Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1364-803/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-06
Bylos Nr.: 2A-1364-803/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17550-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas, Rosita Patackienė, Rūta Petkuvienė (pran.)
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Kategorijos

1.3.2.5.2Priėmimas į darbą konkurso būdu

Bylos Nr. 2A-1364-803/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17550-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2.; 3.4.3.9 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės A. B. ieškinį dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo skelbti naują konkursą, darbo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, pripažinimo negaliojančia atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. A..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl viešo konkurso eiti pareigas organizavimo ir vykdymo teisėtumo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2015-03-04 vykusio viešo konkurso į Macikų socialinės globos namų vadovo (direktoriaus) pareigas rezultatus – sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį J. A., įpareigoti atsakovę skelbti naują viešą konkursą, pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ir trečiojo asmens J. A. sudarytą darbo sutartį.

3. Ieškovė paaiškino, kad konkursas Macikų socialinės globos namų vadovo (direktoriaus) pareigoms užimti įvyko 2015-03-04 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Konkurso metu nežinomas asmuo iš ieškovei nepažįstamo telefono numerio jai penkis kartus skambino ir parašė vieną trumpąją SMS žinutę į mobilųjį telefoną. Konkurso komisijos leidimu atsiliepusi į eilinį skambutį iš nepažįstamo numerio, ieškovė išgirdo nepažįstamos moters klausimą, koks jos pretendento kodas (šifras). Ieškovė kodą nurodė, o po atrankos paskambino minėtu mobilaus telefono numeriu ir pasiteiravo, kokiu tikslu buvo pareikalautas kodas ir kas jo reikalavo. Moteris telefonu atsakė, kad vėliau bus paaiškinta. Konkurso komisija laimėtoja pripažino trečiąjį asmenį J. A., laikinai ėjusią Macikų socialinės globos namų direktoriaus pareigas. Informacinių technologijų pagalba ieškovė išsiaiškino, kad mobilaus telefono numeris, iš kurio jai skambino konkurso metu, priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės A. P. patarėjai V. G.. Ieškovės nuomone, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėjos skambučiai ir siekis konkurso metu išgauti ieškovei suteikto šifro duomenis neabejotinai galėjo turėti įtakos konkurso rezultatams, lemti jos teisės laimėti ginčo konkursą ir sudaryti darbo sutartį pažeidimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Mano, jog pagal ieškovės nurodytas faktines konkurso eigos aplinkybes ir komisijos narių elgesį nėra pagrindo manyti, kad komisijos nariai elgėsi priešingai teisės aktų reikalavimams, netinkamai atliko savo funkcijas ir įgaliojimus, juos viršijo ar jais piktnaudžiavo. Dėl ieškovės teiginių dėl tariamo skambučio testo raštu metu atsakovė nurodė, kad prieš konkurso (testo raštu) pradžią, visiems pretendentams ir komisijos nariams esant vienoje patalpoje, pretendentų buvo paprašyta išjungti mobiliuosius telefonus. Testo raštu pradžioje pretendentams suteikiami šifrai, kuriuos pretendentai užrašo ant kiekvieno atsakymams į testo klausimus skirto lapo. Suteikus šifras (padalinus pretendentams lapelius su raidžių ir skaičių kombinacija), komisijos sekretorė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. M. informavo pretendentus, kad jų šifrai turi būti laikomi paslaptyje iki konkurso pabaigos, todėl ieškovė mažų mažiausiai turėjo atsiklausti konkurso patalpoje esančių komisijos narių, ar gali šį šifrą kam nors atskleisti, prieš tai padarydama. Konkurso dalyviams atliekant testo raštu užduotį, patalpoje nebuvo kitų komisijos narių, tik komisijos sekretorė, todėl ieškovė negalėjo kreiptis į komisiją su prašymu atsiliepti, ir toks leidimas jai negalėjo būti suteiktas, o R. M. teigimu, į ją su tokiu prašymu ieškovė testo raštu metu taip pat nesikreipė. Nei vieno iš pretendentų mobilusis telefonas testo rašymo metu neskambėjo, ieškovė neprašė atsiliepti į telefono skambutį ir su niekuo telefonu nekalbėjo. Prasidėjus egzamino žodžiu etapui, ieškovė turėjo visas galimybes informuoti komisiją apie tariamus skambučius, reikalauti nutraukti konkursą, tačiau egzamino žodžiu metu apie jokius skambučius komisija nebuvo informuota. Ieškovei neįrodžius, kad jos teisė laimėti konkursą pažeista, remiantis vien tuo faktu, kad ieškovė nelaimėjo konkurso, nėra pagrindo naikinti konkurso rezultatus. Be to, nagrinėjamu atveju taikytinos ieškinio senaties taisyklės ir ieškinys atmestinas, kadangi 1 mėnesio terminas konkurso, vykusio 2015-03-04, rezultatams apskųsti baigėsi 2015-04-05, o ieškinys teismui paduotas 2015-05-14 (b.l. 39-44).

