Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo, kuriuo J. O. (J. O.) nubaustas pagal ATPK 50 str. 86 Eur bauda, pagal ATPK 174 str. 12 parų administracinio arešto. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda 12 parų administracinio arešto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. O. 2016-09-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-71880251-16 už tai, kad jis 2016-09-15 apie 23.26 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančioje picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė alkoholinių gėrimų už 10 eurų, juos išgėrė, o baro darbuotojams pateikus sąskaitą už gėrimus nesusimokėjo, be to, keikėsi necenzūriniais keiksmažodžiais viešoje vietoje baro lankytojų bei darbuotojų ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Tokie J. O. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 50 str. ir 174 str.

Iš atstovo sužinojo, kad liudytoja apklausta A. Č. pareiškė, jog jis į piceriją neva atėjo vienas ir neva iškart užsisakė sau vienam tris bokalus alaus, iš kurių visų neva iš karto gėrė, tačiau mano, jog teismas turi suabejoti tokiais A. Č. parodymais, nes jie yra prieštaringi ir melagingi, kadangi sveiko proto žmogus neužsakinėtų iškart sau vienam trijų bokalų alaus, iš kurių visų po truputį gertų vienu metu. Be to, iš byloje esančios sąskaitos matyti, kad vėliau buvo užsakyti dar du bokalai. Liudytoja A. Č. taip pat pareiškė, kad jis neva daužė visais bokalais per stalą, skundžiamame nutarime nurodyta, jog A. Č. paliudijo, kad įvykio dieną jis neva trankė bokalu ir kumščiu per stalą, nors pačios A. Č. 2016-09-15 rašytame pareiškime tokios aplinkybės išvis nenurodytos. Tokios aplinkybės nenurodytos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jos nenurodytos ir 2016-09-16 administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl laiko akivaizdžiu, jog liudytoja A. Č. galėjo teismo posėdžio metu duoti melagingus parodymus. Teismo posėdyje liudytoja A. Č. taip pat pareiškė, kad J. O., kreipdamasis į ją ir norėdamas padaryti užsakymą, neva panaudojo necenzūrinius žodžius, tačiau ATP protokole nurodyta, kad jis neva keikėsi necenzūriniais keiksmažodžiais policijos pareigūnų akivaizdoje, o ne atliekant užsakymą. Be to, 2016-09-20 pakvitavime nurodyta, kad 2016-09-15 23:26 val. baro lankytojų bei darbuotojų akivaizdoje J. O. necenzūrinių keiksmažodžių nevartojo ir jokių pretenzijų dėl įvykio jam neturi. Pažymi, kad A. Č. savo ranka parašė pakvitavime, kiek bokalų alaus buvo užsakyta, savo ranka parašė savo pareigas, vardą, pavardę ir pasirašė savo parašu, po kuo uždėjo antspaudą, tokiu būdu pavirtino pakvitavime nurodytus žodžius. Atkreipia dėmesį, kad toks pakvitavimas yra oficialus dokumentas. Nors teismo posėdyje liudytoja A. Č. pareiškė, kad ji neva neatidžiai perskaitė 2016-09-20 pakvitavimo tekstą, tačiau J. O. ir jo mamos akivaizdoje padavėja A. Č. labai atidžiai apie 15 minučių kruopščiai analizavo pakvitavime nurodytą tekstą, nuolat pasiteiraudavo su kažkokia aukštesnes pareigas užimančia picerijos darbuotoja ir galų gale savo ranka parašė savo pareigas, vardą, pavardę, pasirašė savo parašu ir uždėjo picerijos antspaudą, prieš tai pasiteiravusi aukštesnes pareigas užimančios picerijos darbuotojos, kokį antspaudą reikia uždėti pakvitavime. Pakvitavimo tekstas yra ypatingai trumpas, atspausdintas didelėmis raidėmis, todėl mano, kad nepastebėti pakvitavimo antros pastraipos teksto buvo neįmanoma.

