Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. I., jo atstovei advokatei Simonai Augėnaitei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Povilui Straševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal D. I. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (Tarnyba) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybos Administravimo skyriaus Personalo ir teisės poskyrio vedėja 2010 m. spalio 27 d. D. I. (pažeidimo padarymo momentu dirbo Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėju, buvo viešojo pirkimo komisijos pirmininku) surašė ATP protokolą, kuriame nurodė, kad Tarnyba įvertino pateiktą informaciją ir dokumentus dėl 2009 m. liepos mėn. neskelbiamų derybų būdu vykdytų viešųjų pirkimų „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimo paslaugų pirkimas (Pirkimas Nr. 1) ir „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimo konsultacijų paslaugų pirkimas“ (Pirkimas Nr. 2) ir nustatė, kad vykdant šiuos pirkimus buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo (Įstatymas) nuostatos (Tarnybos 2010 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 4S-1887). Protokole nurodyta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija (Komisija), kurios pirmininku buvo D. I., 2009 m. liepos 7 d. posėdyje (protokolas Nr. A16-376(3.1.16-AD10) Pirkimui Nr. 1 vykdyti parinko pirkimo būdą vadovaujantis Įstatymo 56 str. 1 d. 3 p. (jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas). Dėl priežasčių, sąlygojusių, kad paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas (šiuo atveju UAB „Affecto Lietuva“), buvo paaiškinta, kad papildomos paslaugos turėjo būti suteiktos skubiai ir kvalifikuotai, nes perkančiojoje organizacijoje vykdomi organizaciniai pertvarkymai, procesų ir programinės įrangos funkcionalumo pritaikymas biudžetinėse įstaigose ir kiti pokyčiai, visa tai tiesiogiai įtakojo konsultanto ir diegėjo paslaugų poreikį; be to siekiant greito ir kokybiško paslaugų suteikimo buvo būtinas ilgalaikis įdirbis vykdomame sistemos diegimo projekte, kompleksiškas paslaugų ir ankstesniuose etapuose pasiektų rezultatų išmanymas, todėl įsigyjant šias paslaugas buvo reikalinga pasirinkti paslaugų tiekėjus, kurie gerai išmano ir žino Vilniaus miesto savivaldybėje taikomus apskaitos, finansų bei biudžeto valdymo procesus ir kurie tiesiogiai susiję su diegiamos sistemos plėtra. Tačiau tokie paaiškinimai nepagrindžia, kad vienintelis tiekėjas UAB „Affecto Lietuva“ gali atlikti šias paslaugas, kadangi įvykdytam atviram konkursui „Vilniaus miesto savivaldybės finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) ir jos diegimo paslaugų pirkimą“ (viešojo pirkimo procedūrų 2006 m. spalio 13 d. ataskaita (duomenys neskelbtini)) pasiūlymus buvo pateikę šeši dalyviai bei patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, kurioje buvo trys dalyviai. Perkančioji organizacija 2010 m. kovo 19 d. rašte Nr. A51-5700 (3.3.2.12-BR4) bei 2010 m. balandžio 23 d. rašte Nr. A51-8869 (3.3.2.12-BR4) nepagrindė neišvengiamo būtinumo įsigyti minėtas paslaugas ypač skubiai, vadovaujantis Įstatymo 56 str. 1 d. 4 p. Tuo tarpu Komisija, kurios pirmininku buvo D. I., dėl neaiškių priežasčių Pirkimo Nr. 1 procedūras vilkino: 1. 2009 m. liepos 10 d. yra kvietimo pateikti pasiūlymus data. 2. 2009 m. liepos 14 d. įvyko Komisijos voko su tiekėjo pasiūlymu atplėšimo procedūra (posėdžio protokolas Nr. 29 p.-1). 3. 2009 m. liepos 21 d. įvyko dalyvio UAB „Affecto Lietuva“ kvalifikacijos duomenų atitikimo vertinimas (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 29 p.-2). 4. 2009 m. liepos 28 d. įvyko derybos dėl pasiūlymo kainos ir pripažintas laimėtojas (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 29 p.-3, 29 p.-4). 5. 2009 m. spalio 26 d. ir 2010 m. spalio 27 d. įvyko galutinės derybos su dalyviu dėl pasiūlymo kainos ir priimtas sprendimas laimėjusį dalyvį pakviesti pasirašyti sutartį (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 29 p.-5 ir du 29 p.-6 protokolai). 6. 2009 m. lapkričio 6 d. sudaryta pirkimo sutartis su UAB „Affecto Lietuva“. Įvertinus Pirkimo Nr. 1 vykdytų procedūrų laikotarpį, buvo įmanoma pirkimą atlikti atviro ar riboto konkurso būdais.

