Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnas nustatė, kad D. L., būdama darbdavio UAB „Lex System“ įgaliotu asmeniu pasirašyti ir nutraukti darbo sutartis su įmonės darbuotojais, pažeisdama LR Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalies reikalavimus, negarantavo, kad 1 valanda būtų sutrumpintas darbo laikas prieššventinėmis dienomis 2008 m. gruodžio 24 ir 31 dienomis, negarantavo, kad šiomis dienomis viršytas darbo laikas būtų apskaitytas kaip viršvalandinis darbas ir apmokėtas vadovaujantis Darbo kodekso 193 straipsnio nuostatomis, pažeisdama Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalies reikalavimus, negarantavo, kad UAB „Lex System“ darbuotojui L. G. būtų mokamas darbo užmokestis 2008 m. gruodžio 15 d. sudarytos darbo sutarties 6 punkte nustatytomis dienomis, taip pat, pažeisdama Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 2009 m. vasario 4 d., nutraukus darbo sutartį su L. G., negarantavo, kad atleidimo dieną su juo būtų visiškai atsiskaityta. Dėl nurodytų pažeidimų VDI 2009 m. kovo 30 d. nutarimu (b. l. 11–12) D. L. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį ir 41⁴ straipsnio 1 dalį skyrė 2 750 litų baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 1 dalimi darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų (ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teisės pažeidimai, įtvirtinti ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. Tiksliai nenustačius tokio asmens, administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukiama dėl subjekto nebuvimo. Vadovaujantis Darbo kodekso 16 straipsniu darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra bei kiekvienas fizinis asmuo. Tuo tarpu vadovaujantis Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalį darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams, be to, darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Pažymėtina, kad Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalis numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje Lex System GmbH įgaliojimas (b. l. 91), D. L. darbo sutartis (b. l. 105), Socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie asmens įdarbinimus (b. l. 117) patvirtina, kad D. L. pažeidimų padarymo metu buvo Lex System GmbH darbuotoja, įgaliota pasirašyti darbo sutartis ir kitus su darbo santykiais susijusius dokumentus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. L. tinkamu subjektu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinė nuobauda turi būti skirta UAB „Finansita“, nes UAB „Finansita“ su Lex System GmbH yra sudariusios Mokesčių konsultanto paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Finansita“ įsipareigoja konsultuoti Lex System GmbH buhalterinės apskaitos vedimo klausimais, parengiant atlyginimų paskaičiavimus, todėl pažeidimas įvyko dėl UAB „Finansita“, bet ne dėl System GmbH klaidų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip minėta, administraciniai teisės pažeidimai, įtvirtinti ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Finansita“ atitiktų darbdavio ar jo įgalioto asmens kategorija, todėl atsakomybė taikytina D. L., kuri atitinka darbdavio įgalioto asmens kategoriją (b. l. 91, 105, 117). Pažymėtina, kad sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo neatleidžia darbdavio ar jo įgalioto asmens nuo atsakomybės pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį ir ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį, o buhalterinę apskaitą vykdančiai įmonei neatsiranda papildomos, sutartyje aiškiai neišreikštos pareigos, susijusios su darbdavio ar jo įgalioto asmens veikla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2008). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu administraciniams teismams nėra priskirtos bylos dėl civilinės žalos atlyginimo, esant materialinei darbuotojo atsakomybei darbo sutartyje nustatytais atvejais, todėl klausimas dėl L. G. materialinės atsakomybės klausimas negali būti nagrinėjamas byloje, šis klausimas nagrinėtinas bendros kompetencijos teismuose.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta D. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. pripažįsta padarius administracinį teisės pažeidimą (b. l. 8, 133), ji nėra bausta administracinėmis nuobaudomis dėl darbo įstatymų pažeidimų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo augina vaiką (b. l. 43), teisėjų kolegija, visapusiškai išnagrinėjusi byloje pateiktas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartį laiko pagrįsta ir teisėta, o 500 litų dydžio baudą proporcingą padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d.nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.