašytos į sąnaudas. Įmonės lėšos buvo panaudotos ir nėra jas pagrindžiančių dokumentų. Patikslino, kad įrenginėjo stoginę E. L.. Jis buvo jo klientas. Už kokią sumą pardavė stoginę E. L. jis tiksliai neatsimena, tačiau galėjo būti, kad iš jo gavo 2 000 Eur, kurių nenurodė savo įmonės apskaitoje. Savo įmonės veiklos nenutraukė. Įmonės veiklą vykdo ir šiuo metu.

Išvada dėl M. K. kaltės padarius nusikaltimus numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš 2021-05-12 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybai (toliau – FNTT) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas, kurio rezultatai įforminti 2021-04-28 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo nustatyti galimi nusikalstamos veikos požymiai. Prašoma apie priimtą procesinį sprendimą informuoti VMI (1t., b. l. 1–75).

Iš 2021-11-11 FNTT pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimo apgaulingos apskaitos tvarkymo nustatyta, kad nuo 2019-08-21 M. K. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota 2019-06-19, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), ūkio subjekto vadovu ir kasininko pareigose bei užimamų pareigų pagrindu, turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas: laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šias PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) įsigijo statybinių medžiagų už viso 37 544,65 Eur (31 028,64 Eur + 6 516,01 Eur PVM), kurias po to nurašė į sąnaudas, nors buhalterinėje apskaitoje apskaitė medžiagų pardavimų už 15 986,31 Eur (13 211,83 Eur + 2 774,48 Eur PVM), likusių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų medžiagų už 21 558,34 Eur (17 816,81 Eur (31 028,64 Eur – 13 211,83 Eur) + 3 741,53 Eur PVM (6 516,01 Eur – 2 774,48 Eur)), pardavimų buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, nepateikė šių prekių panaudojimo ar buvimo įmonėje patvirtinančių dokumentų;

2019-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal PVM sąskaitą faktūrą už 1 011,05 Eur (835,58 Eur + 175,47 Eur PVM), įsigijo medžiagų – pakeliamų vartų ir automatikos komplektą, kurias po to nurašė į sąnaudas, nors tokios medžiagos pardavimo buhalterinėje apskaitoje neregistravo, nepateikė šių prekių panaudojimo ar buvimo įmonėje patvirtinančių dokumentų;

Laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigijo šias prekes: glaistą, vejinės žolės mišinį, konusinį paaukštinimą, lauko vazoną, grėblį be koto, silikoninę kepimo formą, puodą, keptuvę, televizorių, garsiakalbių kabelį, instaliacinę dėžutę, rėmelį, jungiklį, TV lizdą, gipso kartono plokštę, nuorintoją, trišakį, smėlio–žvyro mišinį, smėlį, ventilį, laikiklius, izoliaciją, perėjimą, gruntą, laminatą, gruntavimo dažus, aliuminius kampus, sienų ir lubų dažus, dažų pigmentus, durpių, durų ir kt., už viso 4 579,50 Eur (3 784,70 Eur + 794,75 Eur PVM), minėtų daiktų pardavimo buhalterinėje apskaitoje neregistravo, nepateikė šių prekių panaudojimo ar buvimo įmonėje patvirtinančių dokumentų;

2020-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinio pasiūlymo Nr. 17101950, pagrindu, nurodant 4 000 Eur stoginės įrengimo įskaitant medžiagas kainą kartu su PVM, 2020-05-26 E. L. pavedimu sumokėjo 2 000 Eur avansą, kuris lygus pusei sutartyje numatytos sumos, o 2020-07-14 t. y. po stoginės įrengimo darbų atlikimo, E. L. grynais pinigais sumokėjo M. K. likusią, pagal komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėtą 2 000 Eur sumą, po ko M. K. neišrašė pinigų priėmimo kvito 2 000 Eur sumai, šių piniginių lėšų į bendrovės kasą ar į bendrovės sąskaitą banke neįnešė, jų neužregistravo nei atskaitingo asmens avanso registre, nei kasos knygos registre, nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimo bendrovės veikloje pateisinančių dokumentų.

Kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad tokiais veiksmais, M. K. galimai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso 29 148,89 Eur (21 558,34 Eur + 1 011,05 Eur + 4 579,50 Eur + 2 000 Eur) vertės turtinę žalą (1t., b. l. 84–87).

