- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-337-487/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11555-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Nerijus Meilutis, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- D. D. Č.
- Advokatai
- Sergejus Milovas, Sergejau Milovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Meilučio, Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo suimto kaltinamojo D. D. Č. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. D. Č. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 4 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. D. D. Č. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., T. B., 2022 m. balandžio 5 d., apie 05.30 val., atvykę į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį nuomojo S. S., neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą (grasindamas), panaudodamas fizinį smurtą, atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą prieš jos valią, t. y. V. S. su T. B. sakydami nukentėjusiajai, kad ji (nukentėjusioji) jiems yra skolinga ir turi jiems duoti 5000 Eur už jų paslaugas ir už leidimą dirbti su masažais, T. B. nukentėjusiajai nurodžius, kad „mes šiandien atvažiavome iškelti tam tikras sąlygas, kad dirbsi mums, keliam masažų kainą, dirbsime 50/50 ir dirbsi mums“, o nukentėjusioji supratusi, kad pusę pinigų – 50 procentų pelno už jos teikiamas erotinio masažo paslaugas ji turės atiduoti D. D. Č. ir jo nusikalstamos veikos bendrininkams – V. S. ir T. B., nesutikus su tokiais jų reikalavimais, tvirtinant, kad ji pinigų neturi ir už jokias paslaugas jiems mokėti nesiruošia, V. S. grasinant nukentėjusiajai, kad „sulaužys nosį, nukirps, padegs, sudegins arba nuskus plaukus, apipils briliantine žaluma, sulaužys ranką, skiria jai 5000 Eur baudą“, t. y. V. S. grasinant, jis (D. D. Č.) gąsdino (baugino) nukentėjusiąją su žiebtuvėliu, o V. S. sudavus nukentėjusiajai vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, jis (D. D. Č.) sudavė nukentėjusiajai ne mažiau vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, t. y. panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajai fizinį skausmą, nurodydamas, kad ji (nukentėjusioji) skolinga 4000 Eur ir turės atidirbti jiems, o jie kels reklamą, šiais savo veiksmais D. D. Č., veikdamas bendrininkų grupėje, grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą, vertė nukentėjusiąją S. S. perduoti turtą prieš jos valią, savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai, t. y. prievartavo turtą. Šiais savo veiksmais D. D. Č. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.
1.1. Be to, D. D. Č. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. S., T. B., 2022 m. balandžio 5 d., apie 05.30 val., atvykę į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį nuomojo S. S., neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su nusikaltimo bendrininkais naudodamas psichinę prievartą (grasindamas) ir panaudodamas fizinį smurtą, atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą prieš jos valią, t. y. grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą su V. S. sudavė nukentėjusiajai po vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, taip sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą ir palauždami jos valią priešintis bei atimdami galimybę jai priešintis, jis (D. D. Č.) kartu su nusikaltimo bendrininkais – V. S. ir T. B. ieškojo pas nukentėjusiąją pinigų tikrindami jos drabužių kišenes, vaikštinėdami po butą ieškojo pinigų vazose, šlepetėse, po kilimu, reikalavo iš nukentėjusios, kad ši atiduotų jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“, V. S. išėmus telefono Sim kortelę, T. B. laikant nukentėjusiosios telefoną savo rankose, pareikalavus, kad ji įvestų slaptažodį, atrakintų telefoną ir atsijungtų nuo visų paskyrų, o nukentėjusiajai iškart nepavykus tai padaryti, jam (D. D. Č.) nukentėjusiajai pagrasinus „tu ką juokauji ar ruošiesi su mumis žaisti žaidimus“, jis pasišalindamas iš nukentėjusiosios nuomojamo buto kartu su nusikaltimo bendrininkais V. S., T. B. pagrobė nukentėjusiajai S. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“, 1859 Eur vertės, kurį T. B. laikė savo rankose, 50 Eur grynųjų pinigų, kuriuos nukentėjusioji dėl grasinimų panaudoti fizinį smurtą ir panaudoto fizinio smurto prieš ją ištraukusi iš kuprinės padėjo ant stalo, t. y. pagrobė svetimą – nukentėjusiajai S. S. priklausantį 1909 Eur vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 1909 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. D. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, nurodydamas, jog kvalifikuojant D. D. Č. veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nebuvo inkriminuotas kvalifikuojantis požymis – apiplėšimas įsibraunant į patalpą, todėl jo veika atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
2. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. D. Č. laikinai sulaikytas 2022 m. gegužės 3 d., 12.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis D. D. Č. suėmimas buvo tęsiamas ir paskutinį kartą pratęstas skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi 2 (dviem) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 sausio 4 d. Teismas atsižvelgė į D. D. Č. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, įvertino aplinkybę dėl galimo kaltinimo keitimo D. D. Č., t. y. kad jis, pakeitus kaltinimą, gali būti kaltinamas ne apysunkio, o sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo socialinius ir ekonominius ryšius, inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnį kaltinamojo teistumų skaičių ir padarė išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Kaltinamojo D. D. Č. gynėjas advokatas Sergejus Milovas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį.