Protokole taip pat nurodyta, kad Komisija, kurios pirmininku buvo D. I., 2009 m. liepos 7 d. posėdyje (protokolas Nr. A16-376(3.1.16-AD10) Pirkimui Nr. 2 vykdyti parinko pirkimo būdą vadovaujantis Įstatymo 56 str. 1 d. 3 p. Kaip priežastis, sąlygojusi, jog paslaugas pateikti gali tik konkretus tiekėjas (šiuo atveju UAB „Ernst & Young Baltic“), nurodoma (2010 m. kovo 19 d. raštas Nr. A51-5700 (3.3.2.12-BR4)), kad „buvo būtini sistemos plėtros darbai siekiant paruošti Savivaldybės PĮ apskaitą pagal naujus VSAFAS, metodologinė pagalba rengiant finansinės atskaitomybės ataskaitas bei peržiūrint asignavimų valdytojų parengtas su sistema ataskaitas bei įvertinant likučių atitikimą VSAFAS reikalavimams, buvo reikalingos operatyvios konsultacinės paslaugos. Kadangi šiuo atveju perkančioji organizaciją neturėjo kito pasirinkimo kaip tik savalaikiai įsigyti Vilniaus miesto savivaldybės finansų valdymo ir apskaitos sistemos konsultacines paslaugas iš iki šiol sistemos diegime ir kūrime dalyvavusio tiekėjo“. Tačiau nebuvo pagrįsta dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) tik šis tiekėjas galėjo patiekti paslaugas. 2010 m. kovo 19 d. rašte Nr. A51-5700 (3.3.2.12-BR4) bei 2010 m. balandžio 23 d. rašte Nr. A51-8869 (3.3.2.12-BR4) nepagrindė neišvengiamo būtinumo įsigyti konsultacines paslaugas ypač skubiai vadovaujantis Įstatymo 56 str. 1 d. 4 p. Tuo tarpu Komisija, kurios pirmininku buvo D. I., dėl neaiškių priežasčių vilkino Pirkimo Nr. 2 procedūras: 1. 2009 m. liepos 10 d. yra kvietimo pateikti pasiūlymus data. 2. 2009 m. liepos 14 d. įvyko viešojo pirkimo komisijos voko su tiekėjo pasiūlymu atplėšimo procedūra (posėdžio protokolas Nr. 31 p.-1). 3. 2009 m. liepos 21 d. įvyko dalyvio UAB „Ernst & Young Baltic“ kvalifikacijos duomenų atitikimo vertinimas (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 31 p.-2). 4. 2009 m. liepos 28 d. įvyko derybos dėl pasiūlymo kainos ir pripažintas laimėtojas (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 31 p.-3 ir 31 p.-4). 5. 2009 m. spalio 20 d. įvyko galutinės derybos su dalyviu dėl pasiūlymo kainos ir priimtas sprendimas laimėjusį dalyvį pakviesti pasirašyti sutartį (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 31 p.-6 ir 31 p.-7). 6. 2009 m. lapkričio 6 d. sudaryta pirkimo sutartis su UAB „Ernst & Young Baltic“. Įvertinus Pirkimo Nr. 2 vykdytų procedūrų laikotarpį, buvo įmanoma pirkimą atlikti atviro ar riboto konkurso būdais.