Iš 2021-08-04 liudytojo A. L. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad jis statosi namą adresu (duomenys neskelbtini). Statant šį namą sumanė įsirengti stoginę. Šiuo tikslu pradėjo ieškoti internete informacijos apie įmones ar asmenis, kurie užsiima stoginių statyba. Naršant internete, rado informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekus internete nurodytu telefono numeriu - (duomenys neskelbtini), paklausė ar įmonė užsiimtų pastatyti stoginę jo privačiam namui. Gavus teigiamą atsakymą, buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas atvyks prie statomo namo ir apžiūrės ką galima padaryti. Visa tai vyko 2019 metų spalio mėnesį, tiksliau neatsimena kada. Po tokios apžiūros, 2019-10-28, jam buvo pateiktas komercinis pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-10-28 išankstinė sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame pasiūlyme buvo nurodyta medžiagos kurios bus naudojamos stoginės statybai bei bendra 3 436,40 Eur kaina. Į šią kainą taip pat įėjo ir statybos darbai. Kadangi komerciniame pasiūlyme išvardintos sąlygos jį tenkino, tą pačią dieną, kuomet jam buvo pateiktas komercinis pasiūlymas ir išankstinė sąskaita, jis grynais pinigais M. K. sumokėjo 2 000 Eur avansą. Sumokėjus pinigus, jam buvo išrašytas ir pateiktas 2019-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Sumokėjus 2 000 Eur avansą, jis kurį laiką laukė, kol prasidės montavimo darbai. Kada buvo pradėti stoginės montavimo darbai, neatsimena. Kada ši stoginė buvo pastatyta, taip pat neatsimena. Mano, kad tai turėjo būti 2019 metų lapkričio mėnesį. Stoginę jam įrenginėjo 2 asmenys, kaip suprato tai buvo M. K. ir jo tėvas. Stoginė jam buvo įrengta per 2-3 dienas. Už visus darbus ir medžiagas, jis iš viso sumokėjo 3 436 Eur. Visus pinigus sumokėjo grynaisiais. Tai reiškia, kad pradžioje sumokėjo 2 000 Eur avansą, o po darbų atlikimo 1 436 eurus. Šiuo metu neatsimena, ar jam buvo išrašytas dokumentas dėl 1 436 eurų sumos, tačiau namuose tokio dokumento nerado, todėl mano, kad jis išrašytas nebuvo. Apklausos metu pateikė šių dokumentų kopijas: 2019-10-28 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-10-28 komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini). Stoginės įrengimo metu, buvo panaudotos visos medžiagos kurios buvo nurodytos komerciniame pasiūlyme (1t., b. l. 91–95).

Iš 2021-08-04 liudytojos A. K. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ji gyvena vienuose namuose su broliu M. K., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra stoginių statyba. Šiuo metu ji, kaip fizinis asmuo statosi du namus, viename ketina gyventi, kitą greičiausiai parduos. Kadangi statyboms reikalingos įvairios statybinės medžiagos ir projektavimo darbai, o brolio veikla susijusi su statybomis, jis jai padeda jų įsigyti. Šiuo metu sunku atsiminti, kada ir kokias statybines medžiagas ar projektavimo darbus įsigijo iš brolio įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per brolio įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji statybines medžiagas ir projektavimo darbus gauna geresnėmis kainomis. Žinoma ji juo ir pasitiki. Apklausos metu, jai pateikta 2020-09-24 PVM sąskaita faktūra Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje sąskaitoje nurodoma, kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 500 Eur įsigijo projektavimo darbus. Šiuo metu, tiksliai apibūdinti kokius projektavimo darbus įsigijo pagal šią sąskaitą negali, nes tai vyko seniai. Mato, kad sąskaitoje yra nurodytas sutarties numeris, pagal kurį buvo atlikti projektavimo darbai. Namie ieškos šios sutarties ir radus informuos tyrėją bei duos tikslesnius parodymus. Jos statomuose namuose šiuo metu stoginių įrengta nėra. Atsiskaitant su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji moka tiek grynais pinigais tiek pavedimais. Mano, kad apklausos metu nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo grynais pinigais, nes tokiu būdu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo dažniausiai. Per kiek kartų buvo apmokėta sąskaitoje nurodyta 3 500 Eur suma atsakyti negali, nes pirma nori rasti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta sąskaitoje. Kuomet su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybines medžiagas ar projektavimo darbus atsiskaitydavo grynais pinigais, brolis M. K., jai jokio pinigų priėmimo dokumento neišrašydavo. Sakydavo, kad tai galės padaryti vėliau. Namai kuriuos statosi, kaip fizinis asmuo yra adresu, (duomenys neskelbtini). Šie du namai yra vienas prie kito (1t., b. l. 97–98).