3.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad teismas, akcentuodamas bausmės griežtumą, pažymėjo, jog BK 180 straipsnio 2 dalis numato bausmę – terminuotą laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, tačiau teismas ignoravo aplinkybę, jog nurodytų BK straipsnių sankcijos tiesiogiai nenustato žemutinės laisvės atėmimo bausmės ribos. Advokato manymu, už kiekvieną inkriminuotą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama tik 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o galutinė subendrinta bausmė gali neviršyti 6 mėnesių laisvės atėmimo. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kurios sudaro realų pagrindą vertinti tikimybę, kad nagrinėjamoje byloje teismas, net ir pripažinęs D.D. Č. kaltu, neskirs jam galutinės laisvės atėmimo bausmės, griežtesnės nei 4 metai. Advokatas skunde analizuoja įrodymus, kuriais remiantis daro išvadą, kad D. D. Č. teismas neskirs griežtos laisvės atėmimo bausmės. Skunde pabrėžiama, kad D. D. Č. ir kitiems kaltinamiesiems inkriminuotas nusikaltimas niekam nesukėlė sunkių padarinių. Nukentėjusioji nepatyrė jokių kūno sužalojimų, jai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta. Nagrinėjamos bylos kontekste kalbėti apie kaltinamajam gręsiančią griežtą ilgų nelaisvės metų bausmę nėra jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo. D. D. Č. tai supranta, todėl nesiruošia niekur bėgti ir slėptis.
3.2. Advokato skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, jog D. D. Č. praeityje teistas užsienyje, tačiau neįvertino, kad kaltinamasis užsienyje buvo teistas prieš šešerius metus, o byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimą užsienyje – disponavimą narkotine medžiaga kaltinamasis būtų padaręs su bendrininkais, su kuriais net ir po 6 metų vis dar palaikytų ryšius. D. D. Č. grįžęs iš užsienio, daugiau iš Lietuvos nei karto nebuvo išvykęs. Teismas D.D. Č. nuteisimą užsienyje vertino formaliai, nes aptariamas faktas niekaip nepatvirtina ir juolab nepadidina rizikos kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo vykstančio bylos proceso.
3.3. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad D.D. Č. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir vaiką, bet pažymėta, jog „byloje nėra duomenų, kad jis gyveno kartu ir išlaikė savo mažametį vaiką, tai yra juo rūpinosi“. Advokato manymu, toks aplinkybių vertinimas yra teisiškai ydingas ir aiškiai prieštaraujantis įstatyme įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis turi mažametį sūnų. Baudžiamosios bylos kontekste tai reiškia, jog kol nėra įrodyta priešingai, D.D. Č. išlaiko savo nepilnametį vaiką, bendrauja su juo bei dalyvauja jo auklėjime tiek, kiek to reikalauja įstatymas iš kiekvieno vaiką turinčio tėvo. Priešingai nei vertino teismas, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis neišlaikytų savo vaiko, ar su juo nebendrautų, netinkamai atliktų savo kaip tėvo pareigas.