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. A. atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog konkursas įvyko 2015-03-04, tą pačią dieną visi jo dalyviai buvo supažindinti su rezultatais, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu tik 2015-05-14, taigi praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą konkurso rezultatams nuginčyti. Ieškovės ieškinys grindžiamas vien tik prielaidomis apie konkurso neskaidrumą ir nesąžiningumą. Iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų turinio matyti, jog geriausi tiek testo raštu tiek atsakymų žodžiu rezultatai visų komisijos narių įvertinimu buvo konkursą laimėjusios pretendentės. Trečiasis asmuo nurodė, jog jos darbo patirtis yra 21 metai, iš jų 9 metus ji ėjo globos namų direktoriaus pavaduotojos pareigas ( b.l. 37). Su ieškovės prašymu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą J. A. nesutiko, nurodydama, kad, jos nuomone, tam nėra pagrindo, kadangi nepateikta duomenų apie termino praleidimo priežastis, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis (b.l. 87- 88).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje viešojo konkurso organizavimo tvarkos procedūras reglamentuoja konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Konkurso metu galiojusio Aprašo (redakcija nuo 2013.07.01 Žin., 2013, Nr. 55-2757) 14 p. numatė, jog per 20 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo personalo tarnyba privalėjo išsiųsti pretendentams informaciją apie dalyvavimą pretendentų atrankoje. Konstatavo, kad Aprašo 14 punkte atsakovo padaryti pažeidimai laikytini formaliais, kadangi nesukėlė ieškovei neigiamų padarinių: ji buvo informuota apie atrankos vietą ir laiką prieš 7 kalendorines dienas elektroniniu paštu ir tai neužkirto jai galimybės dalyvauti atrankoje, niekaip nepažeidė jos teisių, kadangi ieškovė savo teise pasinaudojo, 2015-03-04 dalyvaudama atrankoje.

8. Teismas, įvertinęs Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojos R. M., buvusios ginčo konkurso komisijos sekretore, paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl ji atskleidė nepažįstamam asmeniui, skambinusiam iš nežinomo numerio, pretendento kodą (šifrą), sprendė, jog kyla abejonių dėl pačios ieškovės sąžiningumo, lyginant su kitais pretendentais. Tai, kad konkurso laimėtoja J. A. konkurso išvakarėse, t.y. 2015-03-03, buvo nuvykusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kur dalyvavo neformaliame pasitarime, nėra aplinkybė, įrodanti, kad konkursas vyko neskaidriai ir J. A. galimai turėjo galimybę susipažinti su konkurso testo raštu ir žodžiu klausimais. Teismo nuomone, J. A., kuri iki konkurso laikinai ėjo Macikų socialinės globos namų vadovo, t.y. direktoriaus, pareigas, galėjo dalyvauti neformaliame pasitarime su Socialinės globos įstaigų vadovais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-03-09 apie 11 val. į jos darbovietę (Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius) atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja V. G. teigė, kad ieškovę „protegavo“ Macikų socialinės globos namai ir kad ji neteisingai suprato telefono skambučių ir žinutės prasmę.

9. Iš bylos rašytinės medžiagos bei šalių ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas padarė išvadą, kad reikalavimai pretendentams buvo vienodi, galimybės dalyvauti konkurse buvo prieinamos vienodai visiems pretendentams, jie visi buvo išklausyti ir įvertinti. Pabrėžė, jog nei vienas komisijos narys nepripažino ieškovės laimėjusia pagal visus vertinimo kriterijus: nei vienas komisijos narys ieškovės atsakymo žodžiu neįvertino aukščiausiu balu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą bei ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde ieškovė pakartojo ieškinio aplinkybes dėl gautų skambučių į mobilųjį telefoną, nurodydama, kad komisija davė leidimą į juos atsiliepti. Nurodė, kad neskundžia sprendimo dalyje, kurioje teismas atnaujino praleistą senaties terminą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. pirmosios instancijos teismas nuolaidžiai vertino kaip formalų pažeidimą pranešimo apie konkurso paskelbimą procedūros neatitikimą Aprašo 14 punktui;