Iš 2021-08-06 liudytojo E. K. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad jis gyvena nuosavame name. Sumanė, kad reikėtų įsirengti stoginę. Šiuo tikslu, pradėjo ieškoti informacijos internete apie tokius darbus atliekančius asmenis „www.Skelbiu.lt“ internetiniame puslapyje, rado informaciją, kad tokia veikla užsiima UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturi išsisaugojęs telefono numerio, kuriuo susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Susisiekus internete nurodytu telefono numeriu, paklausė ar įmonė užsiimtu pastatyti stoginę jo privačiam namui. Po teigiamo atsakymo, buvo apžiūrėta vieta, kur galima pastatyti stoginę bei, kiek pamena, buvo atsiųstas komercinis pasiūlymas. Jo išsaugojęs neturi, nes visus laiškus, kurie jam atrodo nereikalingi elektroniniame pašte, jis ištrina. Po komercinio pasiūlymo pateikimo, buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengs jam stoginę. Toks darbų derinimas vyko 2020 metų antroje pusėje, kada tiksliau, neatsimena. Neatsimena ar buvo išrašyta išankstinė sąskaita. Tiesa, pamena, kad komerciniame pasiūlyme, buvo nurodytas avanso dydis, kuris norint, kad darbai prasidėtų, turėjo būti pervedamas prieš pradedant darbus. 2020-08-24 jis pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 1 200 Eur. Kiek pamena, buvo susitarta, kad visa stoginės kaina bus 2 400 Eur. Po avanso pervedimo, darbai prasidėjo maždaug po mėnesio laiko. Kada tiksliai vyko stoginės statybos darbai, neatsimena. Ją statė du asmenys, kaip suprato tėvas ir sūnus. Šių asmenų vardų, neatsimena. Stoginė jam buvo įrengta per 1 dieną. Po darbų atlikimo, grynais pinigais sumokėjo visą likusią pinigų dalį už stoginės įrengimą. Prieš atliekant darbus, jis dar klausė ar gali atsiskaityti pavedimais, nes jam taip patogiau, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas atsakė, kad geriau pavedimu pervestų avansą, o likusią dalį (pusę sumos) sumokėtų grynais pinigais. Atsižvelgiant į tai, jis kaip minėjo, pavedimu iš anksto pervedė avansą – 1 200 Eur, o likusią dalį 1 200 Eur padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui grynais pinigais. Šiuo metu neatsimena, ar jam buvo išrašytas dokumentas dėl 1 200 Eur sumos priėmimo (sumokėjimo), tačiau namuose tokio dokumento kol kas nerado. Grįžęs namo, dar kartą peržiūrės visus dokumentus. Radęs likusios pinigų dalies, t. y. 1 200 Eur, kuriuos apmokėjo grynais pinigais, apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, jį atsiųs pareigūnui el. paštu. Prieš atliekant darbus nebuvo pasirašyta atskira sutartis dėl darbų atlikimo. Pateikė savo sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuotas 2020-08-24 1 200 Eur pavedimas už komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1t., b. l. 100–102).

Iš 2021-08-10 liudytojo E. L. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad jis gyvena privačiame name, kuriame atsinaujino terasą bei sugalvojo įsirengti stoginę. Šiuo tikslu, 2020 balandžio 21 d., pradėjo ieškoti įmonės, kuri galėtų jam tai atlikti. Jis rado kelias įmonės, kurių paprašė atsiųsti pasiūlymus. Taip gavosi, kad viena iš įmonių pateikė labai didelę tokių darbų atlikimo kainą, kita atrodė neprofesionali, todėl pasirinko likusią - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės darbuotojas atrodė suprantantis savo darbą bei pasiūlė jam tinkamą kainą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo tiek el. paštu, tiek telefonu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštas, kuriuo bendravo - (duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris su kuriuo bendravo (duomenys neskelbtini). Derinant stoginės įrengimo klausimus, 2020 gegužės 25 dieną, jis elektroniniu paštu gavo komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame pasiūlyme nurodyta stoginės įrengimo, įskaitant medžiagas, kaina kartu su PVM, buvo 4 000 eurų. Su šiuo komerciniu pasiūlymu jis sutiko ir sekančią dieną - 2020-04-26, jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 2 000 Eur avansą. Darbai buvo pradėti 2020-07-13. Kiek pamena, darbai buvo atlikti per 2 dienas. Įrengimo darbus, vieną dieną atliko 2 darbininkai, kitą dieną - 3. Stoginę įrenginėjo M. su vyresniu žmogumi. Kitą dieną, dirbo M., vyresnis žmogus ir dar vienas darbininkas. Atlikus darbus, jis, kiek pamena, sumokėjo likusią sumą pinigų – 2 000 eurų. Likusią sumą pinigų, t. y. 2 000 Eur sumokėjo grynais pinigais. Juos padavė M.. Mano, kad pinigų priėmimo dokumentas išrašytas nebuvo. Jo namuose nerado. Viso, už stoginės įrengimą sumokėjo 4 000 Eur. Prieš atliekant darbus sutartis pasirašyta nebuvo (1t., b. 1. 104–105).

Iš 2019-09-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) įvairių statybinių prekių už 1 844,10 Eur; iš 2019-09-15 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) įvairių statybinių prekių už 3 196,38 Eur; iš 2019-10-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. Serija IDO Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) pakeliamus vartus IDO-Home ir Elevo 1000-4 automatikos komplektą už 1 011,05 Eur; iš 2019-10-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) įvairių statybinių prekių už 2 420,00 Eur; iš 2019-10-20 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) įvairių statybinių prekių už 3 811,50 Eur; iš 2019-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) įvairių statybinių prekių už 1 319,55 Eur; iš 2019-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) įvairių statybinių prekių už 1 318,90 Eur; iš 2019-12-17 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) įvairių statybinių prekių už 894,79 Eur; iš 2019-09-28 PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) klijuojančias putas už 139,98 Eur; iš 2019-10-02 PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) terasos kampą už 131,89 Eur; iš 2019-10-17 PVM sąskaitoje faktūroje Serija WEX Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) obliuoto maumedžio medienos už 835,31 Eur; iš 2019-12-23 PVM sąskaitoje faktūroje Serija GTK Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad M. K. (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) nuomos paslaugas už 309,00 Eur; iš 2019-12-06 PVM sąskaitoje faktūroje Serija SS Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) šviestuvus už 32,44 Eur; iš 2019-12-06 PVM sąskaitoje faktūroje Serija SS Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) televizorių už 675,00 Eur; iš 2019-12-06 PVM sąskaitoje faktūroje Serija SS Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) šiukšlių maišus, lempą, prailgintuvą, puodą, lauko prožektorių, keptuvę už 125,23 Eur; iš 2020-03-03 važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų iš kurių matyti, kad gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ per vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo smėlio 17,4 T; iš 2020-01-21 važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų iš kurių matyti, kad gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ per vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo smėlio-žvyro mišinio 18,54 T; iš 2020-05-28 PVM sąskaitoje faktūroje Serija WEBD Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) durų komplektą už 550,00 Eur; iš 2020-01-21 PVM sąskaitoje faktūroje Serija KZA Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) smėlio-žvyro mišinį 18,54 T už 100,95 Eur; iš 2020-01-21 PVM sąskaitoje faktūroje Serija KZA Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) smėlio-žvyro mišinį 18,56 T už 101,06 Eur; iš 2020-01-21 važtaraštyje Nr. F01R2T užfiksuotų duomenų iš kurių matyti, kad gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ per vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo smėlio-žvyro mišinio 18,56 T (1t., b. l. 108–130).

