Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-11 · Administracinė byla Nr. eI3-114-422/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
eI3-114-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00904-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Atsakovas
L. J.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, žemės ūkio bendrovei „AUGA Lankesa“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-114-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00904-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei L. J., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir žemės ūkio bendrovei „AUGA Lankesa“ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo bei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 9 d. akto Nr. ŽVP-142-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4603/0001:218) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 198/396 dalį 0,0396 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)., valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovei L. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 9 d. aktu Nr. ŽVP-142-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4603/0001:218) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ paimtą 198/396 dalį 0,0396 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 4603/0001:218, esančią (duomenys neskelbtini), dydis yra 78 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 31 numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2017 m. vasario 11 d. Jonavos rajono vietiniame laikraštyje „Naujienos“ ir 2017 m. vasario 14 d. valstybės laikraštyje „Lietuvos aidas“ paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“, kuriais informavo žemės sklypų savininkus ir (ar) kitus naudotojus, kurių gyvenamoji ar kita jų buvimo vieta nežinoma, apie pradėtą jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiais pranešimais buvo informuota apie pradėtą 14,4700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kurio 72400/144700 dalis Nekilnojamojo turto registre registruota L. J. vardu, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taip pat šiais pranešimais buvo informuojama apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai.

2018 m. balandžio 18 d. buvo parengta Turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-281, pagal kurią atsakovės naujai formuojamo 0,0396 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 281-2, adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. vasario 13 d. yra 156 Eur, nuostoliai, susiję su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nenustatyti. Visuomenės poreikiams iš atsakovės yra paimama tik 198/396 dalis naujai suformuoto 0,0396 ha žemės sklypo, todėl atitinkamai šios dalies vertė – 78 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) patvirtino Projektą, taip pat pertvarkė žemės sklypus, reikalingus paimti visuomenės poreikiams. Pagal sąrašą atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs 14,4700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 11,9574 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 281-1, ir į 0,0369 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 281-2. NŽT 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 281-2, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

NŽT direktorius 2019 m. sausio 9 d. aktu Nr. ŽVP-142-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4603/0001:218) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje), nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ (toliau – NŽT 2019 m. sausio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 198/396 dalį 0,0369 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – nenustatytas, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl 198/396 dalies Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 78 Eur. Taip pat, kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šio Žemės sklypo dalies nuomos sutartys, sudarytos su ŽŪB „AUGA Lankesa“, NŽT 2019 m. sausio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu šios nuomos sutartys buvo nutrauktos, taip pat nustatyta, kad, pasirašius šį aktą arba įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl jo teisėtumo, turės būti išregistruoti juridiniai faktai dėl minėtų nuomos sutarčių.

Pareiškėja 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2-581 informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2019 m. sausio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė ją per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, informuojant, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovė per nustatytą terminą NŽT 2019 m. sausio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė.

Pareiškėja 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2-553 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo ŽŪB „AUGA Lankesa“, kad NŽT priėmė 2019 m. sausio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė ŽŪB „AUGA Lankesa“ per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, informuojant ją, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2019 m. sausio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 78 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2-3187 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovei.

Atsakovė L. J. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, Turto vertinimo ataskaita yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės žemės sklypo dalį 78 Eur atlyginimo dydį. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „AUGA Lankesa“ atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patenkinta pareiškėjos pareiškimo dalis dėl 2019 m. sausio 9 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-142-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl antro reikalavimo – atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – nenustatytas. Vertinimo ataskaitoje nurodyta Žemės sklypo rinkos vertė 78 Eur, kitų nuostolių nenustatyta. Žemės sklypo vertė nustatyta naudojant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“ vertintojas D. G., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių, į bylą nepateikė atsiliepimo, posėdyje nedalyvavo, todėl teismas vertina, jog atsakovė nurodytam atlyginimo dydžiui neprieštarauja. Vertinimo ataskaita yra galiojanti, nenuginčyta, todėl teismas ja vadovaujasi, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą 198/396 dalį 0,0396 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), dydis yra 78 Eur.

Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 735,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, kurias sudaro pareiškimo parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo pareiškėjos atstovui nedalyvaujant parengimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys gauti iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.

Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamojoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė žemės paėmimo aktų patvirtinimui ir atlyginimo dydžiui iš esmės neprieštaravo (atsiliepimo neparašė, teismo posėdyje nedalyvavo), todėl iš esmės ginčo šioje byloje nėra, jos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovei L. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 9 d. aktu Nr. ŽVP-142-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą atsakovės L. J. nuosavybės teise valdomą 198/396 dalį 0,0396 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), dydis yra 78 Eur.

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė