Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 17 d., apie 04.05 val., Kaune, Jonavos ir Šauklių gatvių sankryžoje, T. S., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Lupo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas kelio ženklas ir automobilis. T. S. apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnui pareikalavus, atsisakė būti patikrinamas, ar nėra neblaivus. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio dokumentų. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 16; 17; 219; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. kaltę dėl visų pažeidimų pilnai pripažino ir paaiškino, kad buvo draugo gimtadienis bei buvo pasipykęs su drauge, dėl ko buvo labai susinervinęs, todėl truputį išgėrė. Po to paskambino draugės tėvas ir paprašė atvažiuoti. Daug negalvojęs, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kadangi buvo paliję, todėl sukdamas į žiedą, nesuvaldė automobilio posūkyje ir atsitrenkė į stulpą. Tada išlipo iš automobilio ir savo jėgomis bandė automobilį nukelti. Supratęs, kad vienas to padaryti nepajėgs, nuėjo į šalia esančią degalinę „Statoil“ pasipildyti sąskaitą, norėdamas paskambinti kokiam nors draugui ir paprašyti pagalbos. Jam būnant degalinėje, atvažiavo policija ir paklausė ar ne jo automobilis yra atsitrenkęs į stulpą. T. S., būdamas pasimetęs bei supratęs, kad yra neblaivus bei yra palikęs automobilio dokumentus namuose, iš pradžių pareigūnams pradėjo meluoti, kad ne jo automobilis, bet po to pripažino. Nesutiko pasitikrinti girtumo, nes buvo labai išsigandęs. Nuvežus jį į policijos komisariatą, ten vėliau jo girtumas buvo patikrintas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo, iš kurio matyti, kad atvykę į Šauklių žiedą policijos pareigūnai pastebėjo automobilį VW Lupo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nuvertęs kelio ženklą, automobilis buvo paliktas užrakintas. Vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Miesto vaizdo stebėjimo kamerų operatorius pranešė, jog vairuotojas su megztiniu įeina į „Statoil“ degalinės teritoriją. T. S. iš pradžių teigė, kad automobilis ne jo ir jis jo nevairavo. Atsivedus asmenį prie automobilio, pas asmenį kelnių kišenėje rasti automobilio rakteliai, kurie tiko minėtam automobiliui. T. S. vėliau prisipažino, jog automobilis priklauso jam. Asmens kalba buvo nerišli, sutrikusi koordinacija, iš burnos sklido alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo. Asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą. Automobilio salone jokio alkoholio butelių nebuvo, keleivių nevažiavo (b. l. 4), tarnybinis pranešimas dėl liudininko, iš kurio matyti, telefonu pranešėjas policijos pareigūnui paaiškino, kad jis pastebėjo automobilį VW Lupo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris pravažiavo šviesoforą degant draudžiamam signalui ir dideliu greičiu, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į ženklą. Dar bandė atbulomis išvažiuoti, tačiau nepavyko. Vairuotojas užrakinęs automobilį nuėjo link „Statoil“ degalinės (b. l. 5), T. S. paaiškinimas (b. l. 6), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 13), foto nuotraukos (b. l. 15-20), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21-39), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 45), pristatytojo asmens kortelės išrašas, iš kurio matyti, kad T. S. 2016 m. balandžio 17 d., 07.28 val. nustatytas 1,30 promilės neblaivumas (b. l. 47-48).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. pripažino, kad 2016 m. balandžio 17 d. jis vairavo automobilį Volkswagen Lupo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo atsitrenkė į kelio ženklą, ko rezultate jį apgadino.

Įvertinus visus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. balandžio 17 d., apie 04.05 val., Kaune, Jonavos ir Šauklių gatvių sankryžoje, T. S., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Lupo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, jį nuversdamas. Eismo įvykio metu apgadintas kelio ženklas ir automobilis. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir T. S. kaltė yra pilnai įrodyta.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šio įstatymo 13 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklės. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį. Šio pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (LVAT bylos Nr. N1-1040/2006, Nr. N5-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).

T. S. pripažino, kad jis policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė pasitikrinti girtumą. Minėta aplinkybė patvirtinama ir byloje esančiu rašytiniu įrodymu: policijos pareigūno E. P. tarnybiniu pranešimu. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog T. S. atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir tuo jis pažeidė KET 17 p. reikalavimus. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir T. S. kaltė dėl šio pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad T. S. pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio dokumentų ir tuo jis pažeidė KET 16p. reikalavimus. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį ir jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 17 d., apie 04.05 val., Kaune, Jonavos ir Šauklių gatvių sankryžoje, T. S., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Lupo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio ženklą bei apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. paaiškino, kad jis matė, jog apgadino kelio ženklą ir suprato, kad padarė eismo įvykį, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nes nuėjo į šalia esančią degalinę „Statoil“, norėdamas papildyti telefono sąskaitą, kad po to galėtų paskambinti kokiam nors draugui ir paprašyti pagalbos. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis, suprasdamas, jog jis yra neblaivus, policijai pranešti apie eismo įvykį neketino. Iš byloje esančio vyriausiojo patrulio E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. balandžio 17 d., 04.10 val. gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo rastas tik apgadintas automobilis bei nuverstas kelio ženklas. Miesto vaizdo stebėjimo kamerų operatoriui pranešus, kad vairuotojas su megztiniu įeina į Statoil degalinės teritoriją, policijos pareigūnai nuėjo į degalinę, kurioje buvo vienintelis asmuo, panašus į operatoriaus apibūdintą asmenį, tačiau jis nurodė, kad paliktas automobilis yra ne jo ir jis jo nevairavo. Tik jį nusivedus prie palikto automobilio bei jo kelnių kišenėje radus automobilio raktelius, rasti užvedimo rakteliai tiko paliktam automobiliui. Vėliau T. S. pripažino, kad eismo įvykį padarė jis, tačiau pareikalavus pasitikrinti girtumą, tai daryti atsisakė bei nesutiko parašyti paaiškinimo dėl padaryto eismo įvykio. Tokie T. S. veiksmai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus ir siekė išvengti administracinės atsakomybės, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog T. S. suprato sukėlęs eismo įvykį, matė, kad nuvertė kelio ženklą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl jis baustinas.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. S. administracine tvarka baustas. Nors teismo posėdžio metu T. S. savo kaltę dėl visų pažeidimų pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimo fiksavimo bei tyrimo metu savo kaltę dėl eismo įvykio bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigė. Savo kaltę dėl minėtų pažeidimų T. S. pilnai pripažino tik teismo posėdžio metu ir dėl jų gailėjosi, tačiau jo gailėjimąsi nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes pagal susiformavusią teismų praktiką, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik teisme. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimai išaiškinti ne jo paties dėka. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. sankcijoje. Už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., skirtinos administracinės nuobaudos – baudos.

T. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, kas rodo, kad jis nėra pakankamai drausmingas ir pareigingas vairuotojas. Be to iš bylos duomenų matyti, kad po eismo įvykio atsisakė tikrintis girtumą, tačiau pripažino, kad prieš vairuojant transporto priemonę, buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, o iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad bendraujant su T. S., jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kapas, asmuo svirduliavo. Iš bylos duomenų (b. l. 47-48) matyti, kad vėliau T. S. buvo nustatytas 1,3 promilių girtumas. Sprendžiant nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje, skyrimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad pažeidimo fiksavimo metu, jis nepripažino padaręs eismo įvykį, stengėsi išvengti atsakomybės, nepadėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tik teismo posėdžio metu.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30 ² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (metams);

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- už administracinė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., skirti 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.