Dėl visų išvardintų aplinkybių laiko akivaizdžiu, jog A. Č. 2016-09-15 pareiškime, 2016-09-20 pakvitavime ir 2016-11-07 vykusiame teismo posėdyje išdėstyta informacija yra labai prieštaringa, todėl mano, kad dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., byla turi būti visiškai nutraukta. Nurodo, jog dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., byla irgi turi būti nutraukta atsižvelgiant į labai prieštaringą informaciją, kurią A. Č. išdėstė 2016-09-15 pareiškime, 2016-09-20 pakvitavime ir 2016-11-07 vykusiame teismo posėdyje, ir į tai, kad pažeidimas, numatytas ATPK 50 str., padarytas netyčia, dėl neatsargumo ir nesiekiant padaryti materialinės žalos picerijai „(duomenys neskelbtini)“, į tai, kad 2016-09-20 atsiskaitė su picerija „(duomenys neskelbtini)“ savo noru, atlygino nuostolį ir pašalinęs padarytą žalą, į tai, kad jis nesuprato priešingo teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdžio, nenumatė žalingų jo pasekmių ir jų nenorėjo, į tai, kad pažeidimas, numatytas ATPK 50 str., padarytas pirmą kartą ir dėl kitų dviejų asmenų, pakvietusių jį į piceriją ir prisistačiusių jo koncerto užsakovais kaltės.

Nurodo, kad skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nors ATPK 31 str. 2 p. nurodyta, kad jeigu kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą, tai yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė, tačiau jis yra atsiskaitęs su picerija, savo noru atlyginęs nuostolį ir pašalinęs padarytą žalą, todėl mano, kad vadovaujantis ATPK 31 str. 2 p., šitos aplinkybės turi būti vertinamos kaip lengvinančios. Be to, skundžiamame nutarime nurodoma, kad jis neva baustas 6 kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, nors jis išvis nebaustas už viešosios tvarkos pažeidimą. Šešis kartus jis baustas už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam stovyje pagal ATPK 178 str., bet pagal ATPK 174 str. (Nedidelis chuliganizmas) yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pirmą kartą, todėl paskirta nuobauda pagal ATPK 174 str.— 12 parų administracinis areštas, jo manymu, yra ypatingai ir neadekvačiai per griežta, tuo labiau, kad jis yra neįgalus žmogus, sergantis sunkiomis ligomis, ir kurio ligų pobūdis reikalauja ne tik nuolatinio medikamentinio gydymo, bet ir specialiai suderinto maisto cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Areštinėje jam negali skirti specialaus, suderinto maisto, kuriame nebūtų angliavandenių. Areštinėje jam negalėtų sudaryti specialaus meniu cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, tinkamos priežiūros, todėl atlikinėti 12 parų nuobaudą areštinėje jam būtų labai sunku ir nepakeliama. Laiko, jog negalima skirti 12 parų administracinio arešto žmogui, kuris nepripažįsta savo kaltės padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., ir visas baudas už padarytus ATP pažeidimus yra sumokėjęs, jog negalima skirti neadekvačiai per griežtos nuobaudos — 12 parų administracinio arešto žmogui, vadovaujantis labai prieštaringais parodymais padavėjos A. Č. ir nesurinkus jo kaltės įrodymų. Taip pat nurodo, jog pasikeitė aplinkybės, t. y. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-11-09 sumažino jo darbingumą nuo 55% iki 50% dėl pablogėjusios sveikatos būklės, o 2016-11-28 jam buvo nustatyta onkologinių ligų diagnozės, dėl ko darbingumo lygis vėl bus keičiamas ir mažinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 str. reikalavimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad J. O. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 str. ir 174 str. sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją ir iš esmės apsiribojo vienos liudytojos (padavėjos) apklausa bei lakonišku byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies matyti, jog teismas nustatė, kad J. O. 2016-09-15 picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė alkoholinių gėrimų už 10 Eur, juos išgėrė, o baro darbuotojams pateikus sąskaitą, už gėrimus nesusimokėjo, be to, keikėsi necenzūriniais keiksmažodžiais viešoje vietoje baro lankytojų bei darbuotojų ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog J. O. neigia įvykio dieną picerijoje baro darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje vartojęs necenzūrinius žodžius, taip pat neigia, jog užsisakė ir nesumokėjo už alų nurodydamas, jog alų jam užsakė su juo kartu buvę žmonės.