Iš 2020-08-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniame pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė E. K. komercinį pasiūlymą dėl stoginės įrengimo. Komercinio pasiūlymo kaina 2 400 Eur. Matomi rankraštiniai įrašai: 1200 +, liko 1200 (1t., b. l. 156).

Iš 2020-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniame pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė E. L. komercinį pasiūlymą dėl stoginės įrengimo. Komercinio pasiūlymo kaina 4 000 Eur (1t., b. l. 157–158).

Iš 2020-05-26 mokėjimo nurodymo Nr. 695 patvirtinime užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad E. L. atliko 2 000 Eur avansinį mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 157; 199).

Iš 2020-01-02 PVM sąskaitoje faktūroje Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) medienos atliekas už 4 350,00 Eur (1t., b. l. 161–162).

Iš 2019-11-01 darbų atlikimo sutartyje Nr. 01 užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama M. K. (Užsakovas) buvo sudariusi šią sutartį su G. K. (Vykdytojas), kaip asmeniu vykdančiu individualią veiklą. Sutarties objektas: Vykdytojas įsipareigojo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ stoginių, terasų montavimo darbus (1t., b. l. 181).

Iš duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ išrašuose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registruota 2019-06-19. D. M. K. (2t., b. l. 4–6; 12).

Iš 2021-06-17 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2014-03-12 priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (2t., b. l. 7–8).

Iš duomenų bazės „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019-08-28. Nuo 2020-03-17, M. K. vykdo individualią veiklą (2t., b. l. 11; 17).

Iš duomenų bazės „Asmens duomenys“ duomenų, kur nurodyta, jog M. K. gyvenamoji vieta nuo 2019-11-07 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). (2t., b. l. 13).

Iš 2021-06-01 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. ir D. K. (2t., b. l. 14–16).

Iš 2021-10-28 FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados, kurioje konstatuota, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24, už 37 544,65 Eur (31 028,64 Eur + 6 516,01 Eur PVM). Bendrovės pirktos medžiagos už 37 544,65 Eur (31 028,64 Eur + 6 516,01 Eur PVM) nurašytos į sąnaudas, tačiau pajamų buhalterinėje apskaitoje apskaityta tik 15 986,31 Eur sumai (13 211,83 Eur + 2 774,48 Eur PVM). Pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) nedetalizuotos medžiagų ir darbų kainos, prekių inventorizaciniame apyraše ir medžiagų nurašymo aktuose nėra detalizavimo kokią dieną ir kokiame objekte buvo sunaudotos minėtos medžiagos. Nenustatytas prekių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 21 558,34 Eur (37 544,65 Eur – 15 986,31 Eur) panaudojimas veikloje, apmokestinamųjų pajamų uždirbimui.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta prekių, t. y. pakeliami vartai ir automatikos komplektas, laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24, už 1 011,05 Eur (835,58 Eur + 175,47 Eur PVM). Nenustatytas prekių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1 011,05 Eur panaudojimas veikloje, apmokestinamųjų pajamų uždirbimui.

Tiriamuoju laikotarpiu, įvertinus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, už laikotarpį nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24, ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, negalima nustatyti prekių įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21 558,34 Eur (17 816,81 Eur + 3 741,53 Eur PVM) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 011,05 Eur (835,58 Eur + 175,47 Eur PVM) panaudojimo.

Iš tyrimui pateiktų dokumentų, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 ir 40 dalių bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai į PVM atskaitą įskaityta 4 711,75 Eur pirkimo PVM ir į veiklos sąnaudas nepagrįstai įskaityta 22 437, 09 Eur leidžiamų atskaitymų už įsigytas prekes (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 741,53 Eur pirkimo PVM ir 17 816,81 Eur išlaidų; iš UAB „(duomenys neskelbtini)” – 175,47 Eur pirkimo PVM ir 835,58 Eur išlaidų; iš kitų įvairių tiekėjų - 794,75 Eur pirkimo PVM ir 3 784,70 Eur išlaidų), kurios, pagal tyrimo metu nustatytus duomenis, panaudotos ne veikloje (prekių pardavimas, panaudojimas ir buvimas įmonėje nenustatytas).

