Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. M. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, ir kuris patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, pastatė medinio karkaso, vieno aukšto statinį: 9,40 m. ilgio, 4,20 m. pločio, 5 m. aukščio, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Tai patvirtina prie ieškinio pateiktas 2014-01-29 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140129-00017. 2014-01-29 atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo iš statytojo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014-07-29 nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę. Pagal LR Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. atsakovas turėjo teisę iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Statybos įstatymo 23 str. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas iki 2014-08-12 privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo nesikreipė, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė. Todėl buvo surašytas 2014-08-12 patikrinimo aktas Nr. NPA-00-140812-00148, kuriuo nustatyta, kad savavališkai pastatytas statinys nenugriautas.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 6 p. nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m., kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, paprastų konstrukcijų inžinierinis statinys. Gyvenamasis (vieno, dviejų butų) namas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, o didžiausias plotas – 80 kv. metrų yra priskiriamas II nesudėtingų statinių grupei (LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 eilutė). Taigi, atsakovo pastatytas statinys žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas kaip gyvenamasis namas, yra priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams.

Taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovas statinį yra pastatęs valstybinėje žemėje, neturėdamas valstybinės institucijos, kuri valdo žemės sklypą patikėjimo teise, pritarimo, atsakovas, kaip nurodė Nacionalinė Žemės tarnyba, nėra kreipęsis dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išsinuomojimo. Be to, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesuformuotas.

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d., savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. reglamentuota, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal LR Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas. Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 p., - statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomojoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas konstatuoja, kad atsakovas, neteisėtai, savavališkai pastatė medinio karkaso, vieno aukšto statinį: 9,40 m ilgio, 4,20 m. pločio bei iki 5 m. aukščio valstybiniame įstatymų nustatyta tvarka nesuformuotame žemės sklype, neturėdamas ir valstybės įgaliotos institucijos statyti statinį sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pritarimo.

LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. CK 4.103 str. 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str., CK 4.103 str. 2 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę kreiptis į teismą, prašydama įpareigoti statytoją vykdyti nurodymus – pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šio įstatymo 14 str. 7 d. 2 p. teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. To paties įstatymo 14 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Taigi, teismui nustačius, kad atsakovas A. M. atliko savavališką statybą, nesiekė statybos įteisinimo, be to, statinys pastatytas valstybiniame žemės sklype, kuris nėra suformuotas, atsakovas nesikreipė į įgaliotą valstybės instituciją dėl pritarimo naudotis šiuo sklypu, dėl sklypo išsinuomojimo, ieškovo reikalavimas tenkintinas pilnai bei atsakovas įpareigojamas per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą medinio karkaso, ruberoido danga padengtu stogu statinį: 9,40 m. ilgio, 4,20 m. pločio, kurio aukštis iki 5 m. bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui A. M. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisė nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą medinio karkaso, ruberoido danga padengtu stogu statinį: 9,40 m. ilgio, 4,20 m. pločio, kurio aukštis iki 5 m., reikiamas griovimo darbų išlaidas išieškant iš atsakovo.

Už šioje byloje pareikštą neturtinį ieškinio reikalavimą mokėtinas indeksuotas 108 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš esmės patenkinus ieškinį, nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą medinio karkaso, ruberoido danga padengtu stogu statinį: 9,40 m. ilgio, 4,20 m. pločio, kurio aukštis iki 5 m. bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, turi teisė nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą medinio karkaso, ruberoido danga padengtu stogu statinį: 9,40 m. ilgio, 4,20 m. pločio, kurio aukštis iki 5 m., reikiamas griovimo darbų išlaidas išieškant iš atsakovo A. M..

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 108 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.