ATPK 174 str. numatyta, jog nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus byloje esančius įrodymus matyti, jog kaltinime nurodoma aplinkybė, jog J. O. baro lankytojų bei darbuotojų ir policijos pareigūnų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais keiksmažodžiais, grindžiama išimtinai tik byloje esančiais rašytiniais duomenimis – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5) ir picerijos darbuotojos 2016-09-15 dienos pareiškimu (b. l. 6). Kaip matyti iš vienintelės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos minėtame įvykyje betarpiškai dalyvavusios liudytojos A. Č. parodymų, ji nurodė, jog J. O. atnešus sąskaitą, jis pradėjo triukšmauti, trankė bokalu ir kumščiu į stalą, nemandagiai elgėsi, vartojo negražius žodžius, tačiau nepatvirtino, kad J. O. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius (keiksmažodžius). Tuo pačiu pastebėtina, jog A. Č., savo pareiškime nurodžiusi tik tai, kad J. O. buvo neblaivus ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, nenurodė jokių jo chuliganiškų veiksmų, kuriuos tvirtino jį atlikus duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje (triukšmavo, trenkė bokalu per stalą, nemandagiai elgėsi). Abejonių dėl A. Č. 2016-09-15 dienos pareiškime ir jos pirmos instancijos teismo metu duotuose parodymuose nurodytų aplinkybių dėl J. O. elgesio 2016-09-15 įvykių metu tikslumo kelia ir byloje esantis šios liudytojos pasirašytas pakvitavimas, kuriame nurodoma, jog J. O. necenzūrinių keiksmažodžių picerijoje nevartojo. Tokiu būdu byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, kokiais veiksmais pasireiškė J. O. priešingas teisei elgesys. Akivaizdu, jog apylinkės teismui detaliai neišanalizavus ir konkrečiai nenustačius, jog J. O. apsilankymo picerijoje metu naudojo necenzūrinius žodžius ar gestus, ar įžeidžiamai kibo prie žmonių, nenustačius kitų panašių jo veiksmų, kuriais galėjo būti pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis t. y. tinkamai nenustačius ATPK 174 str. objektyviosios pusės požymių, skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas visiškai neanalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, jog konfliktas tarp jo ir padavėjos kilo tuomet, kai jam buvo nurodyta susimokėti už alų, kurį pirko ne jis, o su juo buvę vaikinai. Negalima sutikti su apylinkės teismo teiginiu, jog J. O. nurodyta aplinkybė, kad bare lankėsi ne vienas, neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui. ATPK 50 str. numato administracinę atsakomybę asmeniui, kuris padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 str. numatytų sunkinančių aplinkybių. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei bare J. O. lankėsi su kitais asmenimis, kurie užsakė (pirko) alų ir jį vaišino, tuomet pareiga atsiskaityti už užsakytus gėrimus (o neatsiskaičius – atsakomybė pagal ATPK 50 str.) taip pat kiltų ne J. O., o jį vaišinusiems asmenims. Nors apylinkės teismas nurodė, jog J. O. versiją apie tai, jog alų jam užsakė kiti asmenys, paneigia padavėjos liudytojos A. Č. parodymai, tačiau pastebėtina, jog šiuo atveju liudytoja buvo suinteresuota, jog sąskaita apskritai būtų apmokėta, todėl pasišalinus asmenims, kurie galimai užsakinėjo gėrimus ir turėjo pareigą apmokėti sąskaitą, norėdama išvengti galimų nuostolių, ji galėjo sąskaitą pateikti vienam prie stalo likusiam J. O.. Abejonę dėl to, ar J. O. iš tiesų vienas pats užsakinėjo ir gėrė alų, kaip tai nurodo liudytoja A. Č., didina ir tai, jog iš byloje esančios sąskaitos (b. l. 7) matyti, kad pirmi trys bokalai buvo užsakyti iš karto, o tai iš dalies patvirtintų J. O. versiją, jog alų jis pradėjo gerti kartu su dar dviem vaikinais po to, kai šie jam užsakė alaus. Be to, iš liudytojos A. Č. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog ji teigia, kad į barą J. O. atėjo būdamas neblaivus, tuo tarpu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, o tai taip pat kelia abejonę, ar padavėja, suvokusi, jog į barą atėjęs J. O. yra neblaivus ir jam draudžiama parduoti alkoholį, pažeisdama įstatymus būtent jam, o ne kitiems jį vaišinusiems asmenims pardavė dar 5 bokalus alaus. Apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, jog J. O. vėliau atsiskaitė su picerija, taip pat nepašalina abejonės, kylančios dėl to, ar pats J. O. užsakinėjo alų bare, ir nepaneigia, kad sumokėdamas už gėrimus, kurių neužsakė, tačiau vartojo kartu su juos užsakiusiais asmenimis, jis siekė išvengti gręsiančios atsakomybės dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, kai jis galimai buvo apgautas kartu buvusių asmenų.

