- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1005-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- R., R. R.
- Atsakovas
- G., G. R.
- Advokatai
- Petras Macenis, Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui Petrui Maceniui, atsakovui G. R., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisti jai nuosavybėn 15000 Lt vertės fermą, o atsakovui G. R. – 6500 Lt vertės 37/100 dalis pastato-darželio ir kiemo statinių.Nurodė, kad ji su atsakovu G. R. susituokė 1990-01-13. Jiems gyvenant kartu santuokoje gimė trys sūnūs: 1991-09-06 Žydrūnas, 1993-03-21 Gintautas, o 1994-02-22 Svajūnas. Skuodo rajono apylinkės teismas 2000-06-16 nutarimu nutarė išieškoti iš G. R. alimentus R. R. naudai trijų sūnų išlaikymui. Skuodo rajono apylinkės teismas 2007-05-24 sprendimu pakeitė priteistą išlaikymo dydį, priteisė vaikų išlaikymui iš G. R. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jo pilnametystės nuo 2007-05-01. Skuodo rajono apylinkės teismas 2000-06-23 sprendimu jos ir G. R. santuoką nutraukė, tačiau santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Taip pat, ieškovė nurodo, kad pripažįsta, jog ji 2001-05-24 skolinosi iš atsakovo pagal notarinę sutartį 8000 Lt, tų pinigų atsakovui negrąžino, todėl jis kreipėsi į teismą. 2008-08-28 teismo sprendimu 8000 Lt iš jos buvo priteisti G. R., tačiau iki šiol jis tų pinigų iš jos nėra atsiėmęs. Ieškovė iš atsakovo G. R. 2002 metais per tris kartus gavo 19 500 Lt, kuriuos išleido buto remontui. Ji laiko, kad tuo būdu pagerino sąlygas vaikų gyvenimui, ir kad prie to turėjo prisidėti ir atsakovas.
Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-03-09 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. A. G. R. priteisė nuosavybėn 1465,30 kv.m. bendro ploto fermą, unikalus Nr. 7596-1002-2010, esančią Skuodo r.sav., Kaukolikų kaime, 15000 Lt vertės, taip pat priteisė nuosavybėn 37/100 dalis pastato-darželio, unikalus Nr. 7598-5000-6010, 936,33 kv.m. bendro ploto ir 37/100 dalis pastatui priklausančių kitų statinių (pavėsinės) unikalus Nr. 7598-5000-6021, esančius Skuodo r.sav., Kaukolikų kaime, 6000 Lt vertės. I. R. R. kaip kompensaciją už jai priklausančią 1/2 dalį pastatų – fermos ir 37/100 dalį pastato-darželio, esančių Kaukolikų kaime, Skuodo rajone, registruotų G. R. vardu, - užskaitė 2002 metais jos gautą iš G. R. 19 500 Lt sumą. Taip pat iš ieškovės R. R. priteisė 37,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodo, kad šalys kilnojamąjį turtą faktiškai pasidalino 2000 metais, o nekilnojamąjį turtą reikia padalinti tarp buvusių sutuoktinių, kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, preziumuojant, kad buvusių sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Be to, neginčytinas faktas, jog R. R. gavo 19500 Lt iš G. R., kuriuos panaudojo savo asmeniniam turtui – butui – pagerinti.Tie pinigai nebuvo dovana, to niekada netvirtino ir ieškovė, nes šalys tuo metu buvo nutraukę santuoką, nebuvo ir išlaikymas vaikams, nes vaikams išlaikymą G. R. mokėjo reguliariai ir tiksliai pagal teismo sprendimus, todėl nekilnojamasis turtas natūra priteistinas atsakovui G. R.. Ieškovė R. R. yra gavusi 19 500 Lt iš atsakovo 2002 metais ir tai laikytina kaip kompensacija už nekilnojamąjį turtą, nes ir atsakovas G. R. sutiko, kad visi tie pinigai būtų užskaityti kaip kompensacija.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą, R. R. ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, su Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu nesutinka, nes jis yra neteisingas ir nepagrįstas, pažeidžiantis materialinės bei procesinės teisės normas bei pažymi, kad po santuokos nutraukimo atsakovas liko gyventi šalių santuokos metu įgytame bute, o ieškovei teko skolintis iš banko pinigus tam, kad būtų kur gyventi su 3 nepilnamečiais vaikais. Posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad buto, kurį ieškovė nusipirko būklė buvo tragiška, todėl ieškovė dalį pinigų, išmokėtų atsakovo išlaikyti nepilnamečiams vaikams, įdėjo į buities sąlygų gerinimą, o tai patvirtina, jog ieškovė kaip vaikų pinigų tvarkytoja naudojo juos pagal paskirtį - tik vaikų labui ir jų visapusiškam tame tarpe ir buitiniam aprūpinimui. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog vaikus išlaikė iš kitų mokamų ieškovei pinigų, be to, atsakovas pripažino, jog faktiškai mokėjo vaikų išlaikymui daugiau nei buvo priteisti 375 Lt. Taip pat ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl klausimo, kuris nėra susijęs su ieškinio pagrindu ir dalyku. Teismas negalėjo pasisakyti dėl ieškovės iš atsakovo gautų pinigų užskaitymo, tai yra neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti kitos išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką ir šioje byloje įvertinti nepriteistą pinigų suma kaip kompensaciją už nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės 19 500 Lt suma gauta iš atsakovo yra kompensacija už jai priklausančią dalį pastatų, nes tie pinigai buvo gauti iš atsakovo, kaip išlaikymas vaikui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės išdėstytais argumentais.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta 2000 m., o ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovė pareiškė tik 2008 m. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ginčai tarp šalių prasidėjo nuo to momento, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo. Tuomet, atsakovas kreipėsi į teismą, dėl skolos priteisimo, o ieškovė pateikė ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad R. R. iš G. R. gavo 5 000 Lt ( 2002-01-21), 10 000 Lt (2002-03-18), 4 500 Lt (2002-05-20),viso 19 500 Lt. Šį faktą ieškovė pripažįsta ir jo neginčija. Be to, ieškovė prižįsta ir tai, kad tų pinigu nėra grąžinusi atsakovui. Skuodo rajono apylinkės teismas 2008-08-28 sprendimu nustatė, jog pinigų davimas R. R. nebuvo įformintas kaip paskola, tačiau tie pinigai nebuvo ir dovana, to niekada netvirtino ir ieškovė, nes šalys tuo metu buvo nutraukę santuoką. Šią pinigų sumą konstatuoti kaip išlaikymą vaikams taip pat negalima, nes G. R. išlaikymą vaikams mokėjo reguliariai ir tiksliai pagal teismo sprendimus.
Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – fermą ir butą darželyje (37/100 dalys pastato) Skuodo rajono Kaukolikų kaime, kurie 1993 ir 1995 metais buvo pirkti atsakovo G. R. vardu. Pagal 2009-07-31 turto vertintojo išvadą, ferma rinkos kaina įvertinta – 15 000 Lt, o pagal 2010-01-15 išvadą, butas įvertintas – 6 500 Lt. Dalinant šį nekilnojamąjį turtą tarp buvusių sutuoktinių, kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, preziumuojama, kad buvusių sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.116, 3.117 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad butas atsakovui G. R. reikalingas gyventi, o fermos pastatas jo naudojamas ūkinei veiklai, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui G. R. nuosavybėn 1465,30 kv.m. bendro ploto fermą, bei 37/100 dalis pastato-darželio su 37/100 dalimis pastatui priklausančių kitų statinių, o ieškovei R. R. kaip kompensaciją už jai priklausančią 1/2 dalį pastatų – fermos ir 37/100 dalį pastato-darželio - užskaitė 2002 metais jos gautą iš G. R. 19 500 Lt sumą.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti dėl ieškovės iš atsakovo gautų pinigų užskaitymo, tai yra neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti kitos išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką ir šioje byloje įvertinti nepriteistą pinigų sumą kaip kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovės argumentu ir pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 376 str. 3 d., teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju atsakovas išreiškė reikalavimą, kad abu pastatai būtų pripažinti jo asmenine nuosavybe, ir kad ieškovės gauti pinigai būtų užskaityti jai kaip kompensacija už pastatų dalį. Taip pat pažymėtina, kad teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nekonstatavo, kad visas pinigų sumas atsakovas perdavė ieškovei kaip išlaikymą vaikams. Tuo labiau, kad 2002 m. atsakovui nebuvo atsiradusi pareiga mokėti 19 500 Lt išlaikymą vaikams. Pažymėtina, kad pati ieškovė pripažįsta, kad gautus pinigus iš atsakovo panaudojo jai nuosavybės teise priklausančio buto remontui, t. y. ne vaikų išlaikymui, nes vaikai nuosavybės teisę į dalį buto neįgijo. Be to atsakovas tvirtina, kad tuo metu jis teikė išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis, maisto produktais ir ieškovė šių aplinkybių neneigia. Esant šioms aplinkybėms daryti išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovui nekilnojamuosius daiktus, o ieškovei iš atsakovo gautus pinigus užskaitęs kaip kompensaciją nepažeidė procesinės teisės normų ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimą palikti nepakeistą