3.4. Sprendimą pratęsti D.D. Č. suėmimo terminą teismas grindė manymu, jog būdamas laivėje jis darys naujus nusikaltimus, nes praeityje yra teistas ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pirmosios instancijos teismo išvados yra formalios. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad praeityje D. D. Č. buvo tris kartus teistas, tačiau ne karto už turtinį ar kitokį nusikaltimą, kuris leistų manyti, kad nusikaltimo darymas sudaro kaltinamojo pragyvenimo šaltinį. Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad D. D. Č. paskutinį kartą dirbo 2008 m. kas, teismo nuomone, sudaro pagrindą kritiškai vertinti kaltinamojo galimybes įsidarbinti, tuo pat metu ignoruoja kitą byloje nustatytą aplinkybę, jog iki suėmimo jis buvo registruotas užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieškojo darbo.
3.5. Gynėjo manymu, Vilniaus apygardos teismas visiškai nesvarstė ir skundžiamoje nutartyje niekaip nepasisakė apie priežastis, dėl kurių kardomajai priemonei keliamų tikslų negalima pasiekti, taikant D.D. Č. kitą, švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Dabartinis BPK numato aibę galimybių užtikrinti kaltinamojo buvimą vykstančio proceso vietoje ir pilną jo judėjimo kontrolę, taigi teismas, spręsdamas dėl griežčiausios priemonės taikymo, privalo aiškiai ir pagrįstai argumentuoti, kodėl konkrečiu atveju kitos kardomosios priemonės, nors ir ne tokios griežtos kaip suėmimas, bet visgi pakankamai ribojančios kaltinamojo teisę nevaržomai judėti (pvz. intensyvi priežiūra, namų areštas, dokumentų paėmimas) nėra tinkamos.
4. Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo D. D. Č. gynėjo advokato Sergejau Milovo skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu, skundžiama teismo nutartimi bei pateikta bylos medžiaga, sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas D. D. Č. pratęstas pagrįstai. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. D. Č. kardomosios priemonės terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, nei baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių).
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. D. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skunde nėra ginčijama suėmimo taikymo sąlyga dėl duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumo, todėl teismas papildomai šio klausimo neanalizuoja.
7. Skunde teigiama, kad teismas, pratęsdamas suėmimo taikymą D. D. Č., nepagrįstai akcentavo gresiančios bausmės griežtumą, nors galutinė subendrinta bausmė suimtajam gali neviršyti 6 mėnesių, o įvertinus byloje esančius duomenis teismas D. D. Č. neskirs griežtesnės, nei 4 metų laisvės atėmimo, bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje tokio pobūdžio argumentai yra spekuliatyvūs, be to, bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taigi sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo yra svarbu, kokį bausmės dydį už inkriminuotas nusikalstamas veikas numato baudžiamasis įstatymas ir kiek gresianti bausmė gali turėti įtakos asmens apsisprendimui slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo. D. D. Č. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.
8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, aplinkybes vertino formaliai. Priešingai, nors skunde teigiama, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi D. D. Č. dar kartą pratęsė suėmimo terminą 3 mėnesiams, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs proceso stadiją, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, suėmimo terminą D. D. Č. pratęsė dviem mėnesiams.
9. Suėmimas D. D. Č. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, motyvuodamas šį suėmimo pratęsimo pagrindą, tinkamai įvertino, kad D. D. Č. kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (kaltinimo pakeitimo atveju – du sunkius nusikaltimus). Už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Skunde pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog D. D. Č., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nesirėmė vien tik galimai padarytų nusikaltimų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, bet atsižvelgė ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. D. D. Č. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Didžiojoje Britanijoje. Iš šių duomenų apygardos teismas darė pagrįstą išvadą, kad D. D. Č. užsienio valstybėse galėjo turėti įvairių kontaktų ir tai sudaro pagrindą manyti, jog jis, pasinaudodamas savo turimais ir išlikusiais ryšiais, galėtų bandyti bėgti ir slėptis užsienyje. Teismas įvertino, kad ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir savo tikslų siekti nusikalstamu būdu.