10.2. teismas neišsiaiškino visų reikšmingai bylai aplinkybių, nes liudytojos V. G. parodymai nebuvo išsamūs, o apsiribojo nurodymu, jog nepamena, kokiu tikslu skambino ieškovei. Liudytoja skambino į asmeninį telefoną, kuris naudojamas ryšiui su artimais žmonėmis palaikyti. Gavusi žinutę „atsiliepk“, patyrė išgąstį, manydama, kad kažkas atsitiko namuose. Teismas privalėjo išsiaiškinti, iš kur ministrės patarėja V. G. gavo asmeninį telefono numerį ir kokiu tikslu skambino. Įrodinėja, kad liudytojai asmeninį telefono numerį nurodė Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. M., kuri privalėjo saugoti ir jo neatskleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad ryšių operatorius saugo įeinančių ir išeinančių telefonų numerių išklotines tik šešis mėnesius, bet mano, jog teismui atsisakius tenkinti pirmą kartą prašymą dėl išklotinių išreikalavimo, faktinių duomenų gauti tapo neįmanoma. Apeliantė pripažįsta, jog teismas tenkino prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kai tik byloje paaiškėjo aplinkybė, jog V. G. skambino ieškovei;

10.3. atskleidus jos šifro kodą duomenys buvo panaudoti, todėl konkursas vyko neskaidriai. Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojos R. M. leidimu ji atsiliepė konkurso metu;

10.4. neformaliame susirinkime dalyvavo konkurso atrankos komisijos nariai A. K. ir D. P.. Atsižvelgiant į tai, kad minėti komisijos nariai buvo tiesiogiai suinteresuoti, kad laimėtų J. A., ją įvertino aukščiausiais balais. Taigi bendravimo konkurso išvakarėse aplinkybė paneigia, jog konkursas vyko skaidriai. Taigi teismas neteisingai interpretavo byloje esančius įrodymus, juos palankiai vertindamas atsakovo naudai (T.2, b.l.1-10).

Atsiliepimas

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

11.1. informavimo apie konkursą tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos konkurso rezultatams. Ieškovė pasirodė labai gerai, užėmė antrą vietą. Apeliantė elektroniniu paštu gavo pranešimą, į konkursą atvyko;

11.2. apeliantė nepagrindžia, kokių įrodymų ir kokių aktyvių veiksmų nesiėmė teismas, kad išnagrinėtų teisingai bylą. Teismas kelis kartus perklausė apeliantės atstovo, ar ieškovė remsis tik liudytojų parodymais. Atkreipė dėmesį, jog apeliantės atstovas užduodavo klausimus liudytojams, kuriuos prieš tai jau buvo uždavęs teismas;

11.3. įvertinus byloje telefono pokalbių išklotines, liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių faktas konkurso metu nėra įrodytas. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimo, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių;

11.4. konkurso komisijos narių A. K. ir D. P. asmeninė pažintis su J. A. bei jų dalyvavimas neformaliame globos namų vadovų pasitarime, kai nėra įrodytas narių suinteresuotumas konkurso rezultatais, nesudaro pagrindo pripažinti konkurso neteisėtu. J. A. ilgai dirbo socialinės globos įstaigų vadovo pavaduotoja, todėl pažintis vykdant darbines funkcijas yra natūralus procesas.

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Paaiškino, jog pagal Aprašo 18 (1) punktą testo žodžiu eiga fiksuojama skaitmeniniame garso įraše, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas. Testo garso įraše nėra užfiksuotas joks apeliantės prašymas komisijos nariams leisti jai kalbėtis telefonu ir nėra užfiksuotas pats telefoninis pokalbis. Konkurso dalyviai neturėjo pastabų nei dėl užduočių vertinimo, nei dėl jų turinio. Tiek trečiasis asmuo, tiek apeliantė atsakinėjo Komisijai. Dėl atsakymų turinio nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. J. A. atsakymus puikiai įvertino keturi iš penkių komisijos narių. Tokiu atveju A. K. ir D. P. pažintis nėra veikinys, lemiantis konkurso rezultatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje nustatyta, jog apeliantė A. B., E. K. ir J. A. 2015-03-04 dalyvavo konkurse į Macikų socialinės globos namų direktoriaus pareigas, vykusiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (A. V. g. 11, Vilnius), ieškovė šio konkurso nelaimėjo (T.1, b.l. 13-15, 18). Apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl organizavimo procedūros pažeidimo, tačiau apeliacinėje byloje iš esmės neformuluoja ginčo objekto dėl netinkamo informavimo apie konkursą. Apeliantės išreikšta nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas nuolaidžiai vertino atsakovo padarytą pažeidimą dėl reikalavimo per 20 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo registruotu laišku pranešti apie dalyvavimą pretendentų atrankoje (T.2, b.l.7), savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta ir tai, „kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus“.

15. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą apeliantė turėjo nurodyti apeliaciniame skunde aplinkybes, pagrindžiančias priežastinį ryšį su jos teisių pažeidimu dėl įrodinėjamo kaip padaryto procedūrinio pažeidimo, t.y. informavimo trūkumo. Tačiau jų nenurodė, o teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė (ieškovė) buvo informuota apie atrankos vietą ir laiką prieš 7 kalendorines dienas elektroniniu paštu ir tai neužkirto jai galimybės dalyvauti atrankoje, niekaip nepažeidė jos teisių, kadangi ieškovė savo teise pasinaudojo, 2015-03-04 dalyvaudama atrankoje. Teismo buvo nustatyta, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. M. informavo ieškovę, kad atranka į Macikų socialinės globos namų direktoriaus pareigas vyks 2015-03-04 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (duomenys neskelbtini), 201 salėje, 2015-02-24 elektroniniu paštu (T.1, b.l. 18). Elektroniniame laiške nurodė, kad pranešimas taip pat išsiųstas registruotu paštu. 2015-02-25 ieškovė elektroniniu laišku patvirtino informacijos gavimo faktą (T.1, b.l. 18). Ieškovė atsakovės siųsto registruotu paštu pranešimo negavo. Bylos duomenimis, ieškovei adresuotas registruotas laiškas 2015-03-27 grįžo į Ministeriją su žyma, kad adresatas voko neatsiėmė pašte (T.1, b.l. 54-55). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodė, jog jai trūko laiko pasiruošti konkursui. Kaip paaiškino atsakovas, pasirodė gerai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad jos įvertinimai pakankamai aukšti. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės apeliacinį skundą šioje dalyje.

Dėl viešo konkurso skaidrumo

16. Pagal DK 101 straipsnio 1 dalį konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Kasacinis teismas nurodė, jog skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje konkursas į pareigas privalėjo būti organizuojamas pagal Aprašą, kurio 18 puntas numato, kad „pretendentams į įmonės, įstaigos vadovo pareigas pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Praktinės užduotys gali būti rengiamos naudojantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis tiek, kiek to nereguliuoja šis Aprašas“. Apeliacinės instancijos teismas pareikalavo pateikti į nagrinėjamą apeliacine tvarka bylą testo raštu atsakymus ir atsakymų pildymo lenteles. Testo raštu pildymo lentelėje, kurio šifro Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausė trečiajam asmeniui J. A., laimėjusiai konkursą), matyti vienas taisymas. Testo raštu pildymo lentelėje, kurio šifro Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausė apeliantei A. B.), nėra taisymų. Ieškovės testo raštu ir praktinės užduoties vertinimo lentelėje nurodytas rezultatas – 9 balai, konkurso laimėtojos – 10 (T. b.l. 13). Tačiau taisymas neveikia vertinimo rezultato, nes apeliantė A. B. padarė 7 klaidas iš 50 klausimų, o J. A. – 2. Trečiasis konkurso dalyvis E. K. padarė 15 klaidų iš 50 klausimų. Taigi net ir tuo atveju, jei apeliantė atskleidė telefonu pretendento kodą (šifrą), tai nenustatyta priežastinio ryšio su įrodinėjamu konkurso neskaidrumu, dėl ko reikėtų panaikinti jo rezultatus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegija testuose nenustatė braukymų, kitokio atsakymų žymėjimų, taisymų, kurie būtų daryti, kaip įrodinėja apeliantė, po šifro telefonu pasakymo ir tai būtų galėję paveikti rezultatus. Tokiu atveju konstatuojama, kad ši aplinkybė per se neįrodo konkurso neteisėtumo.

18. Apeliantė įrodinėja, kad konkursas buvo neskaidrus, nes neformaliame susirinkime dalyvavo konkurso atrankos komisijos nariai A. K. ir D. P., kurie buvo tiesiogiai suinteresuoti, kad laimėtų J. A., ją įvertino aukščiausiais balais.

