- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-578-115/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-578-115/2012
Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:
32.5.;110.1; 110.5.; 122.5.;
2012 m. vasario 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (pareiškėjo) AB Ūkio banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties Nr. 3956PN/2011, kuria pareiškėjo (kreditoriaus) AB Ūkio banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei 2011-10-28 gautus papildomus dokumentus laikyti nepaduotais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-07-27 buvo gautas kreditoriaus prašymas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipotekos lakštu Nr. 01120080002865 įkeisto turto.
2011-07-27 hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 3956T/2011 kreditorius buvo įpareigotas iki 2011-10-24 pašalinti 2011-07-20 pareiškimo Nr. 160-03-1409 dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumus.
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) AB Ūkio banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei 2011-10-28 gautus papildomus dokumentus laikė nepaduotais ir grąžino juos su visais priedais pareiškėjui (b.l.87).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2011-10-28 kreditorius pateikė papildomus dokumentus iš Lietuvos pašto, tačiau iš jų nesimato, kam 2009-05-06 raštas Nr. 570 apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo įteiktas. Kreditorius buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, kad apie sutarties nutraukimą yra tinkamai įspėtas skolininkas (įkeisto daikto savininkas) D. R.. Teismas laikė, kad kreditorius nustatytu laiku pareiškimo trūkumų nepašalino (CPK 115 str. 3 d.). Pareiškėjui išaiškintina, jog pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą grąžinti jį padavusiam, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo teisena.
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB Ūkio bankas pateikė atskirąjį skundą (b.l.90-92), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti Banko pareiškimą bei įpareigoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą svartyti klausimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto daikto savininko D. R.. Nurodo, jog atsižvelgiant į teismo pastabas Bankas laikė, kad kredito sutartis buvo nutraukta netinkamai, todėl 2011-08-22 raštu Nr.160-03-1574 iš naujo įspėjo skolininką D. R. dėl kredito sutarties nevykdymo. Šis įspėjimas buvo išsiųstas registruotu paštu. Skolininkas D. R. į įspėjimą tinkamai nereagavo, toliau pažeidinėjo aukščiau nurodytos kredito sutarties sąlygas. Pažymi, kad 2011-08-22 D. R. pradelsta skola pagal kredito sutartyje numatytą paskolos grąžinimo grafiką buvo – 91.836,87 Lt. Skolininkas D. R. 2011-08-22 įspėjime nurodytais terminais bei vėliau pradelstos skolos ar jos dalies negrąžino, dėl ko minėta kredito sutartis 2011-09-12 buvo nutraukta. Apie kredito sutarties nutraukimą skolininkas D. R. buvo informuotas 2009-09-12 raštu Nr. 160-03-1724 registruotu paštu. 2011-09-20 Bankas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko D. R.. Bankas teismui pateikė įrodymus apie 2011-08-22 įspėjimo ir 2011-09-12 pranešimo dėl kredito sutarties nutraukimo išsiuntimą registruotu paštu. 2011-09-28 teismas priėmė nutartį, nurodydamas pateikti įrodymus, kad 2011-08-22 ir 2011- 09-12 pranešimai skolininkui D. R. buvo įteikti, nes iš pašto siuntos priėmimo registro nesimato, kad įspėjimas buvo įteiktas ar grįžo neįteiktas. 2011-10-21 Bankas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko D. R.. Bankas teismui pateikė įrodymus apie 2011-08-22 ir 2011-09-12 pranešimų įteikimą pateikdamas iš Lietuvos pašto internetinės svetainės atspausdintus išrašus. Pažymi, jog 2011-08-22 ir 2011-09-12 raštai skolininkui D. R. buvo siunčiami registruotu paštu ir bankui nebuvo grąžinti, todėl yra laikytina, kad skolininkui buvo įteikti. Be to bankas teismui pateikė išrašus iš Lietuvos pašto internetinio puslapio, kuriame galima viešai patikrinti registruotos siuntos priėmimą išsiuntimą ir įteikimą. Teismas 2011-07-27 nutartyje konstatavo, kad 2009-05-06 raštas Nr. 570 parengtas ne pagal kredito sutarties sąlygas. Priimdamas nutartį teismas neatsižvelgė, kad 2011-07-27 nutarties pagrindu bankas iš naujo įspėjo skolininką dėl sutarties nevykdymo ir jos nutraukimo. Vėliau pateiktais įrodymais bankas įrodinėjo 2011-08-22 ir 2011-09-12 raštų įteikimą skolininkui. Iš su 2011-09-20 patikslintu pareiškimu pateiktų 2011-08-22 (siuntos Nr. RN310569903LT) ir 2011-09-12 (siuntos Nr. RN310113583LT) raštų pašto registruotų siuntų priėjimo išrašų matyti, kad minėti raštai išsiųsti skolininkui D. R.. Tuo tarpu pagal išrašus apie vidaus pašto siuntas iš Lietuvos pašto internetinio puslapio, matyti, kad siuntos su numeriais RN310569903LT ir RN310113583LT yra įteiktos pašto siuntos gavėjui, t.y. laikytina, kad jos įteiktos D. R., nes jis yra pašto siuntos gavėjas. Pažymi, kad LR Pašto įstatymo 7 str. 3 d., 3 p. nustatyta, kad pašto siunta, kurios neįmanoma įteikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir pan.), grąžinama siuntėjui. T.y. jeigu pašto paslaugas teikiantis asmuo negrąžino registruotos siuntos jos siuntėjui, laikoma, kad ši siunta įteikta gavėjui. