Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-64/2008 m.

Teisėja Rasa Milvydaitė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 1.1.10.1.; 1.2.28.3.

2008 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. dėl savavaldžiavimo, panaudojus fizinę prievartą, laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-08-24 nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir D. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams 4 mėnesiams, uždraudžiant 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007-05-06 apie 18 val., namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), laiptinėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens, t.y. R. L. tikrą teisę, savavaldžiavo panaudodamas nukentėjusiojo E. P. atžvilgiu fizinę prievartą ir tuo padarė didelės žalos nukentėjusiojo E. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams, nes pareikalavęs E. P. grąžinti R. L. 600 Lt skolą, E. P. ranka sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą ir spyrė 1 kartą į galvą, taip išreikalavęs iš E. P. 100 Lt R. L., tuo padarė nukentėjusiajam E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, 100 Lt turtinę žalą ir didelę žalą E. P. teisėms ir teisėtiems interesams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. U. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino D. U. kaltu dėl savavaldžiavimo. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam turėjo būti taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, atsižvelgęs į aplinkybes, kurias nuteistasis pakartotinai nurodo savo apeliaciniame skunde.

Kolegija sutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, nes skirdamas D. U. bausmę, teismas atsižvelgė į D. U. padaryto nusikaltimo pobūdį, būdą, nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis pripažino savo kaltę ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad nuteistasis D. U. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino jam padarytą žalą, į tai, kad nuteistasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, kuriuos jis išlaiko. Šios aplinkybės turėjo įtakos nustatant nuteistajam D. U. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. D. U. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žemiau LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, kai baudžiamasis įstatymas už savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą, numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. U. anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu, neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu padarė vieną administracinės teisės pažeidimą, susijusį su ankstesne nusikalstama veika, dėl ko, apylinkės teismas nuteistąjį vertino neigiamai ir padarė klaidingą išvadą dėl D. U. laikymo recidyvistu. LR BK 27 str. 1 d. numatyta, kad asmuo laikomas recidyvistu, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. U. anksčiau teistas už LR BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 281 str. 7 d. buvo pripažinta padaryta dėl neatsargumo, todėl ši nusikalstama veika nesudaro nusikaltimų recidyvo ir asmuo negali būti laikomas recidyvistu. Iš apylinkės teismo nosprendžio motyvų dėl bausmės skyrimo nuteistajam darytina išvada, kad recidyvistui pagal LR BK 56 str. paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl nesant nusikaltimų recidyvui ir D. U. nelaikant recidyvistu, apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. U. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, yra nepagrįsta, todėl iš nuosprendžio šalintina aplinkybė, kad D. U. laikomas recidyvistu.

Apeliantas sutinka su jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, tačiau prašo šios bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trejų metų. Apylinkės teismas pagal nuosprendyje nurodytas visas aplinkybes padarė išvadą, kad nėra pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą vieneriems metams laisvės atėmimo bausme, o subendirnus su ansktesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė neviršija trejų metų, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, dirba, išlaiko jo šeimoje augančius du mažamečius vaikus, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam padarytą žalą, iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintina aplinkybė, kad D. U. laikytinas recidyvistu, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atlikimo. Byloje esančios aplinkybės apie tai, kad D. U. anksčiau teistas, lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu, neišnykus teistumui, padarė naują nusikalstamą veiką, administarcinės teisės pažeidimą, tiesiogiai susijusį su ankstesne nusikalstama veika, ką apylinkės teismas nurodė nuosprendyje, o taip pat ir tai, kad LR BK 64 str. įsakmiai nenurodyta, jog šio straipsnio taisyklėmis subendrintos bausmės vykdymo negalima atidėti, leidžia manyti, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms, ir nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą dvejiems metams.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio, jog D. U. laikytinas recidyvistu.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., D. U. paskirtos vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.