Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2016 m. rugsėjo 6 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (LR CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui 2016 m. sausio 23 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (45,32 Eur), kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2016 m. sausio 23 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas numato sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.

CK 6.245 str. 1 d. numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) at sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šio straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, nebūdamas apdraustas ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalos, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 45,32 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas siuntė atsakovui raginimą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas šią žalą atlygino nepateikta (CPK 178 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 45,32 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos taip pat yra ieškovui priteistinos iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas CPK 83 str. 1 d. 10 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j.a.k. 188783796, iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.