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepasisakė dėl Banko pateiktų įrodymų, jų netyrė ir nevertino. Teismas nepasisakė, kodėl tokie įrodymai yra netinkami, o taip pat nutartyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas padarė tokias išvadas (LR CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Nemotyvuotos nutarties priėmimas yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas nagrinėjantis su hipoteka susijusius santykius privalo priimti pagrįstus ir tinkamai motyvuotus sprendimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią su nagrinėjamu klausimu susijusią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).
Kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, neabejotinai turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kreditavimo sutarties pagrindu vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.), tačiau tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina ir tai, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo motyvu, jog apie kredito sutarties nutraukimą skolininkas D. R. buvo informuotas 2009-09-12 raštu Nr. 160-03-1724 registruotu paštu. 2011-09-20 Bankas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko D. R.. Bankas teismui pateikė įrodymus apie 2011-08-22 įspėjimo ir 2011-09-12 pranešimo dėl kredito sutarties nutraukimo išsiuntimą registruotu paštu. 2011-09-28 teismas priėmė nutartį, nurodydamas pateikti įrodymus, kad 2011-08-22 ir 2011- 09-12 pranešimai skolininkui D. R. buvo įteikti, nes iš pašto siuntos priėmimo registro nesimato, kad įspėjimas buvo įteiktas ar grįžo neįteiktas. 2011-10-21 Bankas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko D. R.. Teismui pateikti įrodymai apie 2011-08-22 ir 2011-09-12 pranešimų įteikimą, t.y. pateikti iš Lietuvos pašto internetinės svetainės atspausdinti išrašai. 2011-08-22 ir 2011-09-12 raštai skolininkui D. R. buvo siunčiami registruotu paštu ir bankui nebuvo grąžinti, todėl apeliantas laiko, kad skolininkui buvo įteikti.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (LAT 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Taigi, hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-241/2009).
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. rugsėjo d. nutartimi nustatyta, jog pareiškėjas pateikė 2011-08-22 įspėjimą Nr. 160-03-1574, išsiųstų pašto siuntų registrus, tačiau Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja šioje nutartyje pabrėžė, kad iš jų nesimato, jog įspėjimas buvo įteiktas skolininkui (įkeisto turto savininkui) ar grįžo neįteiktas. Apeliantui minėta nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2011-10-24 trūkumams pašalinti.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė iš Lietuvos pašto internetinės svetainės atspausdintus išrašus (b.l.79; 80). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, jog iš apelianto pateiktų Lietuvos pašto internetinės svetainės atspausdintų išrašų negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar skolininkui pranešimas apie sutarties vienašališką nutraukimą buvo įteiktas; ant minėtų Lietuvos pašto internetinės svetainės atspausdintų išrašų nėra gavėjo parašo; iš šio išrašo neįmanoma nustatyti kam pranešimas įteiktas, jei apskritai buvo įteiktas. Byloje nėra pateikto Lietuvos Pašto įteikimo pranešimo, iš kurio būtų galima vienareikšmiškai spręsti apie apelianto skolininkui siųsto pranešimo apie sutarties vienašališką nutraukimą įteikimą ar neįteikimą (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog hipotekos teisėjas jam tenkančią pareigą patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, įvykdė tinkamai ir pagrįstai sprendė, jog nepašalinus trūkumų apelianto (kreditoriaus) AB Ūkio banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo bei 2011-10-28 gauti papildomi dokumentai laikomi nepaduotais.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė hipotekos procedūras reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p, 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3956PN/2011palikti nepakeistą.