Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. N. D. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio N. N. D. administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Švenčionių rajono apylinkės teisme 2014 m. balandžio 1 d. buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio N. N. D. sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre pratęsimo (b. l. 1–2), kuriuo buvo prašoma pratęsti N. N. D. sulaikymo terminą iki 2014 m. liepos 11 d. ir netenkinti užsieniečio prašymo pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo.

Teikime nurodoma, jog 2013 m. spalio 9 d. apie 02.50 val. VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnai Ignalinos r., Didžiasalio sen., ties Didžiasalio km., kelyje Didžiasalis – Ignalina sulaikė grupę asmenų; vienas iš sulaikytų užsieniečių prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu N. N. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), neturintis su savimi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Dėl minėto įvykio VSAT Ignalinos rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas valstybės sienos perėjimas), požymius. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. balandžio 11 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu N. N. D. nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį. Užsieniečių registracijos centrui pradėjus užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, N. N. D. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. vasario 25 d. sprendimu užsieniečiui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, konstatuota, kad prašymas dėl prieglobsčio akivaizdžiai nepagrįstas. Užsienietis minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo metu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kadangi užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas tikslo prašyti prieglobsčio, Lietuva jam buvo tranzitinė šalis, jis siekė išvykti į Lenkiją, todėl yra pagrindas manyti, kad, netaikant užsieniečiui laisvės apribojimų, jis sieks savo tikslo ir išvyks į kitas ES valstybes.

Užsieniečio atstovas advokato padėjėjas K. Merkevičius prašė netenkinti teikimo ir panaikinti teismo sprendimą, kuriuo užsienietis sulaikytas, kadangi užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas ir dėl to išnyko teismo sprendimu nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo „Dėl užsieniečių tisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors užsieniečio tapatybė šiuo metu nenustatyta bei priimtas neigiamas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, tačiau minėtas sprendimas neįsiteisėjęs, jis apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Be to, užsienietis šiuo metu siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie tai, kad jis prašėsi prieglobsčio kitose valstybėse arba kad jam paskelbti draudimai atvykti į Šengeno erdvę, todėl nėra pagrindo teigti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Užsieniečio sulaikymo pagrindas išnykęs, todėl teismo sprendimas sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre taip pat turi būti panaikintas.

II.

Neįsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Užsienietis teismo sprendimu sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Sutinkamai su šio straipsnio 4 dalimi, prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu užsieniečio tapatybė nenustatyta, Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, sprendime konstatuota, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, jo nurodytos išvykimo iš savo šalies priežastys yra ekonominio pobūdžio. Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau ir iš užsieniečio asmens byloje Nr. VN-00350 esančių Užsieniečio apklausos lapo, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. baudžiamojo įsakymo (b. l. 4, 16–17, 24–27) nustatyta, kad užsienietis visą laiką nurodė, jog iš savo šalies išvyko ieškodamas darbo, dirbo Rusijos Federacijoje, vėliau, susitaręs dėl geriau apmokamo darbo, vyko į Lenkijos Respubliką, taip pat byloje nustatyta, kad užsienietis prašymą dėl prieglobsčio pateikė ne iš karto atvykęs į Lietuvą, bet tik pradėjus jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūrą, todėl yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į savo kilmės valstybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad sulaikymo pagrindai neišnykę, užsieniečio sulaikymo terminas pratęsiamas.

III.

VSAT Užsieniečių registracijos centras rėmėsi argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui pateiktame teikime, papildomai pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo atsirado naujos aplinkybės, todėl atsirado ir papildomi šio asmens sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Tiek užsieniečio sulaikymo metu, tiek šiuo metu egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, tai, kad užsienietis neturi išsilavinimo, niekaip neįtakojo jo atsakymų į paprastus klausimus, pildant užsieniečio apklausos lapą su vertėjo pagalba ir jam suprantama kalba. Nuo pat jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento užsienietis nėra pateikęs jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors jam ne kartą buvo siūloma susisiekti su giminaičiais ar draugais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio N. N. D. sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, jog užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė N. N. D. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. liepos 11 d., taip pat netenkino užsieniečio prašymo pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo. N. N. D. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sulaikyti jį Užsieniečių registracijos centre.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus apibrėžia Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Šiuo pagrindu, užsienietis gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis).

Susipažinusi su administracinės bylos medžiaga bei užsieniečio asmens byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (užsieniečio asmens byla, b. l. 12), tačiau šiuo metu Lietuvoje yra teisėtai, t. y. jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Kita vertus, užsieniečio asmens tapatybė yra nenustatyta, užsieniečio sulaikymo metu jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (nurodė, jog pasą pametė Rusijoje, Užsieniečio asmens byla, b. l. 4). Be to, užsieniečio apklausos metu (Užsieniečio asmens byla, b. l. 4), (duomenys neskelbtini) pilietis N. N. D. teigė, jog išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo ieškoti darbo Rusijoje, o iš Rusijos turėjo tikslą patekti į Lenkiją (geresnio darbo paieška). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, N. N. D. iš kilmės valstybės išvykti paskatino ekonominės priežastys. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai buvo pradėta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Be to, Migracijos departamentas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (15/6-5)15PR-44 N. N. D. nusprendė nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju prieglobsčio siekimas būtent Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrindinis užsieniečio neteisėto atvykimo į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teritoriją tikslas, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą jis siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį (žr. pvz., LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-47/2014).

Nors minėtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui N. N. D. yra neįsiteisėjęs (užsienietis minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, sprendimas dar nėra priimtas), tačiau atsižvelgiant į tai, jog minėtu sprendimu užsieniečio atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas, teisėjų kolegija mano, jog gavęs judėjimo laisvę užsienietis gali bėgti (slėptis), siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-68/2014).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB), nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, užsieniečio elgesį ir kitas minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę ir egzistuoja pagrindas pratęsti jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Byloje skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o (duomenys neskelbtini) piliečio N. N. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio N. N. D. apeliacinį skundą atmesti, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.