10. Skunde argumentuojama, kad teismas D.D. Č. nuteisimą užsienyje vertino formaliai, nes aptariamas faktas niekaip nepatvirtina ir juolab nepadidina rizikos kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo vykstančio bylos proceso. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie D. D. Č. socialinius ryšius užsienio valstybėse, nepaneigia šių ryšių turėjimo galimybės. Šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei nėra būtina nustatyti konkrečių faktinių duomenų apie tai, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis) ateityje. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra ir negali būti prilyginama kategoriškai ir tvirtai įrodytų aplinkybių sąvokai, kaip to reikalaujama priimant apkaltinamąjį nuosprendį. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. Iš duomenų apie suimtojo nuteisimą užsienio valstybėje ir joje atliktą laisvės atėmimo bausmę, galima daryti išvadą, kad D. D. Č. užsienio valstybėse galėjo turėti įvairių kontaktų ir tai sudaro pagrindą prielaidai, jog, pasinaudodamas savo ryšiais, jis galėtų bandyti bėgti ir slėptis užsienyje.
11. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, jog D. D. Č. turi mažametį vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra registruotas užimtumo tarnyboje ir būdamas laisvėje būtų priimtas į darbą. Apygardos teismas šias aplinkybes įvertino ir nurodė, kad suimtasis yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie socialiniai ryšiai yra tvirti (nenustatyta, kad jis gyveno kartu ir išlaikė savo vaiką, D. D. Č. galimybės įsidarbinti vertintos kaip mažai tikėtinos). Teisėjų kolegija sprendžia, kad skunde nurodytos aplinkybės – mažametis vaikas, turima nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė įsidarbinti – mažina, bet nepanaikina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo ir baudžiamojo proceso tikimybės. Nurodytų bylos duomenų visuma – galimi ryšiai užsienyje, gresianti bausmė ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, ankstesni teistumai, neįpareigojantys ir netvirti socialiniai bei ekonominiai ryšiai su gyvenamąja aplinka, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl, egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo pagrindui, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones baudžiamojo proceso ir kardomųjų priemonių tikslai nebus tinkamai įgyvendinti.
12. Suėmimas buvo pratęstas, apygardos teismui manant, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas –kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Įstatymas nereikalauja, kad taikant šį pagrindą kiekvienu atveju būtų nustatytas asmens rengimasis padaryti nusikaltimą. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.
13. Kaip minėta, D. D. Č. kaltinamas apysunkės ir sunkios nusikalstamų veikų padarymu (kaltinimo pakeitimo atveju – dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymu). Apygardos teismas pagrįstai įvertino, kad praeityje D. D. Č. buvo teistas, nusikalstamas veikas buvo padaręs Lietuvoje ir užsienio valstybėse ir tai leidžia charakterizuoti jo asmenybę kaip linkusią nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog D. D. Č. nuo 2008 metų nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o pareikšto kaltinimo pobūdis rodo galimą D. D. Č. polinkį gauti materialinę naudą nusikalstamu būdu. Tai, jog D. D. Č. buvo teistas ne už analogiškas nusikalstamas veikas, sudaro prielaidas manyti apie galimai nusikalstamą jo siekį gauti lėšų pragyvenimui neteisėtu būdu. Minėti duomenys patvirtina pagrindą manyti, jog, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, D. D. Č. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
14. Vertinant kaltinamajam D. D. Č. taikomos kardomosios priemonės trukmę, nenustatyta BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo pažeidimo. Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, ji yra adekvati kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme iš esmės jau yra išnagrinėta, 2022 m. gruodžio 7 d. planuojama skelbti teismo procesinį sprendimą, todėl kaltinamojo suėmimas iki bylos išnagrinėjimo netruks neribotą laiką.
15. Skunde advokatas nurodė, kad teismas nesvarstė ir skundžiamoje nutartyje niekaip nepasisakė apie galimybę D. D. Č. taikyti kitą, švelnesnę, nei suėmimas kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Apygardos teismas pratęsdamas suėmimo taikymą nurodė, kad šiame baudžiamojo proceso etape švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti D. D. Č. dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija sutinka su šia apygardos teismo išvada. Skunde teigiama, kad švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, namų areštas, dokumentų paėmimas, būtų pakankamos priemonės, kurios ribotų kaltinamojo teisę nevaržomai judėti, tačiau neatskleidžiama, kaip šios švelnesnės kardomosios priemonės užtikrintų, jog D. D. Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti kaltinamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
16. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam D. D. Č. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams paliekama galioti, kadangi nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, neišnyko. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. D. Č. (D. D. Č.) gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam D. D. Č. (D. D. Č.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 4 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.