Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovo atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis, atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog 2006 m. spalio 18 d. atsakovas sudarė televizijos paslaugų sutartį. Nustatyta, kad nurodytos sutarties dalyje „Akcija“ nurodomas pavadinimas: SAT TV komplektas; Lengvata: 770, -Lt; Starto paketas: 89,-Lt; dalyje „Palydovinis imtuvas“ nurodomas pavadinimas: THOMSON; Modelis DSI 4200. Iš sutarties turinio matyti, jog joje nebuvo nurodytos atsiskaitymo tarp šalių, mokėjimo sąlygos – sumos, terminai. Iš pateikto priedo Nr. 2 prie Viasat sutarties matyti, jog dalyje „Minimalus laikotarpis“ nurodyta „24 mėn.“ Priedo Nr.2 dalyje „Akcija“ nurodoma: “Nuolaida 624 Lt“ – t.y. įranga nesuteikiama, nes įrangą THOMSON, modelis DSI 4200, nurodytą Viasat kortelės nuomos ir abonentinėje sutartyje, E.Butrimas nusipirko dar 2006 metais, prieš pradedant teikti paslaugas. Priedo Nr. 2 prie Viasat sutarties dalyje „Mokesčiai“ nurodoma „Tiesioginis debetas; mokant nurodytais periodais mokestis – 39 Lt/mėn.; Kortelės aptarnavimo mokestis – 50 Lt/metai; Mokėjimo/sąskaitų pateikimo terminas – mėnuo. Atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad sąskaitos buvo teikiamos išankstinio apmokėjimo principu. Atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas laiko kad sutartį nutraukė 2011 m. spalio 25 d. ir duomenų, kad televizijos paslaugos jam buvo teikiamos byloje nėra.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovė UAB „Sergel“ ir AS TV Play Baltics sudarė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20190830/2, pagal kurią sutarties objektas yra Pardavėjui priklausančios reikalavimo teisės į pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš Pardavėjo sudarytų rašytinių susitarimų su fiziniais asmenimis.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovo ir atsakovo kilo dėl skolos, kuri kildinama iš 2019 m. rugsėjo 16 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20190830/2. Ieškovė reiškia reikalavimą į atsakovą, remdamasi šia sutartimi, tuo tarpu, atsakovas savo atsikirtimus grindžia tuo, kad ieškovė negalėjo įgyti reikalavimo teisės į atsakovą pagal šią sutartį ir prašo ją pripažinti niekine, nes pirminis kreditorius – AS TV Play Baltic neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes pats skolos susidarymo faktas yra ginčytinas ir atsakovas nesutinka, kad galėjo būti susidariusi skola.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo ir AS TV Play Baltic 2006 m. spalio 18 d. sudarytos televizijos paslaugų sutarties pagrindu susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas – vartotojas, gavo iš AS TV Play Baltic namų televizijos paslaugas. Atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad televizijos paslaugų jis nebegavo nuo 2011 m. spalio 26 d. Duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti įsiskolinimo susidarymo pagrindą ir skolos dydį byloje nėra. Be to, į bylą pateikta 2012 m. sausio 4 d. sąskaita neatitinka Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamų reikalavimų. Tokiu būdu, konstatuoti, kad AS TV Play Baltic turėjo neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovą 2019 metais, sudarant Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20190830/2, pagrindo nėra.

Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo ( cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003, kt.).

Taigi įvertinus aukščiau nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20190830/2 sudarymo metu pradinis kreditorius turėjo ieškinyje įvardyto dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, be to, ir teisę jos reikalauti. Tai reiškia, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. cesijos sutartimi pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę, kurios jis neturėjo.

Teismas pažymi, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva ( ex officio), reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris (jo dalis), kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002; 2005 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005; 2005 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008, ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytų bylos aplinkybių visumą, vadovaudamasis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose bei vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, teismas ex officio pripažįsta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovės UAB „Sergel“ ir AS TV Play Baltics sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20190830/2, pagal kurią sutarties objektas yra Pardavėjui priklausančios reikalavimo teisės į pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš Pardavėjo sudarytų rašytinių susitarimų su fiziniais asmenimis toje dalyje kiek tai liečia vartotoją E. B. yra niekinė ir negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas patyrė 2 456,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad jos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Tokiu būdu, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 456,30 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Sergel“ 2 456,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. B. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.