Iš tyrimui pateiktų dokumentų, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityta ir nedeklaruota 1 652,89 Eur pardavimo pajamų ir 347,11 Eur pardavimo PVM už E. L. parduotą ir sumontuotą stoginę.

Tyrimo metu nustatyta, kad į PVM deklaracijas (forma FR0600) už 2019 m. (09, 10, 11, 12 mėnesius) ir 2020 m. (01, 02, 03, 04, 05, 06, 07 mėnesius) įrašyta neteisingi duomenys dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įskaityto 4 711,75 Eur pirkimo PVM už prekes, kurios pagal tyrimo metu nustatytus duomenis panaudotos ne įmonės veikloje ir dėl nedeklaruotos 347,11 Eur pardavimo PVM už E. L. parduotą ir sumontuotą stoginę.

Atsižvelgiant į nustatytus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 058,86 Eur (4 711,75 Eur + 347,11 Eur) PVM padidino grąžintiną iš biudžeto PVM, tyrimo metu papildomai apskaičiuota 5 059 Eur PVM.

Tyrimo metu nustatyta, kad už 2019 m. ir 2020 m. į Pelno (nuostolių) ataskaitą įrašyta neteisingi duomenys dėl nepagrįstai į įsigytas atsargas ir sunaudotus išteklius įskaitytų 22 437 Eur išlaidų (2019 m. – 8 745 Eur; 2020 m. – 13 693 Eur) už prekes, kurios pagal tyrimo metu nustatytus duomenis sunaudotos ne veikloje (prekių pardavimas, panaudojimas ir buvimas įmonėje nenustatytas) ir dėl 2020 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaruotų 1 652,89 Eur pardavimo pajamų už E. L. parduotą ir sumontuotą stoginę.

Dėl to į metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 m. ir 2020 m. įrašyta neteisingi duomenys apie 2019 m. ir 2020 m. nuostolį (Pelno (nuostolių) ataskaitų ir pelno deklaracijų duomenys aprašyti specialisto išvados 5.4 punkte).

Atsižvelgiant į nustatytus duomenis, pelno mokesčio prievolė nenustatyta, nustatytas bendrovės deklaruoto nuostolio už 2019 m. 8 745 Eur mažinimas ir 2020 m. 15 345 Eur (1 652 Eur + 13 693 Eur) mažinimas.

P. B. apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4 straipsnį apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-07-31, įvertinus buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydama Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų reikalavimų:

- Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 9 dalyse nustatytus atvejus. FCIS bazės duomenimis, laikotarpiu 2019-08-29 – 2019-12-05, nesilaikant šių nuostatų UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkytojas įregistruotas direktorius M. K..

- Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 4 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Nesilaikant šių nuostatų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (21 558,34 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 011,05 Eur) ir kitų įvairių tiekėjų (4 579,50 Eur) nurašytos į sąnaudas, tačiau prekių pardavimas, panaudojimas ir buvimas įmonėje nenustatytas.

Nesilaikant šių nuostatų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. 07 mėn. buhalterinėje apskaitoje neįskaityta 2 000 Eur pardavimo įplaukų iš E. L..

- Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu (2000-02-17, Nr. 179) 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 16 punkte nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Nesilaikant šių nuostatų, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. 07 mėn. buhalterinėje apskaitoje neįskaityta 2 000 Eur pardavimo įplaukų iš E. L..

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751) 58 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti šio PVM mokėtojo veiklai, 78 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros.

Nesilaikant šių nuostatų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso, laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07- 24, į PVM atskaitą nepagrįstai įskaityta ir atskirų mėnesių PVM deklaracijose deklaruota 4 711,75 Eur pirkimo PVM (3 741,53 Eur + 175,47 Eur + 794,75 Eur), t. y. 2019 m. – 1 837 Eur pirkimo PVM, 2020 m. – 2 875 Eur pirkimo PVM už įsigytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų tiekėjų, kurių panaudojimas veikloje nenustatytas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, 14 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 2 dalies, kurioje numatyta, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita - faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

N. P. vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, 2020 m. liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 2 000 Eur (1 652,89 Eur + 347,11 Eur PVM) pardavimo įplaukų, nuo jų neapskaičiuota ir nedeklaruota 347,11 Eur pardavimo PVM ir dėl to 347,11 Eur nepagrįstai sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM.

Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20, Nr. IX-675) 2 straipsnio 24 dalies, kurioje numatyta, kad pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais, 31 dalies, kurioje nurodyta, kad sąnaudos - visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas ir 40 dalies, kurioje nurodyta, kad veikla - bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos, 4 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomi leidžiami atskaitymai, 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

Nesilaikant šių nuostatų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamus atskaitymus nepagrįstai priskirta 22 437 Eur (17 816,81 Eur + 835,58 Eur + 3 784,70 Eur) prekių įsigijimo išlaidų ir neapskaityta 1 652,89 Eur pardavimo pajamų.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06, NR. IX-575) 3 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad pelno (nuostolių) ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

Nesilaikant šių nuostatų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į pelno (nuostolių) ataskaitų 1 eilutę, apie pardavimo pajamas, į 3 eilutę, apie įsigytas atsargas ir sunaudotus išteklius bei į 9 eilutę, apie grynąjį pelną (nuostolius), surašyti neteisingi duomenys.