19. Perklausiusi garso įrašą, kuriame užfiskuoti komisijos klausimai ir žodžiu atsakymai, teisėjų kolegija nustatė, jog daugumoje klausimus pretendentams duoda moteris. Komisiją sudarė 5 nariai. Pokalbio žodžiu metu komisijos nariai, vertindami apeliantę (ieškovę), jai skyrė panašius balus: 7, 7, 8, 8 ir vieną 9. Vertinant konkurso laimėtojos rezultatus, komisijos nariai taip pat buvo vieningi: keturi komisijos nariai skyrė po maksimalius galimus 10 balų, viena narė – 9 balus (T.1, b.l. 13). Taigi komisijos nariai A. K. ir D. P., parašę po 10 balų J. A., nenulėmė testo žodžiu galutinio rezultato. Kita vertus, jų įvertinimas dėl apeliantės žodžiu atsakymų neišsiskyrė iš kitų komisijos narių vidurkio. Tokiu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. A. dalyvavimas susirinkime nėra susijęs priežastiniu ryšiu su konkurso rezultatu, kaip pasekme. Iš skaitmeninio garso įrašo apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pretendentams klausimai duodami vienodi, vienodas požiūris į konkurso dalyvius išlaikytas. Patikslinimų, su menamais atsakymais, neužduota. Apeliaciniame skunde apeliantė nekėlė ginčo dėl atsakymų argumentacijos, turinio išsamumo, teisingumo. Apeliantė nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos, pradėjusi teisminį procesą, ji privalo nurodyti aplinkybes dėl konkurso neskaidrumo. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

20. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė visus su konkursu susijusius dokumentus. Teisėjų kolegija nustatė, kad testo raštu atsakymams ir jų vertinimui nepadarytas poveikis, dėl ko būtų galima padaryti išvadą, jog jis vyko neskaidriai. Žodžiu vertinimo skaitmeninis garso įrašas pateiktas. Teisėjų kolegija taip pat negirdėjo jokių pašalinių trikdžių ar užduoto kieno nors klausimo dėl leidimo atsiliepti. Tai reiškia, jog atsakovas įrodė organizuoto konkurso teisėtumą (CPK 185 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo aktyvumo

21. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

22. Apeliantė nurodė, jog teismas neišsiaiškino aplinkybės dėl to, kad liudytoja V. G. gavo jos asmeninio telefono numerį iš Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojos R. M., kuri privalėjo saugoti ir jo neatskleisti tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovė nepradėjo proceso dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, o ginčijo konkurso rezultatus, todėl teismas neprivalėjo tirti šios aplinkybės (CPK 13 straipsnis). Taip pat apeliantė įrodinėja, kad teismas neišsiaiškino visų reikšmingai bylai aplinkybių, nes liudytojos V. G. parodymai nebuvo išsamūs, o apsiribojo nurodymu, jog nepamena, kokiu tikslu skambino ieškovei, o teismui atsisakius tenkinti pirmą kartą prašymą dėl išklotinių išreikalavimo, faktinių duomenų gauti tapo neįmanoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą dėl telefoninių pokalbių išreikalavimo, kai tik byloje paaiškėjo aplinkybė, jog V. G. skambino ieškovei. Taip pat šią aplinkybę ištyrė ir įvertino, nurodydamas, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-03-09 apie 11 val. į jos darbovietę (Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius) atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja V. G. teigė, kad ieškovę „protegavo“ Macikų socialinės globos namai ir kad ji neteisingai suprato telefono skambučių ir žinutės prasmę (T. 1, b.l. 2). Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog aplinkybė, kai nurodomas pretendento kodas nepažįstamam asmeniui, skambinusiam iš nežinomo telefono numerio, taip pažeidžiant konkurso tvarką ir savo, kaip konkurso dalyvio, pareigą neviešinti ir neatskleisti dalyvį identifikuojančių duomenų (kodo), sudaro pagrindą abejoti pačios ieškovės sąžiningumu.

23. Apeliantė nurodė, kad liudytojos Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojos R. M. parodymai neatitinka tikrovės, nes konkurso metu jos leidimu ji atsiliepė telefonu. Teisėjų kolegija pakartoja, kad skaitmeniniame garso įraše nėra girdėti apeliantės nurodytų šių aplinkybių. Jos paaiškinimo nepagrindžia nei vienas byloje esanti rašytinis įrodymas. Telefoninių pokalbių faktas nepatvirtintas ir pridėtomis telefono ekrano nuotraukomis (T.1, b.l.25). Teisėjų kolegija dėl šio argumento taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

26. Apeliantė prašė grąžinti sumokėtą 41 euro žyminį mokestį, nes ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžinamas 41 euras, sumokėtas 2015-05-12 (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

ieškovės A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei A. B. (gim. 1965-05-15) 41 eurą (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 2015-05-12 sumokėtą už ieškinį (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Andrius IgnotasRosita PatackienėRūta Petkuvienė