- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- e2-5492-649/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00442-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios J. B. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus Jono Uselio (toliau - Ieškovė), ieškinį atsakovei J. B. (toliau – Atsakovė) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovės 7731,07 € žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai Atsakovei viešo paskelbimo būdu įteikti 2019 m. birželio 14 d. (b. l. 17-18), Atsakovė per teismo nustatytą terminą (per 25 dienas nuo pranešimo paskelbimo dienos) nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Priimamas sprendimas už akių, nes Ieškovė yra pateikusi prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai). Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Atsakovė nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. B. įmonės savininkė ir vadovė. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi J. B. įmonei iškėlė bankroto bylą. Teismas nutartyje konstatavo, jog J. B. įmonė nuo 2010 m. pradėjo nebeatsiskaitinėti su kreditore VSDFV Sodra, pastoviai didino įsiskolinimą, kuris bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 4731,07 Eur. Ieškovė nurodo, kad Atsakovė, būdama įmonės savininke ir vadove, nustačiusi, kad įmonė yra nemoki, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8 straipsnio nuostatomis, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Suprasdama, kad įmonė nemoki, ir nepateikusi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, Atsakovė pažeidė tiek įmonės, tiek ir kreditorių interesus. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino J. B. įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus: – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 4731,07 Eur reikalavimą bei patvirtino bankrutuojančios J. B. įmonės administravimo išlaidų iki bankroto procedūrų pabaigos sąmatą- 3000 Eur. Tokiu būdu Panevėžio apygardos teismas patvirtino viso 7731,07 Eur kreditorinį reikalavimą.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje suformuotas deliktinės atsakomybės principas, kuris reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją bei įtvirtina pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Respublikos 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8 str. 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (savininko) pareiga nustačius, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šiems nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog jei bankroto administratorius, prisiėmęs riziką, administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovė, būdamas įmonės savininke, privalėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki ir imtis priemonių padėčiai taisyti, o nepavykus pagerinti įmonės finansinės padėties privalėjo savalaikiai pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad įmonė neturi jokio registruotino turto, buvo konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų, kad ji atliko kokius nors veiksmus įmonės finansinei būklei pagerinti bei įmonės mokumui atstatyti, todėl darytina išvada, kad ji neatliko įstatymu nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir privalo padengti žalą kreditoriams (tame tarpe ir bankroto administravimo išlaidas), nes ji nebuvo padengta iš įmonės turto.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, esant Ieškovės reikalavimui, iš Atsakovės Ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7731,07 €) nuo bylos iškėlimo teisme -2019 m. gegužės 30 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsako į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš Atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 174,00 € už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis ir 1,86 € dokumentų įteikimo išlaidos. Viso, valstybei priteisiamos 175,86 € dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 80, 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7731,07 € (septynių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt vieno euro 7 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7731,07 €) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios J. B. įmonės, įmonės kodas 1482641110, naudai.
Priteisti iš atsakovės J. B. į valstybės biudžetą 175,86 € (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.