Atsižvelgiant į tiriamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktų reikalavimus už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-07-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros:

- negalima iš dalies nustatyti turto ir veiklos, nes dalies įsigytų prekių pardavimas, panaudojimas ir buvimas įmonėje nenustatytas, taip pat nustatytas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos pardavimo įplaukos iš E. L.;

- dėl į PVM ir pelno mokesčio deklaracijose įrašytų neteisingų duomenų iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų valstybės biudžetui;

- negalima iš dalies nustatyti nuosavo kapitalo – nuosavas kapitalas priklauso nuo turto ir nuo įsipareigojimų. Nuosavas kapitalas lygus atėmus iš jo įsipareigojimus. Todėl jei iš dalies negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio, iš dalies negalima nustatyti nuosavo kapitalo.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas,

Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. DC-1889) 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas ir 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, 37 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, ir 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius tiriamuoju laikotarpiu buvo M. K..

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkytojai buvo M. K. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (2t., b. l. 55–200; 3 ., b. l. 1–54).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius ir teismo aprašytus įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai M. K. dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tiksliai konstatuoti, kad M. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už teisingą minimos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpyje nuo 2019-09-01 iki 2020-07-31, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. nuo 2019-08-21 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 29 148,89 Eur turtinę žalą. M. K. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir pakankamai išsamiai paaiškino esmines aplinkybes aktualias šios baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui. Jo teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, su jomis sutampa bei neprieštarauja byloje esančių visų reikšmingų duomenų turiniui, jų visetui. M. K. 2022-02-11 kreditinių įsipareigojimų dovanojimo sutartimi dovanojo ir atsisakė reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį įsipareigojimą už 26 400 Eur kylantį iš atskirų dalinių įnašų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kasą bei atsiskaitymų su tiekėjais (3t., b. l. 151). Pateikė tokios sutarties motyvus nurodydamas, kad dovanoja bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 400,00 Eur. Jaučia pareigą atlyginti šiuos nuostolius, kaip įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vienintelis atsakingas asmuo. Atlygina visą sumą iš esmės nedetalizuodamas smulkmenų (3t., b. l. 152). M. K. 2022-05-06 pinigų dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias lėšas – 700 Eur (4t., b. l. 2–3). 2022-05-06 kreditinių įsipareigojimų dovanojimo sutarties pagrindu M. K. dovanojo ir atsisakė reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinį įsipareigojimą – 2 079,34 Eur kildinamą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėto atlyginimo (4t., b. l. 4).

Be M. K. prisipažinimo dėl jam pareikšto kaltinimo, teisingam nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir M. K. kaltei pagrįsti reikšmingos aplinkybės yra tiksliai nurodytos 2021-10-28 FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje.

Teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teisme, ištyręs ir įvertinęs visus joje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti 2021-10-28 FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto pateiktomis išvadomis, todėl jomis vadovaujasi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai.

Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Taip pat pažymima, kad pagal teismų praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis yra lygiavertė ekspertizės aktui.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl M. K. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų susijusių su apgaulingos apskaitos tvarkymu bei turto pasisavinimu, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo M. K. kaltei pagrįsti dėl visų jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (šio straipsnio ir jo dalies redakcija galiojusi iki 2022-05-01).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala daroma ir valstybės finansų sistemai, nes šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Todėl pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai.

Apgaulingos apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apima veika (veikimas arba neveikimas), padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Viena iš alternatyvių šio nusikaltimo objektyviosios pusės veikų yra ir apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėtų neteisėtų veiksmų padarymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens turtas tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudodamas jis tikisi gauti ekonominės naudos. Asmens nuosavas kapitalas tai subjekto turto dalis, likusi iš viso jo turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams. Asmens įsipareigojimai tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, dydis, jų pobūdis ir pan. Įsipareigojimų struktūra tai informacija apie asmenis, kuriems skolininkas yra įsipareigojęs (kreditoriai).

Tokio nusikaltimo padariniai yra alternatyvūs. Todėl, tam, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pakanka tam tikrų padarinių atsiradimo konkrečiu atveju.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos padariniai, pagal suformuotą teismų praktiką, nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada, ekspertizės aktu.

BK 222 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo minimo straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių atsiradimo momento.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Šio nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo, apgaulingai tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat ir juridinis asmuo. Nusikaltimo subjektu taip pat gali būti ir ūkio subjekto vadovas tai atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba ūkio subjekte jos iš viso nėra.

Jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui turto pasisavinimas), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (suvestinė redakcija nuo 2019-07-27 iki 2022-04-30) 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numatė, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numatė, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numatė, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

2021-10-28 FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje tiksliai yra nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė ir kokios pasekmės dėl to atsirado. Specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės leidžia objektyviai įvertinti M. K. veiksmus ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. M. K. pripažino ir neginčijo minimoje specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes susijusias su jo neteisėtų veiksmų pobūdžiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

Taip pat M. K. neteisėtus veiksmus, kurie yra nurodyti jam pareikštame kaltinime dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, patvirtino ir kiti teismo ištirti bei įvertinti duomenys, kuriuos teismas yra nurodęs šiame nuosprendyje.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponavimo tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra.