Protokole pažymėta, kad viešieji pirkimai, vadovaujantis Įstatymo 56 str. 1 d. 3 ir 4 p., gali būti atliekami, jei įvykdomos šiuose punktuose nurodytos sąlygos. Tuo tarpu Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 atveju nurodytos aplinkybės neatitinka reikalaujamų sąlygų. Komisijos, kurios pirmininku buvo D. I., priimti sprendimai Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2 vykdyti neskelbiamu derybų būdu, yra nepagrįsti, neteisėti ir pažeidžia Įstatymo 56 str. 1 d. 3 ir 4 p. reikalavimus bei neužtikrina Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. liepos 7 d. vykusio posėdžio metu Komisija sprendė iš viso dėl trijų su FVAS susijusių viešųjų pirkimų, kurie bus vykdomi neskelbiamų derybų būdu. Iš esmės visų nurodytų viešųjų pirkimų organizavimo neskelbiamų derybų būdu pagrindimas buvo vienodas, ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštas Nr. A121- 6778 (3.1.29- FN). Iš visų trijų viešųjų pirkimų protokolų matyti, kad derybų eigoje perkančiajai organizacijai pavyko sumažinti perkamų paslaugų kainą ir taip sutaupyti beveik 2 mln. Lt savivaldybės biudžeto lėšų. Tačiau Tarnyba dėl neaiškių priežasčių priekaištus išreiškė dėl dviejų viešųjų pirkimų, o ne dėl visų trijų. Dar daugiau, Tarnyba 2010 m. vasario 2 d. rašte Nr. 4S- 385 nurodė, kad sprendimas vykdyti viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto savivaldybės FVAS diegimo ekspertinės priežiūros paslaugų pirkimas“ neskelbiamų derybų būdu parinktas nepažeidžiant jokių Įstatymo reikalavimų. Mano, kad esant vienodoms sąlygoms visi veiksmai ir sprendimai vertintini vienodai.

Pažymi, kad projektas dėl FVAS diegimo Vilniaus savivaldybėje yra įgyvendinamas nuo 2005 m. 2005 m. balandžio mėn. buvo skelbtas atviras „Vilniaus miesto savivaldybės FVAS techninės užduoties parengimo, FVAS parinkimo, sutarties tarp Savivaldybės ir FVAS diegėjo suderinimo ir parengimo ir pagalbos Savivaldybei diegiant pasirinktą FVAS paslaugos teikimas“ konkursas, kurio laimėtoju buvo pripažinta UAB „Ernst & Young Baltic“. Be to, 2006 m. balandžio mėn. buvo paskelbtas atviras Vilniaus miesto savivaldybės FVAS ir jos diegimo paslaugų pirkimo konkursas, kurio laimėtoju buvo pripažinta UAB „Informacinės technologijos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Affecto Lietuva“). Vėliau kelis kartus viešieji pirkimai buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu su nurodytų konkursų laimėtojais. Numatytos paslaugos buvo teikiamos dar ir 2009 m. Tačiau atsirado poreikis ir papildomoms profesionalioms konsultacijoms dėl apskaitos, darbo sistema bei duomenų ir dokumentų rengimu, kadangi pasikeitė teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus apskaitos ataskaitų rinkinių tvarkymą, reikalavimai. Pagal Finansų ministerijos nurodymus visi viešojo sektoriaus subjektai apskaitą pagal naujus standartus privalėjo tvarkyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Tokiu būdu per labai trumpą laikotarpį FVAS turėjo būti pritaikyta darbui pagal naujus reikalavimus. Ši aplinkybė niekaip negalėjo būti numatyta 2005 ir 2006 m.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog su FVAS susijusios paslaugos tam tikra prasme yra išskirtinės bei unikalios, kadangi ir pati FVAS nėra standartinė, todėl tuo atveju, jeigu būtų skelbtas konkursas ir jį būtų laimėjęs naujas subjektas, pastarajam būtų reikalingas nemažas terminas vien tam, kad jis perprastų FVAS, techninius sprendimus bei sistemos teikiamas ir potencialias galimybes. Tokiu atveju, naujo FVAS diegėjo, konsultanto, prižiūrėtojo parinkimas Vilniaus miesto savivaldybei būtų buvęs nuostolingas tiek laiko, tiek kaštų prasme. Būtent dėl visų šių priežasčių buvo nuspręsta viešuosius pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu Įstatymo 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Visos šios aplinkybės Tarnybai buvo išdėstytos tyrimo metu. Mano, kad nagrinėjant ATP bylą, buvo pažeisti ATPK 248 str. ir 284 str. 1 d. reikalavimai, kadangi reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės nebuvo išaiškintos visapusiškai, pilnai ir objektyviai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. Įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Įstatymo 56 str. 1 d. 3 p. apibrėžta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas, o 4 p. - jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Pagal ATPK 171³ str. 1 d. Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 Lt iki 2 500 Lt.

ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už ATPK 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. D. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d., padarymą. ATPK 171³ str. patenka į ATPK dvyliktąjį skirsnį „Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje“. Taigi, vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebus praleistas, jei ši bus paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tai ne kartą buvo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta adm. byloje Nr. ⁶⁶²–2927/2010). Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.), nėra pagrindo nesiremti šio teismo pateiktomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnyba 2010 m. gegužės mėn. nustatė, kad vykdant Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2 buvo pažeistos Įstatymo nuostatos (2010 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 4S-1887, b. l. 57-58), todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad šio pažeidimo nustatymo data laikytina 2010 m. spalio 27 d. (kai jam buvo surašytas ATP protokolas) arba 2010 m. rugpjūčio 24 d. (kai, anot pareiškėjo, Komisija buvo informuota apie patraukimą administracinėn atsakomybėn; b. l. 13). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento rašto Nr. A121-6778 (3.1.29-FN) (b. l. 14-17) Tarnyboje gavimo diena taip pat negali būti pažeidimo nustatymo diena, kadangi iki minėto rašto priėmimo dar nebuvo priimtas sprendimas pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Administracinė nuobauda D. I. paskirta 2010 m. lapkričio 4 d., t. y. dar nesuėjus 6 mėnesiams nuo pažeidimo nustatymo dienos - 2010 m. gegužės 20 d. ATP protokolas D. I. surašytas už pažeidimą, kurio padarymo laikas nurodytas 2009 m. liepos 7 d. (protokolinis pavedimas Nr. A16-376(3.1.16-AD10, b. l. 18-23). Taigi, nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos, t. y. 2010 m. gegužės 20 d., nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Tai reiškia, kad terminas administracinei nuobaudai paskirti nebuvo pasibaigęs, todėl, teismo vertinimu, Tarnyba neturėjo pagrindo priimti nutarimo nutraukti ATP teiseną ATPK 250 str. pagrindu.

Kaip pagrįstai pažymėta nutarime, viešieji pirkimai, vadovaujantis Įstatymo 56 str. 1 d. 3 ir 4 p., gali būti atliekami, jei įvykdomos šiuose punktuose nurodytos sąlygos. Tarnyba nustatė, kad Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 atveju nurodytos aplinkybės neatitinka reikalaujamų sąlygų. Teismas, objektyviai įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad Tarnybos padarytos išvados dėl viešųjų pirkimų atitikties teisės aktų reikalavimams iš esmės yra teisingos.

Įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad Tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. To paties straipsnio 2 d. nustatytos Tarnybos funkcijos: 1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; 2) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją; 3) nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas pagal savo kompetenciją; 4) teikti metodinę pagalbą, rengti Viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti gaires ir kt. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad visais atvejais Tarnyba privalo vykdyti išankstinę būsimo viešojo pirkimo kontrolę. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento direktoriaus raštas Nr. A121-6778 (3.1.29-FN) nesuponavo Tarnybai pareigos imtis detalaus tyrimo, nustatant, ar būsimų viešųjų pirkimų sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. Juolab, kad minėtame rašte nebuvo suformuluotas prašymas įvertinti būsimuosius pirkimus.

Tai, kad trečiasis su FVAS susijęs viešasis pirkimas nebuvo pripažintas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų (b. l. 32), neturi esminės juridinės reikšmės nagrinėtinu atveju, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tarnyba pagal jai teisės aktais priskirtas funkcijas savarankiškai įvertina, ar viešasis pirkimas pasirenkant atitinkamą pirkimo būdą nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir, esant reikalui, imasi Įstatymo 8 str. 2 d. numatytų veiksmų.