Iš aptartų byloje esančių duomenų matyti, kad byloje iki galo nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jam atėjus į piceriją, jis neturėjo pinigų, tačiau jį pasiūlė pavaišinti vaikinai, kurie užsakė alaus, o jiems kartu išgėrus alų, jie pasišalino, palikę J. O. vieną, todėl jis nesutiko (ir neturėjo galimybės) apmokėti jam pateiktą sąskaitą, dėl ko kilo konfliktinė situacija. Taip pat nepaneigta, jog kilusio konflikto metu J. O. nesikeikė necenzūriniais žodžiais, nerodė gestų ir neatliko kitų veiksmų, nurodytų ATPK 174 str. dispozicijoje. Akivaizdu, jog būtina papildomai aiškintis, ar iš tiesų į piceriją J. O. atėjo su dviem vaikinais, ar iš tiesų būtent jie užsakinėjo (pirko) alų, ar jie pasišalino iš picerijos nesumokėję už savo užsakytus gėrimus, ar J. O. pateikus sąskaitą jis elgėsi chuliganiškai, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tiksliai nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė tokie jo veiksmai. Aiškinantis minėtas įvykio aplinkybes, byloje tikslinga išsireikalauti picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiomis kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, iš kurio būtų galima tiksliau nustatyti įvykio detales. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytų aplinkybių, įvykio metu picerijoje dirbo ne viena darbuotoja (nurodoma, kad sąskaitą pateikė baro darbuotojos, kad baro darbuotojų akivaizdoje buvo keikiamasi), todėl tikslinga teismo posėdyje apklausti kitus tuo metu picerijoje dirbusius darbuotojus, kurie taip pat galėtų padėti nustatyti minėtas aplinkybes tiek dėl to, kas užsakė 5 bokalus alaus, tiek ir dėl J. O. elgesio, vėliau jam atnešus sąskaitą. Teismo posėdyje reikalinga apklausti ir policijos pareigūnus, kurie reagavo į iškvietimą, atvyko į piceriją, ir kurių akivaizdoje, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, J. O. keikėsi necenzūriškais keiksmažodžiais. Be to, iš apylinkės teismui pateiktų J. O. paaiškinimų, apeliacinio skundo bei byloje esančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų pokalbių socialiniame tinkle „Facebook“ matyti, jog vienas iš vaikinų, su kuriais jis galimai kartu buvo, ir kuris, J. O. teigimu, užsakinėjo gėrimus, galimai yra M. B.. Būtų tikslinga ir šį asmenį apklausti administracinėje byloje, jo parodymai galėtų padėti pašalinti abejones dėl asmens, kuris tą vakarą užsakinėjo (pirko) gėrimus. Taip pat pažymėtina, jog ATPK 272 str. 1 d. inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 272 str. 2 d. inter alia nustato, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 str. ir 174 str. bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Nors, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo ir skundžiamo nutarimo, šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo atstovą ir pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, tačiau apygardos teismo vertinimu, kylant ankščiau išvardytoms abejonėms dėl J. O. kaltės padarius ATPK 50 str. ir 174 str. numatytus pažeidimus, siekiant nuodugniai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir pašalinti kylančias abejones, būtų tikslinga teismo posėdyje apklausti ir patį J. O..

Apygardos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl J. O. pateikiamos versijos, jog jis alaus neužsisakė, jį picerijoje vaišino ir gėrimus pirko kiti asmenys, kilus konfliktinei situacijai jis nesikeikė ir neatliko kitų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tik padavėja liudytoja A. Č., kuri buvo iš esmės suinteresuota, jog sąskaitą apmokėtų vienintelis prie gėrimus vartojusio stalo likęs asmuo – J. O., ir kurios parodymai nepatvirtino visų pareiškime policijai nurodytų aplinkybių, tačiau nebuvo apklaustos nei kitos picerijos darbuotojos, nei policijos pareigūnai, nei M. B., kurį kaip asmenį, užsakinėjusį gėrimus nurodo J. O., nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatinėjant J. O. kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją dėl to, kad jis neužsakinėjo jokių gėrimų, buvo vaišinamas, o atnešus sąskaitą viešosios tvarkos nepažeidė. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Remiantis išvardytu, apygardos teismas konstatuoja, jog neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl apelianto kaltės/nekaltumo pašalinti, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi siekiant argumentuotai patvirtinti ar paneigti apelianto versiją, jog jis alaus neužsisakė, jį picerijoje vaišino kiti asmenys, kilus konfliktinei situacijai jis nesikeikė ir neatliko kitų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

Apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, ir kurio 653 str., numatančio apygardos teismo sprendimus išnagrinėjus bylą dėl apeliacinio skundo, nebenumato galimybės panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kuri buvo numatyta ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 str. 4 d. nuostatas tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., ir veika nebuvo perkvalifikuojama pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi šiuo atveju, esant Įgyvendinimo įstatymo 5 str. 4 d. numatytoms sąlygoms, apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl apeliacinio skundo, vadovaujasi ATPK 302¹² str.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.