Pagal suformuotą teismų praktiką, gali būti pasisavintas ir akcinių bendrovių turtas. Tai gali būti padaryta per ekonomiškai nenaudingus sandorius, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir pan. Pažymėtina, kad akcinės bendrovės turtas net ir vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Turto pasisavinimas tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Paprastai šis nusikaltimas yra padaromas aktyviais įvairiais veiksmais, taip pat ir turto neteisinga apskaita.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

2021-10-28 FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu M. K. yra nuo 2019-08-21. Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas ir šioje įmonėje dirba iki šiol. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduota prekių (stoginių, šonų uždarymu) įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2019-12-31, už 18 043,22 Eur (14 911,76 Eur + 3 131,46 Eur su PVM) pagal 7 PVM sąskaitas faktūras ((duomenys neskelbtini)) ir prekių įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-07-24, už 19 501,34 Eur (16 116,88 + 3 384,55 Eur su PVM) pagal 10 PVM sąskaitų faktūrų ((duomenys neskelbtini)). Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-07-24, už 37 544,65 Eur (31 028,64 Eur + 6 516,01 Eur su PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos medžiagos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 37 544,65 Eur nurašytos į sąnaudas, tačiau pardavimų buhalterinėje apskaitoje apskaityta tik 15 986,31 Eur.

Nenustatytas prekių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21 558,34 Eur pardavimas. Negalima nustatyti, kam buvo panaudotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos medžiagos už 21 558,34 Eur, nes buhalterinėje apskaitoje šių prekių pardavimas neužregistruotas, tačiau užregistruotas jų sunaudojimas, jų panaudojimo nepateisinant faktiniais duomenimis ir dokumentais. Nenustatyta, kad įsigytos prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21 558,34 Eur būtų panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (prekių pardavimas, panaudojimas ir buvimas įmonėje nenustatytas.

Minimoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas pakeliamų vartų įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-10-16 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 011,05 Eur (835,58 Eur + 175,47 Eur PVM).

Nenustatyta duomenų, kad įsigytos prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 011,05 Eur, buvo panaudotos vykdant terasų, stoginių montavimą, tai 1 011,05 Eur piniginės lėšos panaudotos prekių įsigijimui yra nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytina veikla.

Tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad įsigytos prekės už 4 579,50 Eur (3 784,70 Eur + 794,75 Eur PVM) panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje apmokestinamųjų pajamų uždirbimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pasinaudota 794,75 Eur PVM atskaita ir nepagrįstai 3 784,70 Eur leidžiamų atskaitymų nurašyta į sąnaudas.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta stoginės pardavimas E. L. už 2 000 Eur (1 652,89 Eur + 347,11 Eur PVM). Ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, kad stoginę ir jos montavimo paslaugas E. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 4 000 Eur, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, 2020 m. liepos mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 2 000 Eur (1 652,89 Eur + 347,11 Eur PVM) pardavimo įplaukų, nuo jų neapskaičiuota ir nedeklaruota 347,11 Eur pardavimo PVM ir dėl to 347,11 Eur nepagrįstai sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM (2t., b. l. 55–86).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis M. L. prisipažino, kad tėvų namuose norėjo įrengti savo įmonės ofisą ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas pirko įvairias statybines medžiagas, kurias panaudojo savo tėvų namų, kuriuose ir turėjo būtį įrengtas ofisas, remontui. Su savo tėvais nebuvo sudaręs jokios sutarties, kuri leistų manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja patalpas iš M. K. tėvų. Patvirtino, kad tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis ir pats gyvena. M. K. paaiškino, kad jis sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir jų neneigia.

Šioje baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti šioje byloje esantys ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, jų visetas, įrodo, kad M. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu už šios įmonės finansinių lėšų teisingą panaudojimą siekdamas asmeninių tikslų pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29 148,89 Eur (21 558,34 Eur + 1 011,05 Eur + 4 579,50 Eur + 2 000 Eur) turtinę žalą.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintos, nustatytos ir įvertintos aplinkybės susijusios su M. K. pareikštu kaltinimu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymo atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus šiam nusikaltimui būdingus sudėties požymius, todėl sprendžiama, kad M. K. veika pagrįstai yra kvalifikuota pagal šį minimą straipsnį ir jo dalį.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikų kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamasis M. K.. M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 183 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BPK 140 straipsnio pagrindais M. K. sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam M. K. 2021-12-09 tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3t., b. l. 140–142).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė skirta M. K. turi būti panaikinta.

Kaltinamasis M. K. dirba (3t., b. l. 64–66; 72; 130), neteistas (3t., b. l. 67; Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3t., b. l. 68–71).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo M. K. nepakaltinamumą.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. K. prisipažino kaltu, todėl M. K. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos, arba arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės (straipsnio redakcija galiojusi iki 2022-05-01). M. K. idealiąja sutaptimi padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Tokia nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Šios teismo nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog M. K., už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Šiuo atveju, teismas sprendžia, jog yra pagrindas M. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, sprendžiant jam bausmės skyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

M. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas prašo ir prokuroras.

BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Pažymėtina, kad M. K., teismo vertinimu, visiškai neapgalvotai, neatsakingai, elgdamasis lengvabūdiškai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino jog supranta tokio savo neatsakingo elgesio pavojingumą ir žada ateityje nebenusikalsti. Atsižvelgus į tai, kad M. K. anksčiau nėra teistas, duomenų apie jo atžvilgiu naujai atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teismuose nagrinėjamas kitas baudžiamąsias bylas nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir švelnesnėmis už laisvės atėmimą bausmėmis.

Už veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaip jau minėta, numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Reali laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma anksčiau neteistam, jaunam, dirbančiam, besimokančiam asmeniui.

Teismo manymu paskyrus tokią, pirmą kartą teisiamam asmeniui, griežtą bausmę ji galėtų neigiamai jį paveikti, nes M. K. galėtų prarasti pajamas, negalėtų tinkamai rūpintis savo įmonės veikla, galimai įgytų kriminalinės patirties iš įkalinimo įstaigose laikomų kitų asmenų, o tai turėtų įtaką jo resocializacijai, pasaulėžiūrai, savikritikai, tolimesniam gyvenimiškų vertybių formavimuisi. Kadangi M. K. mokosi, tai tokia griežta bausmė turėtų neigiamų pasekmių ir jo mokymuisi, siekiui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą.

Teismo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės paskirtis būtų įgyvendinta ir M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrus pakankamai griežtą bausmę – baudą, atsižvelgiant į tai, kad M. K. dirba ir gauna pajamas.

Tokia bausmė, šiuo atveju, atitiktų teisingumo principo tikslą.

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, M. K. taip pat gali būti paskirta baudos bausmė, kaip ir yra numatyta šio straipsnio ir jo dalies sankcijoje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2022-05-01).

Įvertinus tai, kad M. K. veiksmuose yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į tai, kad M. K. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir žada ateityje nebenusikalsti, tai pat atsižvelgiant į tai, kad M. K. dirba ir toliau vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sprendžiama, kad 210 MGL dydžio bauda už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymą, ir 120 MGL dydžio bauda už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, yra pakankamos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo M. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo viena padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 10, 11, 12 straipsniai)); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis M. K. darydamas nusikalstamas veikas siekė savanaudiškų tikslų, nes jis tokia veikla pagerino savo ir savo tėvų buitį)), į nusikalstamų veikų stadiją (M. K. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos), į kaltininko asmenybę (M. K. dirba, anksčiau neteistas, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, vertinant tai, kad M. K. teisiamas pirmą kartą, dėl jau teismo išsakytų motyvų, už jo nusikalstamų veikų padarymą jam skiriama bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, ir parenkama bausmė – bauda, laikantis BK 61 straipsnio reikalavimų (M. K. elgesyje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

2021-12-17, Kauno apygardos 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamojo M. K. turtui, esančiam M. K. priklausančiose sąskaitose: sąskaitai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (laikino nuosavybės teisės apribojimo ir mastas: uždrausti disponavimą, leidžiant įplaukas); sąskaitai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (laikino nuosavybės teisės apribojimo ir mastas: uždrausti disponavimą, leidžiant įplaukas); sąskaitoms UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (laikino nuosavybės teisės apribojimo ir mastas: uždrausti disponavimą, leidžiant įplaukas). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021-12-17 iki 2022-06-17. Turto saugotojas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Paysera LT“ (3t, b. l. 134–136; 137–139).

Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas paliekamas galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus jis turi būti panaikintas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalis, 152 straipsnio 6 dalis, 307 straipsnis).

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2021-06-22, atliktos kratos adresu (duomenys neskelbtini), metu paimti dokumentai (37 lapai), saugomi tarnybinėse patalpose; 4 (keturios) kompaktinės plokštelės su ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis laikomi atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus 2021-06-22, atliktos kratos adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtus dokumentus (37 lapai), esant M. K. prašymui perduoti M. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

4 (keturias) kompaktines plokšteles su ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis laikomas atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau saugoti šioje baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį skirti jam bausmę – 210 MGL (10 500,00 Eur) dydžio baudą.

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2022-05-01) ir skirti jam bausmę – 120 MGL (6 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu M. K. skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti M. K. subendrintą bausmę – 210 MGL (10 500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. K. šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. K. galutinę sumažintą bausmę – 140 MGL (7 000,00 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti M. K. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą 140 MGL (7 000,00 Eur) baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

M. K. išaiškinti, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, el. p. kauno.apygardos@teismas.lt ) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

M. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalis, 8 dalis).

Kaltinamajam M. K. 2021-12-09 tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

2021-12-17, Kauno apygardos 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo M. K. turtui, esančiam M. K. priklausančiose sąskaitose: sąskaitai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (laikino nuosavybės teisės apribojimo ir mastas: uždrausti disponavimą, leidžiant įplaukas); sąskaitai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (laikino nuosavybės teisės apribojimo ir mastas: uždrausti disponavimą, leidžiant įplaukas); sąskaitoms UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (laikino nuosavybės teisės apribojimo ir mastas: uždrausti disponavimą, leidžiant įplaukas), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus 2021-06-22, atliktos kratos adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtus dokumentus (37 lapai), esant M. K. prašymui perduoti M. K..

4 (keturias) kompaktines plokšteles su ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis laikomas atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).