Pareiškėjas skunde akcentavo, kad su FVAS susijusios paslaugos tam tikra prasme yra išskirtinės bei unikalios, kadangi ir pati FVAS nėra standartinė, todėl tuo atveju, jeigu būtų skelbtas konkursas ir jį būtų laimėjęs naujas subjektas, pastarajam būtų reikalingas nemažas terminas vien tam, kad jis perprastų FVAS, techninius sprendimus bei sistemos teikiamas ir potencialias galimybe. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl techninių ar meninių priežasčių ar dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga (Įstatymo 56 str. 1 d. 3 p.), atitinkamas paslaugas galėjo teikti tik minėti konkretūs tiekėjai (UAB „Affecto Lietuva“ ir UAB „Ernst & Young Baltic“). Priešingai, byloje yra duomenų, kad ankstesniu laiku atvirajam konkursui pasiūlymus buvo pateikę šeši dalyviai bei patvirtina preliminari pasiūlymų eilė, kurioje buvo trys dalyviai. Tai, kad UAB „Affecto Lietuva“ ir UAB „Ernst & Young Baltic“ buvo pripažintos ankstesnių konkursų laimėtojomis, nesudaro pagrindo privilegijuoti šių bendrovių kalbant apie kitus viešuosius pirkimus. Nesudarius pagrindo kitiems subjektams pretenduoti teikti paslaugas, nėra pagrindo išvadai, kad naujo FVAS diegėjo, konsultanto, prižiūrėtojo parinkimas Vilniaus miesto savivaldybei būtų nuostolingas kaštų prasme. Tokia išvada apie nuostolingumą kaštų prasme - tai tik prielaida grindžiamas spėjimas, kuris neturi esminės įrodomosios vertės nagrinėjant ginčo situaciją.

Skunde taip pat buvo akcentuota, kad per sąlyginai labai trumpą laikotarpį FVAS turėjo būti pritaikyta darbui pagal naujus reikalavimus. Kaip pagrįstai pažymėta nutarime, šiuo atveju nebuvo pagrįsta neišvengiama būtinybė įsigyti konsultacines paslaugas ypač skubiai (Įstatymo 56 str. 1 d. 4 p.). Kaip matyti iš nutarime nustatytų faktinių aplinkybių (dėl jų ginčo tarp proceso šalių nėra), laiko tarpas nuo kvietimų pateikti pasiūlymus (2009 m. liepos 10 d.) ir pirkimo sutarčių sudarymo su UAB „Affecto Lietuva“ ir UAB „Ernst & Young Baltic“ (2009 m. lapkričio 6 d.) yra beveik keturi mėnesiai, o tai reiškia, kad viešuosius pirkimus buvo įmanoma atlikti atviro ar riboto konkurso būdais.

Teismo nuomone, Tarnybos nutarime padaryta išvada, kad Komisijos, kurios pirmininku buvo D. I., priimti sprendimai Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2 vykdyti neskelbiamu derybų būdu, yra nepagrįsti, neteisėti ir pažeidžia Įstatymo 56 str. 1 d. 3 ir 4 p. reikalavimus bei neužtikrina Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi iš esmės yra pagrįsta. Vien tik pareiškėjo subjektyvus manymas, kad jis administracine tvarka buvo nubaustas nepagrįstai, nesudaro pagrindo skundo tenkinimui (nutarimo panaikinimui). Nenustatyta, kad šiuo atveju būtų pažeisti ATPK 248 ir 284 str. reikalavimai. D. I. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 171³ str. 1 d. nuostatas. Nuobaudos skyrimo taisyklės šiuo atveju nepažeistos. Nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 str. ir 32 str.), jam pagrįstai skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Konstatuotina, kad Tarnybos 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti, todėl D. I. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

D. I. skundo netenkinti.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą, kuriuo D. I. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 171³ str. 1 d., padarymą paskirta 1 500 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.